- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-02
- Bylos Nr.
- 1S-599-478/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-01175-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- T. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 7 d. priimto nutarimo Nr. 81/04-368 taikyti nuteistajam T. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
T. S. nuteistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (šešios veikos), 182 straipsnio 3 dalį subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta neatlikta bausmės dalis pagal 2006 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir galutinė bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 24 d., bausmės pabaiga – 2018 m. gruodžio 24 d.2018 m. birželio 7 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-368 nutarta taikyti nuteistajam T. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje aktyviai naudojasi galimybėmis dalyvauti įvairiose socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. T. S. elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, jis nė karto nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, įvykdė visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje, nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręs nenusikalsdamas.Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistasis anksčiau teistas septynis kartus, jo atžvilgiu buvo taikytas įstatymas „Dėl amnestijos akto“ ir jis atleistas nuo bausmės atlikimo, taip pat du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau T. S. vėl nusikalsdavo. Nors nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau gerai elgtis, atliekant laisvės atėmimo bausmę, yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.Skunde nuteistasis T. S. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį ir palengvinti jo teisinę padėtį. Skunde nuteistasis nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo priimtu sprendimu. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) numatytą nuteistųjų integracijos tikslą ir paneigė lygtinio paleidimo prasmę, taip pat nesilaikė teisminės praktikos. Nuteistojo teigimu, demokratinėje visuomenėje, teisinėje valstybėje eksperimentuoti kalinamųjų likimais negalima, toks nuteisto asmens baudimas yra kankinimas, kas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, kad buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir į Lietuvą parvežtas pagal išduotą Europos arešto orderį. Buvo pasirašyta sutartis, kad jo teisinė padėtis nebus apsunkinta, Lietuvos valstybė yra įpareigota taikyti jam BVK 157 straipsnį, tačiau valstybė nesilaiko tarptautinių sutarčių. Pabrėžiama, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visiško atleidimo nuo bausmės, šiuo atveju yra taikomi apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Nuteistojo vertinimu, teismas sumaišė sprendžiamo klausimo turinį, t. y. analizavo teisingos bausmės paskyrimą, o ne lygtinio paleidimo klausimą. Jo praeitis neturėjo būti vertinama, teismas turėjo svarstyti jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.Nuteistojo T. S. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Nei BVK, nei tarptautinės teisės aktai nebuvo pažeisti. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. T. S. skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, ar dėl kurių būtų padaryta fakto klaida. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, kad T. S. koreguoja savo elgesį tinkame linkme: bausmės atlikimo metu jis dirba VĮ „Mūsų amatai“ Marijampolės filiale, siuvimo ceche, siuvėju, priskirtas pareigas atlieka labai gerai, už tai yra ir paskatintas. Be to, nuteistasis nuosekliai laikosi nustatyto režimo reikalavimų, nė karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir nebuvo baustas drausmine tvarka. Jis dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, užsiėmimų metu siekė geriau save pažinti, suvokti silpnąsias ir stipriąsias puses, analizavo savo problemas, gebėjo priimti kritiką. Nuteistasis taip pat laiškais, telefoninių skambučių metu bendrauja su savo žmona ir vaikais. