Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D. (A. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020-04-14, apie 23.40 val., prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą D. L. atžvilgiu, t. y. jam į akis papurškė dujų, taip padarydamas D. L. akių junginių uždegimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino iš dalies, tai yra pripažino, jog D. L. į akis papurškė dujų ir tokiu būdu jį sužalojo, tačiau teigė tą padaręs gindamasis. Parodė, jog 2020-04-14 su draugu A. R. važinėjo dviračiais ir prie degalinės pamatė D. L. su kompanija. Jis su D. L. bendraamžiai, mokėsi vienoje mokykloje. Jis su draugu buvo skirtingose kelio pusėse nuo D. L., kuris buvo su kompanija, tarpusavyje apsižodžiavo, pripažysta, kad jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, pavadino jį gyvūnų, po to jis su draugu nuvažiavo. Vėliau, jam važinėjant dviračiais kartu su A. R. per kiemus, netoli jo namų, pamatė antrą kartą D. L., kuris ėjo su tėvu ir dviem draugais. Jie visi buvo stambesni ir didesni. Ši vieta buvo neapšviesta. Jis sušaukė, kad D. L. ožys, tuomet prie jo priėjo D. L. tėvas ir pasakė „ko lendi prie mano sūnaus, ateik išsiaiškinti“, pasiūlė jam į snukį. Tuo metu D. L. tėvas stovėjo nuo jo 1,5 metro atstumu. Kadangi D. L. tėvas jam užsimojo ir manydamas, kad jis norėjo jam smūgiuoti, todėl jis pastarajam papurškė dujų, kurių pateko ir D. L.. Prieš papurškiant dujas jis D. L. tėvui pasakė, kad jis turi dujų balionėlį, jį išsitraukė, tačiau pamatęs, kad D. L. nusiėmė akinius, suprato, kad ketina muštis. D. L. tėvas pasakė, kad dujos nepadės, pradėjo artintis, todėl jis jo išsigandęs ir papurškė dujų. Tuo metu jo draugas A. R. laikęs du dviračius išsigando ir juos numetęs pabėgo. A. R. jam sakė, kad D. L. rankose turėjo kažką panašaus į kastetą. Pripažįsta, kad konfliktą pirmas pradėjo jis, šaukė, kad D. L. ožys, negalvojo, kad šitaip gausis. Dujų balionėlį pirko ginklų parduotuvėje. D. L. padarytos žalos nėra atlyginęs, mano, jog tai per didelė žala. Tyrėja jam paaiškino, kad jam padarys „greitą teismą“ ir jis galės išvažiuoti į užsienį dirbti, nes jis tuo metu turėjo išvykti. Jam pasakė, kad gaus atlyginti 500 Eur žalą ir gaus probaciją, bet gavo didesnę baudą ir dar probaciją, todėl jis nesutiko su baudžiamuoju įsakymu ir kreipėsi į teismą.

Nukentėjusysis D. L. parodė, jog balandžio mėnesį, apie 23.00 val., jis su savo tėvu ir draugais I. K., A. V. buvo prie degalinės. Išgirdo, kad A. D. pradėjo ant jo šaukti, vadino jį ožiu, sakė, kad susidoros su juo. Jis pasiūlė A. D. ateiti ir pasišnekėti, tačiau A. D. nuvažiavo. Po to jie ėjo link namų, pro (duomenys neskelbtini) namą ir išgirdo, kad A. D. jam vėl pradėjo grasinti, įžeidinėti. Jie vėl A. D. pasakė, kad jis ateitų pasišnekėti. Jo tėvas norėdamas išsiaiškinti, kodėl A. D. puola ant jo, pradėjo eiti link A. D., jo klausė „ko tau reikia iš mano sūnaus“. Tačiau A. D. traukdamasis pradėjo grasinti su dujomis. Išgirdęs, kad tėtis surėkė, bėgo jo gelbėti, dar pasimaišė dviratis. Pribėgęs prie tėvo, nusiėmė akinius ir tuomet A. D. jam papurškė dujų. Akinius nusiėmė todėl, kad nežinojo, kas gali nutikti, galvojo, kad gali kaltinamasis jį pulti. Tuo metu A. D. draugas buvo toliau. Po to jis nebematė, tik girdėjo, kad A. D. draugas kvietė policiją melagingai sakydamas, kad juos užpuolė suaugusieji. Jo draugas A. V. taip pat iškvietė policiją, o A. D. pabėgo. Po to atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Jie tik norėjo ramiai su A. D. pasikalbėti. Jis dirba, mokosi, nėra konfliktiškas. Po įvykio nuvažiavus prie ligoninės pradėjo po truputį matyti. Tris dienas perštėjo akys, negalėjo gerai matyti. Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teigia patyręs baimę dėl liekamųjų reiškinių akims. Jis ir taip turi regėjimo sutrikimų, išsigando, kad dujos nepakenktu jo akims.

