- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-25
- Bylos Nr.
- eII-458-1123/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00307-2026-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. R. R. (toliau – ir Pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3689-2026 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 25293267271 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotas pareigūnas 2026 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-3689-2026 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo G. R. R. paskyrė 400 eurų baudą ir 2 mėnesių specialiosios teisės vairuoti atėmimą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 421 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji, 2025 m. gruodžio 15 d., 16.12 val., Vilniuje, Subačiaus – Vilnius – N. Vilnia pervaža (2+868 km), vairuodama automobilį, įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 73.11, 168 ir 170 punktų reikalavimus.
Skundžiamame nutarime papildomai nurodytos aplinkybės, kad į bylos nagrinėjimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko. Nurodyta, kad byloje yra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Vadovaujantis ANK 616 straipsniu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Taip pat nurodyta, kad iki bylos nagrinėjimo asmuo pateikė paaiškinimą, kuriame nurodo, kad į pervažą įvažiavo ne dėl sąmoningo, piktavališko KET pažeidimo, o dėl išskirtinių aplinkybių, išgąsčio ir baimės, jog traukinys gali kliudyti automobilį, kuriame buvo miegantis, 3 metų, sunkią negalią turintis vaikas. Jiems priartėjus prie pervažos ir jau būnant šiek tiek įvažiavus į ją, ji pastebėjo, kad šviesoforo signalas pasikeitė, todėl labai pasimetė ir sustojo, nes nesuprato, ar pasirodė, ar šviesoforo signalas tikrai pasikeitė, bet tuomet, pamačiusi, kad galinis atitvaras leidžiasi ir grįžti atgal negali, bei pamačiusi, kad priekyje atitvaras taip pat leidžiasi, instinktyviai iš išgąsčio ir baimės, kad traukinys gali kliudyti automobilį, paspaudė greičio pedalą ir išvažiavo iš pervažos. Ji veikė instinktyviai, nes išgąstis dėl vaiko ir savo gyvybės buvo labai stiprus. Dėl padaryto nusižengimo sutinka, bet nori paaiškinti, jog tai nebuvo piktavališkai padarytas nusižengimas.
Taip pat skundžiamame nutarime nurodyta, kad byloje pateikti vaizdo įrašai iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ vaizdo stebėjimo kamerų bei UAB „LTG KOMPETENCIJŲ CENTRAS“ raštas. Įvertinus pateiktus vaizdo įrašus, matoma, kad transporto priemonei „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiuojant prie geležinkelio pervažos įsijungia raudonas šviesoforo signalas, matoma, kad automobilis sustoja prie „STOP“ linijos, kelias sekundes pastovi ir tada įvažiuoja į pervažą, kaip tik tuo metu pradeda leistis užtvaras. Tai pamatęs, automobilio vairuotojas padidina greitį ir išvažiuoja. Vaizdo įrašas betarpiškai įrodo, kad „Volvo“ vairuotoja matė užsidegusį raudoną šviesoforo signalą, sustojo, bet, ignoravusi jį, įvažiuoja į pervažą, todėl pateiktas paaiškinimas laikomas gynybine versija su tikslu išvengti administracinės atsakomybės.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Nesutikdama su minėtu nutarimu, G. R. R. teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad ji 2026 m. vasario 10 d. gavo nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo buvo pripažinta kalta ir jai paskirta administracinė nuobauda. Pareiškėja nurodo, kad su priimtu nutarimu ji nesutinka. Apie paskirtą bylos nagrinėjimą ir posėdžio datą ji nebuvo informuota nei vienu iš jos nurodytų kontaktų – nei elektroniniu paštu, nei SMS žinute, nei telefono skambučiu, nei registruotu laišku. Apie bylos išnagrinėjimą ji sužinojo tik gavusi jau priimtą nutarimą.
Pirmame savo skunde buvo nurodžiusi savo el. pašto adresą, mobiliojo telefono numerį ir savo faktinį gyvenamosios vietos adresą ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėja nurodo, kad nors jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai šiuo adresu ji negyvena, todėl neturi galimybės tikrinti ten esančios pašto dėžutės. Iki tol visa oficiali komunikacija su institucija vyko elektroniniu būdu, todėl ji tikėjosi, kad informacija apie bylos eigą taip pat bus teikiama elektroninėmis priemonėmis. Jai nėra žinoma, kokiu konkrečiu būdu institucija bandė ją informuoti apie bylos nagrinėjimą, tačiau joks registruotas laiškas jai faktiškai nebuvo įteiktas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad jeigu būtų buvusi informuota apie paskirtą posėdį, tikrai būtų jame dalyvavusi. Ši byla jai yra itin svarbi. Ji augina 4 metų sunkią negalią turintį vaiką, kurį privalo vežioti į valstybės skiriamas gydymo terapijas bei į specialiojo ugdymo įstaigą. Jie gyvena už miesto, todėl automobilis yra būtinas jų kasdieniams poreikiams. Jos vyras vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl ji yra vienintelė šeimos vairuotoja. Dėl šių priežasčių ji neturėjo jokio pagrindo nedalyvauti posėdyje ar kitaip vengti ar ignoruoti proceso. Todėl ji nori apskųsti priimtą nutartį, nes nori dalyvauti bylos nagrinėjime ir posėdyje, pateikti savo paaiškinimus ir būti išklausytai.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytą, ji prašo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo administracinei institucijai, užtikrinant jos teisę dalyvauti bylos nagrinėjime ir pateikti paaiškinimus.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į G. R. R. skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti galioti nepakeistą, kaip teisėtą ir pagrįstą. Atsiliepime pažymima, kad, Institucijos nuomone, byloje surinktų įrodymų, kuriais rėmėsi pareigūnas, pakako pripažinti Pareiškėją kalta dėl administracinio nusižengimo. Nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, byloje pateikta vaizdo medžiaga, Pareiškėjos paaiškinimu.