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis nustatyto režimo reikalavimų, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra sumažėjusi nuo 73 iki 72 balų pagal OASys metodiką, tačiau ji vertintina kaip vidutinė ir nerodo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamumo riziką. Sutiktina, kad nemažai vertinimo rezultatą sudarančių balų yra statiniai, t. y. jau nebegalintys kisti (55 balai), tačiau 17 balų T. S. dar gali koreguoti ir bent jau priartėti prie žemos rizikos grupės nuteistųjų. Nagrinėjamu atveju Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad T. S. turi nemažai probleminių sričių, kurias privalo koreguoti, tačiau tam nededa reikiamų pastangų. Nuteistajam išskiriami trys kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; nuostatos. Nors T. S. skunde piktinasi, kad apylinkės teismas įvertino jo ankstesnius teistumus, tačiau ši aplinkybė yra svarbi tuo aspektu, jog parodo, kad nuteistasis nesimoko iš ankstesnio patyrimo, kartoja tas pačias klaidas, sistemingai daro turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kas buvo pagrindinis jo pajamų šaltinis laisvėje. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistajam anksčiau buvo taikyta amnestija, taip pat ir lygtinis paleidimas. T. S. anksčiau bausmės atlikimo pabaigos iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas du kartus, pirmąjį kartą jis išbuvo lygtinio paleidimo laikotarpį nenusikaltęs, o antrąjį kartą buvo sugrąžintas iš užsienio valstybės tęsti bausmės atlikimo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą. Ši informacija liudija, kad ilgesnį laikotarpį pavyzdingo elgesio T. S. nesugeba išlaikyti, todėl neturėtų būti sureikšmintas faktas, jog pataisos įstaigoje jis drausmine tvarka nėra baustas, o skatintas penkis kartus. Nuteistasis, gim. (duomenys neskelbtini), sistemingai nusikalsta nuo 16 metų, t. y. apie 18 savo gyvenimo metų, todėl turimų nusikalstamų įpročių pakeitimas nėra įmanomas per vienerius paskutinius metus. Socialinio tyrimo išvada liudija ir tai, kad T. S. Lietuvoje neturi stipraus artimųjų palaikymo. Jo šeima (žmona ir du vaikai) gyvena (duomenys neskelbtini), motina yra mirusi, su tėvu nuteistasis ryšių nepalaiko, o brolių ar seserų jis neturi. Po galimo lygtinio paleidimo T. S. planuoja gyventi pas pusbrolį (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, kad su šiuo asmeniu nuteistasis tampriai bendrautų, pateiktoje bylos medžiagoje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosavo būsto Lietuvoje T. S. neturi, būdamas laisvėje, jis nuomojosi vieną kambarį trijų kambarių bute. Nors yra gautas atsakymas, jog pusbrolis priimtų nuteistąjį apsigyventi, tačiau akivaizdu, jog šis būstas būtų tik laikinas ir anksčiau ar vėliau T. S. susidurtų su gyvenamosios vietos problema. Šią problemą sustiprina turimi dideli finansiniai įsipareigojimai. Pataisos namuose gauta vykdomų raštų dėl teismo priteistų ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų 22 896,78 Eur sumai, iš kurios T. S. yra padengęs tik 127,20 Eur. Toks ieškinio dengimas nėra pakankamas, o motyvacijos, būnant laisvėje sąžiningai dirbti ir stengtis bent kiek daugiau atlyginti priteistas sumas, nuteistasis neišsako. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nuteistasis, gyvendamas Lietuvoje, uždirbtus pinigus leisdavo dažniausiai linksmybėms, įvairiems pomėgiams tenkinti, vadinasi, jam trūksta lėšų tvarkymo, racionalaus jų paskirstymo įgūdžių.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nuteistojo požiūrį į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Nors T. S. teigia neturintis alkoholio vartojimo problemos, tačiau tuo pačiu pats pripažįsta, kad alkoholį pradėjo vartoti labai jauname amžiuje, būdamas 12-13 metų, yra pasitaikę ir labai nesaikingo vartojimo atvejų. Vadinasi, nuteistajam būtina labiau kontroliuoti svaigiųjų gėrimų vartojimą, dalyvauti su alkoholio vartojimo prevencija susijusiose programose. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog T. S. pasiduodavo savo kriminalinių kompanionų įtakai, jam yra problema veikimas pagautam įkvėpimo, impulsyvūs veiksmai. Problemas, susijusias su nusikalstamu elgesiu, nuteistasis identifikuoja, tačiau jų sprendimo įgūdžiai silpnoki. Taigi, T. S. būtina toliau ugdyti gebėjimus kontroliuoti savitvardą, ieškoti konstruktyvių konfliktų sprendimo būdų, prieš veikiant visapusiškiau apgalvoti kilsiančias pasekmes, į gyvenimą žiūrėti ne taip nerūpestingai, o kurti, puoselėti bei stengtis įgyvendinti ilgalaikius, realistiškus planus. Teisėjų kolegijos vertinimu, visa tai jis privalo daryti, tęsdamas bausmės atlikimą pataisos įstaigoje.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados nepaneigia nei nuteistojo bausmės atlikimas lengvojoje grupėje, nei jo įgyta siuvėjo specialybė bei darbas pagal turimą kvalifikaciją. Pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę, T. S. turi būti taikomos jam esant izoliuotam nuo visuomenės.Skundžiama apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nuteistojo nenubaudė ir nepaneigė lygtinio paleidimo prasmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.