Liudytojas V. L. parodė, jog jis, sūnus D. L., I. K. ir A. V. nuėjo į degalinę, kur pasiėmė kavos. Netoli degalinės važiavęs A. D. su draugu pradėjo D. L. pravardžiuoti necenzūriniais žodžiais. Po kurio laiko, einant namo prie jų privažiavo A. D., kuris davė draugui palaikyti dviratį ir pradėjo link jų artintis. A. D. norėjo išsiaiškinti su D. L.. Tada jis pasakė, kad jis kaip D. L. tėvas išsiaiškins ir pradėjo eiti link A. D., norėjo jo paklausti, kodėl jis lenda prie jo sūnaus. Tuomet A. D. pradėjo trauktis, gal dėl to, kad išsigando. A. D. rankose laikė dujų balionėlį, sakė nesiartinti, nes kitaip papurkš dujas. Jis vis tiek ėjo link A. D., negalvojo, kad jis gali papurkšti dujas, A. D. paklausė kokių dujų ir A. D. jam papurškė dujas. Tuomet prie jo priėjo D. L. ir A. D. sūnui taip pat papurškė dujas. Jam dujos kliuvo du kartus. Po to A. D. pabėgo. Jie iškvietė policiją. Vėliau rado dujų balionėlį. Galėjo konflikto išvengti, jei A. D. nebūtų jo pradėjęs.

Liudytojas A. V. parodė, jog jis, D. L., I. K. ir V. L. sustojo prie degalinės ir rūkė. Pamatė A. D. su draugu ir tuomet A. D. pradėjo D. L. vadinti necenzūriniais žodžiais. D. L. sakė, kad šis prieitų išsiaiškinti. Po to, jiems grįžtant, kieme vėl pasirodė A. D. su draugu ir vėl pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais. Prie D. L. tėvo priėjo A. D., tačiau D. L. tėvas pradėjo artintis prie A. D., kvietė prieiti arčiau, norėjo pasikalbėti. Tuomet A. D. papurškė dujas D. L. ir jo tėvui, po ko nubėgęs prie dviračio su juo išvažiavo. Matė D. L. ir jo tėvą užsiėmusius už akių, paskambino policijai. Jis nuo įvykio vietos stovėjo 20 metrų atstumu.