Dėl Pareiškėjos prašymo Institucijos atsiliepime pažymima, kad Pareiškėja dar 2025 m. gruodžio 28 d. bendruoju policijos el. pašto adresu info@policija.lt pateikė paaiškinimą bei papildomus dokumentus dėl administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-71239-2025. Reikalavimas administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka išreikštas nebuvo. Remiantis išdėstytais argumentais, prašo teismo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, o Pareiškėjos skundo netenkinti.
Administracinės atsakomybėn traukiamas asmuo G. R. R. teisme paaiškino, jog ji pripažįsta, kad padarė jai inkriminuojamą nusižengimą, tai buvo gruodžio 15 d., jai buvo sunkus laikotarpis, ji skyrėsi su vyru dėl smurto šeimoje, gruodžio 3 d. ji kvietė policiją dėl vyro smurto ir jai teko naktį su vaiku išvykti iš namų, ji susirado kitą butą. Tuo laikotarpiu jie bendravo su vaiko teisių apsauga ir ji patyrė labai didelį stresą, kadangi jos vaikas (duomenys neskelbtini), nemiegojo naktimis. Todėl tas laikotarpis buvo įtemptas. Gruodžio 15 d. ji važiavo su vaiku iš kineziterapijos užsiėmimų ir dėl visų tų įvykių ji nepastebėjo, kad įvažiavo į pervažą degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau tai padarė nepiktybiškai, ji sustojo, pamatė, kad leidžiasi atitvaras ir tuomet išsigandusi nuvažiavo. Ji šiaip kelyje yra atidi, bet tą kartą buvo išsiblaškiusi, tikriausiai dėl patirto streso. Ji pripažįsta, kad padarė nusižengimą, jį padarė dėl didelio susijaudinimo, labai gailisi, save nusibaudė ir padarė išvadas.
Dėl šio įvykio suprato, kokios svarbios yra vairavimo teisės. Jie gyvena už miesto, o vaiko darželis yra (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) lanko reabilitaciją, nes vaikas dar nekalba, nors jam 4 metai. Automobilis yra būtinas, su viešu transportu ji vaiko niekaip neprivežiotų, o su taksi tai būtų labai brangu. Jos vyras nevairuoja, nes neturi teisių, yra jas praradęs. Ji prašo teismo taikyti kuo švelnesnę nuobaudą ir neskirti teisių atėmimo. Prašo sumažinti ir baudą, nes ji yra nedirbanti, jos vyras uždirba apie 2000 eurų, būtą jie nuomoja, kreditų neturi.
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).
Šioje byloje G. R. R. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį. Taigi, nagrinėjamu atveju aktualus būtent ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytas vienas iš objektyviųjų šio administracinio nusižengimo požymių – įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Eismo per geležinkelio pervažas tvarką nustato KET XIX skyriuje įtvirtintos taisyklės, o šviesoforų signalų reikšmės numatytos KET 73 punkte. Bylai aktualiuose: KET 73.11 punkte nurodoma, kad, be kita ko, raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; KET 168 punkte nurodoma, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė: KET 170 punkte nurodoma, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.
Byloje nekilo ginčas dėl to, kad G. R. R. 2025 m. gruodžio 15 d., 16.12 val., Vilniuje, N. Vilnia (2+868), vairuodamas automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto reguliuojamą geležinkelio pervažą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, tačiau tiek savo skunde, tiek teisme G. R. R. nurodė, kad ji įvažiavo degant raudonam signalui dėl to, kad nebuvo pakankamai atidi, tačiau taip pasielgė ne, siekdama tyčia ignoruoti kelių eismo taisykles, bet dėl to, kad tuo metu jos asmeninė padėtis buvo labai įtempta, ji tuo metu buvo po ką tiks patirto smurto iš savo vyro, jai teko su neįgaliu vaiku ieškoti kito buto, pakeisti gyvenamąją vietą, ji tuo metu patyrė labai daug streso. Gruodžio 15 d. ji važiavo su vaiku iš kineziterapijos užsiėmimų ir dėl visų tų įvykių, patiriamo streso ji nepastebėjo, kad įvažiavo į pervažą degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau tai padarė nepiktybiškai, ji sustojo, pamatė, kad leidžiasi atitvaras ir tuomet išsigandusi nuvažiavo. Pareiškėja nurodė, kad visiškai pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas.