Liudytojas I. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, jog jis, A. V., D. L. ir V. L. stovėjo degalinės rūkamojoje vietoje, esančioje prie prekybos centro „Banginis“, ir pamatė du asmenis važiuojančius dviračiais, kurie pradėjo pravardžiuoti D. L.. Po to jie D. L. palydėjo iki namų. Tuomet vienas iš pravardžiavusių asmenų, t. y. A. D. pradėjo eiti link jų. D. L. tėvas taip pat ėjo link A. D., tačiau A. D. pradėjo bėgti, jie jį vytis, tada A. D. papurškė dujas D. L. tėvui. D. L. pribėgus prie savo tėvo A. D. ir jam papurkšė dujas. Po to A. D. su draugu atsisėdo ant dviračių ir išvažiavo. D. L. sakė, kad nieko nemato, liepė kviesti greitąją. D. L. buvo išvežtas į ligoninę, o jie išsiskirstė. A. D. pradėjo konfliktą, įžeidinėjo D. L., poreikio jam gintis nebuvo. Jie A. D. vijosi norėdami paklausti, kodėl šis taip elgiasi. Jis nuo papurkšimo vietos stovėjo 10 metrų atstumu.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo I. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė kad 2020-04-14, apie 23.00 val., jis su draugais D. L., A. V. ir D. L. tėvu V. L., nuo (duomenys neskelbtini) nuėjo į degalinę „Circle K“, Vilniaus pl. 1, Klaipėdoje. Jiems būnant prie degalinės, kitoje gatvės pusėje, prie prekybos centro „Banginis“ pamatė du jaunuolius, kurie buvo su dviračiais. Jaunuoliai garsiai rėkavo, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo D. L.. Jis minėtų jaunuolių nepažinojo. D. L. sakė, kad vieno jaunuolio balsas jam girdėtas ir pats jaunuolis matytas. Po to tie jaunuoliai nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Jiems einant iš degalinės link namų, prie prekybos centro „Maxima“, esančio Šilutės pl., Klaipėdoje, pamatė stovinčius tuos pačius du jaunuolius, kurie jiems būnant prie degalinės, vartojo necenzūrinius žodžius D. L. atžvilgiu. Juos pamatę jaunuoliai vėl pradėjo rėkti, pavadino D. L. „ožiu“, vėl vartojo necenzūrinius žodžius D. L. atžvilgiu. Tada D. L. pakvietė jaunuolius prieiti arčiau ir viską išsiaiškinti. Po to vienas iš jaunuolių priėjo arčiau prie jų. Tuomet D. L. ir jo tėvas priėjo arčiau jaunuolio. Jaunuolis elgėsi agresyviai, pradėjo purkšti dujas iš balionėlio, kurį laikė rankoje. Jis pamatė, kad D. L. tėvas rankomis užsidengė veidą, o D. L. iš viso negalėjo nieko matyti, jam labai ašarojo akys. Po to tas jaunuolis nubėgo prie savo draugo, kuris stovėjo nuošalyje, apie 10 metrų atstumu nuo tos vietos, kur jaunuolis pripurškė dujų, ir nieko nedarė. Tada jaunuoliai nuvažiavo. A. V. paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir apie įvykį pranešė policijai bei iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Atvykus policijos pareigūnams, įvykio vietoje buvo rastas dujų balionėlis (b. l. 84-85).

Liudytojas A. R. parodė, jog jis su D. D. važinėjo dviračiais. Degalinėje nusipirko gėrimų ir jau išvažiavę iš kolonėlės joje pamatė D. L. su kompanija. Jis pažinojo tik D. L., kitų asmenų nepažinojo. Jie tarpusavyje apsižodžiavo. Vėliau, jau prie namų, D. L. tėvas liepė ateiti išsiaiškinti. Jie buvo keturiese. A. D. pradėjo eiti link jų aiškintis, o jis laikė dviračius. D. L. tėvas pasakė, kad duos į galvą. Tada A. D. eidamas atgal apie tris kartus pasakė, kad papurkš dujų, rodė dujų balionėlį. Jis pamatė, kad vienas iš vyrų ant rankos dedasi kažką sidabrinio. Tada jis pribėgo prie A. D. ir pasakė, kad vienas iš jų turi kasteltą ir tuomet jie pabėgo. Jie nemanė, kad kils toks konfliktas. Kur vyko konfliktas buvo tamsu, neapšviesta. Konflikto metu jis stovėjo maždaug 2 metrų atstumu. Su D. L. buvę asmenys buvo už juos didesni ir stambesni. Jis policijos nekvietė.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad netrukus po nurodomo įvykio D. L. ligoninėje apžiūrėjęs gydytojas konstatavo akių junginių sudirginimo požymius, ką įvertino kaip akių junginių uždegimą - tai galėjo atsirasti dėl dirginamojo poveikio dujų panaudojimo, papurškus į veidą iš arti, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 114).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis D. L. iš nuotraukų atpažino A. D. kaip asmenį, papurškusį jam į akis dujų (b. l. 36-42).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas I. K. iš nuotraukų atpažino A. D. kaip asmenį, papurškusį D. L. į akis dujų (b. l. 88-90).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas dujų flakonas, kurį 2020-04-15 pateikė nukentėjusysis D. L. (b. l. 91-97).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus, aukščiau išvardintus įrodymus, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog kaltinamasis A. D. 2020-04-14, apie 23.40 val., prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą D. L. atžvilgiu, t. y. jam į akis papurškė dujų, taip padarydamas D. L. akių junginių uždegimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – iš dalies paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, apžiūros ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis pripažino, kad D. L. į akis papurškė dujų, tačiau teigė, jog jis tai darė gindamasis. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis veikė esant būtinosios ginties situacijai.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė BK numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-31-788/2015 ir kt.). Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, jog besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje, iš kurių viena – asmens gyvybė, sveikata, lytinė laisvė ir pan. Pažymėtina, kad pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir kitų aplinkybių. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423-2011, 2K-568-139/2015 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, ypatingai didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurių priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinosios ginties panaudojimą pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015).