Iš geležinkelio pervažą filmuojančių kamerų darytų vaizdo įrašų matyti, kad automobilis sustoja prie „STOP“ linijos, kelias sekundes pastovi ir tada įvažiuoja į pervažą, kaip tik tuo metu pradeda leistis užtvaras, tai pamatęs, automobilio vairuotojas padidina greitį ir išvažiuoja. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalį G. R. R. patraukta teisėtai ir pagrįstai.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Šio straipsnio 2 dalies pagrindu už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.
Nagrinėjamu atveju G. R. R. paskirta artima minimaliai keturių šimtų eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam dviejų mėnesių terminui.
Skundu teigiama, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, padarymą, Institucijos paskirta bauda bei 2 mėnesių teisės vairuoti atėmimas yra neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui, todėl pareiškėja prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba visai jos neskirti.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kaip matyti, šioje teisės normoje yra įtvirtinta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų ir taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja G. R. R. iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo per penkerius metus yra du kartus bausta už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos. Kaip nurodė teismo posėdyje G. R. R. niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kas rodo, kad ji atsakingai naudojosi jai suteikta vairavimo teise. G. R. R. nedirba, nes rūpinasi ketverių metukų vaiku su sunkia negalia, vairuotojo pažymėjimas pareiškėjai yra reikalingas, nes ji gyvena už miesto, o vaiko su negalia darželis yra (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) vaikas lanko reabilitaciją, su visuomeniniu transportu vežioti neįgalų vaiką yra labai nepatogu dėl jo psichinės sveikatos, psichologinės būklės, o su taksi automobiliu būtų labai brangu, o vyras automobilio nevairuoja, nes neturi teisių, yra jas praradęs. Įvertinus taip pat jos skunde pateiktus argumentus bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, yra pagrindas teigti, jog šis nusižengimas buvo atsitiktinis įvykis pareiškėjos gyvenime, padarytas susiklosčius atsitiktinėms aplinkybėms ir nerodo jos neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, eismo saugumo reikalavimus, juo labiau atsižvelgus į jos ilgametį vairavimo stažą, iki tol pareiškėja teise vairuoti transporto priemones naudojosi atsakingai, todėl šiuo aspektu jos asmenybė charakterizuojama teigiamai. Be to, pareiškėja tiek nagrinėjant bylą, tiek savo skunde bei skundo nagrinėjimo teisme metu pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusižengimo, nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad pasielgė nepakankamai rūpestingai, pažadėjo ateityje besąlygiškai laikytis visų eismo taisyklių, kas pagrįstai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita vertus, negalima neigti, jog G. R. R. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su eismo saugumu – pažeidė važiavimo per geležinkelio pervažas taisykles, ir tai yra šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, galintis sukelti negrįžtamas pasekmes. Vis dėlto šiuo atveju dėl tokio pažeidimo joks eismo įvykis nebuvo padarytas, jokie padariniai nekilo, pareiškėja šį pažeidimą padarė dėl neatsargumo, o ne tiesioginiai tyčiniais veiksmais. Teismo vertinimu, skiriant G. R. R. administracinio poveikio priemonę, nebuvo atsižvelgta į mažesnį G. R. R. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą nei rūšinis tokių nusižengimų pavojingumas. Formuojama teismų praktika rodo, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesių laikotarpiui paprastai skiriamas, už įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforui, kai nėra užtvaro, bei už kitas alternatyvias, ANK 421 straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, kurios teismo vertinimu, yra kur kas pavojingesnės, nei tokio pažeidimo padarymas esant užtvarui, kaip yra nustatyta ir šioje byloje. Teismo vertinimu, G. R. R. už padarytą nusižengimą paskirta proporcinga bauda, kurios dydis yra artimas minimaliam sankcijoje numatytam baudos dydžiui, todėl mažinti jos nėra pagrindo. G. R. R. paaiškinimai teismo posėdžio metu neleidžia teismui abejoti tuo, kad pareiškėja itin neigiamai vertina savo elgesį, suvokia tokio elgesio galimas sukelti pasekmes ir padarė dėl jo atitinkamas išvadas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių yra vertinamos pareiškėjos naudai, t. y. kaip jos atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jos atsakomybės už šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą. Visos šios išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis 2026 m. vasario 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarime nurodytomis priemonėmis, t. y. už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pareiškėjai neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas
nutaria:
G. R. R. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3689-2026 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 25293267271 dalį ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą G. R. R. neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3689-2026 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 25293267271 dalį, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.