Iš kaltinamojo A. D., nukentėjusiojo D. L. ir liudytojų V. L., A. V., I. K. parodymų matyti, jog dar prieš įvykį, prie degalinės, A. D. nukentėjusįjį D. L. įžeidinėjo, užgauliojo, vadino necenzūriniais žodžiais. Po kurio laiko, minėtiems asmenims susitikus įvykio vietoje, kaltinamasis A. D. nukentėjusiojo D. L. atžvilgiu vėl vartojo necenzūrinius žodžius, vadino „ožiu“, kaltinamasis elgėsi provokuojančiai, siekė iššaukti konfliktą. Byloje nenustatyta, jokio objektyvaus pagrindo konfliktui kilti. Kaltinamasis elgėsi provokuojančiai prieš grupę asmenų, kurie ir stambesnį, ir vyresni. Toks kaltinamojo elgesys, drąsa kelti konfliktą, gali būti paaiškinamas tuo, kad jis jautėsi saugiai būdamas apsiginklavęs savigynai skirtu dujų balionėliu. Taigi tiek nukentėjusiojo D. L., tiek jo tėvo V. L. noras su A. D. išsiaiškinti konflikto priežastis šioje situacijoje buvo visiškai adekvatus ir pateisinamas elgesys esamoje situacijoje. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo tėvui V. L. priėjus prie A. D. paklausti, kodėl pastarasis taip elgiasi ir ko nori iš jo sūnaus, prie A. D. net neprisilietus, A. D. tyčia jam į akis papurškė dujas. Nors kaltinamasis A. D. teigė, jog jis įspėjo nukentėjusiojo tėvą, kad jis papurkš dujas, tačiau ši aplinkybė kaltinamojo atsakomybės nešalina. Vien tai, kad nukentėjusiojo tėvas artinosi prie kaltinamojo norėdamas išsiaiškinti konflikto priežastis, nepagrindžia jo veiksmuose buvus pradėtą ar tiesiogiai gresiantį pavojingą kėsinimąsi, kuris būtinosios ginties sąlygomis turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Nukentėjusysis D. L. parodė, jog išgirdęs, jog surėkė jo tėvas, bėgo jo gelbėti, tačiau A. D. jam taip pat papurškė dujas. Atkreiptina, jog byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis D. L. bėgdamas gelbėti savo tėvo būtų puolęs A. D.. Nukentėjusiojo D. L. parodymus, kad kaltinamasis A. D. dujas panaudojo ne vieną kartą, patvirtino ir liudytai V. L., I. K. ir A. V.. Nors kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog V. L. eidamas link jo jam užsimojo ir kažkas iš asmenų turėjo kastetą, kurio pats nematė, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme niekas iš liudytojų nepatvirtino, jog nukentėjusysis ar nukentėjusiojo tėvas ar kitas kažkuris asmuo kaltinamojo atžvilgu ketino panaudoti ar panaudojo fizinę jėgą. Be to nustatyta, kad įvykio vieta buvo neapšviesta, tamsus paros metas, todėl abejotini kaltinamojo draugo ir jo draugo A. R. parodymai, apie tai, kad nukentėjusysis ar kažkuris iš jo kompanijos galimai turėjo kastetą.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog kaltinamojo atžvilgiu nei iš nukentėjusiojo, nei iš nukentėjusiojo tėvo, nebuvo jokio akivaizdaus ir realaus kėsinimosi, nebuvo kilusi jokia akivaizdi ir reali grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, turtui, dėl ko kaltinamajam būtų reikėję gintis. Byloje nenustatyta, kad būtų buvę kliūčių kaltinamajam pasižalinti iš konflikto vietos. Priešingai kaltinamasis pats kėlė konfliktą, pats ėjo artyn aiškintis drąsiai jausdamasis turėdamas savigynai skirtą dujų balionėlį. Esant tokiai situacijai nukentėjusysis ir su juo buvę asmenys ne tik turėjo teisę prieiti pasikalbėti išsiaiškinti, bet ir turėjo teisę sulaikyti pažeidimą darantį - viešą tvarką trikdantį ir įžeidinėjantį kaltinamąjį. Esant nustatytoms šioms faktinėms aplinkybėms, konstatuojama, jog būtinosios ginties situacijos nebuvo, o kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo tyčia, jam į akis papurkšdamas dujas, suvokdamas savo veikos pobūdį ir pavojingumą bei numatydamas jos padarinius ir sąmoningai leisdamas jiems kilti. Esant tokioms teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, A. D. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis A. D. savo kaltę pripažino iš dalies, tai yra pripažino, jog D. L. į akis papurškė dujų ir tokiu būdu jį sužalojo, tačiau teigė tą padaręs gindamasis. Bylos nagrinėjimo teisme metu A. D. taip pat nurodė, kad gailisi taip pasielgęs. Tačiau šių faktinių duomenų visuma reiškia tik tai, kad A. D. nurodė esmines veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, kurių neigimas, dėl kitų byloje surinktų kaltinamojo kaltumą, patvirtinančių akivaizdžių įrodymų, būtų buvęs beprasmis, tačiau nepatvirtina nuoširdaus kaltininko gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką. Iš bylos proceso metu duotų kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad jis savo smurtinių veiksmų nevertino kritiškai – aiškino juos kaip siekimą apginti save, be to, neatlygino nukentėjusiajam nė dalies padarytos žalos, o jo deklaruotas gailėjimasis teisme buvo tik formalus. Taigi, nenustačius kaltininko nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką, teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Žala kuri padaryta Valstybinei ligonių kasai laikytina išvestine ir nors kaltinamasis atlygino šią žalą, tačiau visiškai nepripažįsta nukentėjusiajam padarytos žalos ir neatlygino jokia dalimi, todėl ši aplinkybė nelaikytina atsakomybę lengvinančia pagal BK 59 str. 1 d. 3 p.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis A. D. padarė vieną tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis A. D. anksčiau neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka. Bylos duomenimis, kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini), šiuo metu nebesimoko, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevedęs.

Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, jog teisingumas ir bausmės paskirtis bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios terminas nustatytas devyniems mėnesiams, t. y. mažesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, A. D. skirtini įpareigojimai bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo nuomone, šie įpareigojimai teigiamai paveiks kaltinamojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje, bei sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Dėl civilinių ieškinių

1. Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 18,80 Eur civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamojo A. D. nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą (b. l. 133-138). Kadangi kaltinamasis A. D. atlygino padarytą turtinę žalą, civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ieškinio atsisakė (b. l. 155-156), todėl procesas dėl civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

2. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė jo naudai iš A. D. priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 56-57). Civiliniame ieškinyje D. L. nurodė, kad patirtą žalą sudaro fizinis skausmas, tai yra apie 3-4 dienas jautė skausmą, ašarojo akys, jautėsi nekomfortiškai, buvo nepatogu bendrauti su žmonėmis, kadangi nematė su kuo bendrauja. Patyrė išgąstį, kuo baigsis akių sužalojimas.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad A. D. tyčiniais smurtiniais veiksmais – papurškiant nukentėjusiajam D. L. į akis dujas buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – padarytas akių junginių uždegimas. Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, taip pat patyrė neigiamų emocijų, išgyvenimų ir kitų nepatogumų, kuriuos nurodė civiliniame ieškinyje. Tačiau teismas vertina ir tai, kad sužalojimai nebuvo ilgalaikiai, duomenų apie kokius nors neigiamus liekamuosius reiškinius nėra. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, kuriomis nukentėjusysis grindžia prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nusikalstamos veikos pobūdį, A. D. turtinę padėtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukentėjusiojo D. L. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 300 Eur, priteisiant iš A. D. nukentėjusiajam D. L. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų klausimų

Iki bausmės vykdymo pradžios A. D. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė naikintina.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - dujų balionėlis, supakuotas pakete Nr. (duomenys neskelbtini), kuris perduotas saugojimui į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. D. (A. D.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, A. D. (A. D.) paskirti įpareigojimus - bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Patenkinti iš dalies nukentėjusiojo D. L. civilinį ieškinį ir iš A. D. (A. D.) nukentėjusiajam D. L. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Procesą dėl civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio 18,80 Eur turtinei žalai atlyginti nutraukti.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. D. (A. D.) palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - dujų balionėlį, supakuotą pakete Nr. (duomenys neskelbtini), kuris perduotas saugojimui į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.