Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

gynėjams Inesai Abramavičiūtei, Marijai Bartaševičiūtei, Daivai Dereškevičienei, Jūratei Kleinauskienei, Vidmantui Žylei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. R., V. M., R. G., L. D., nuteistosios L. A. ir jos gynėjo Vidmanto Žylės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo pripažinti kaltais ir nuteisti:

V. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir V. M. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

A. R. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) - laisvės atėmimu devyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. R. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams. Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

L. D. : pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. spalio 2 d. padarytos nusikalstamos veikos) - laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. spalio 7 d. padarytos nusikalstamos veikos) - laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal 259 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. vasario 6 d. padarytos nusikalstamos veikos) - laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) - laisvės atėmimu devyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. D. nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimą devyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir L. D. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų. Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

R. G. : pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) - laisvės atėmimu devyneriems metams;

pagal 260 straipsnio 3 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) - laisvės atėmimu dvylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu ir R. G. nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie šios bausmės iš dalies pridėta bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir R. G. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas keturiolikai metų. Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

L. A. : pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 1 d., redakcija) - 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, automobilis „XXXXX“, valstybinis Nr. XXX XXX, automobilis „XXX“, valst. Nr. XXX XXX, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA XXXX, kurio IMEI Nr. XXXXXXXXXXXXX, su „Pildyk Tele2“ SIM kortele Nr. XXXXXXXXXXXXX, saugomą Klaipėdos apskrities VPK KP ONTT 4-ame skyriuje, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskuotos.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro D. M. 2008 m. vasario 7 d. nutarimu 830 Lt, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir saugomi Klaipėdos apskrities VPK kasoje, grąžinti L. D.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis: XXXX m. spalio X d. apie XX val., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš A. R. įgijo 5,652 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,357 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,354 g šviesiai rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,076 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos jis neteisėtai su savimi laikė ir gabeno automobiliu „XXX“, valstybinis Nr. XXX XXX, kol tą pačią dieną, apie XX val. XX min. jis buvo sulaikytas „(duomenys nesklebtini)“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir XX val. XX min. automobilio apžiūros metu policijos pareigūnai automobilio salone rado ir paėmė paslėptą jam priklausančią piniginę su paminėtomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

A. R. neteisėtai įgijo, gabeno, laikė didelį kiekį narkotinės bei psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, bei neteisėtai jas platino, t. y. nusikalstamas veikas padarė šiomis aplinkybėmis:

A. R. XXXX m. spalio X d., apie XX val., prieš tai susiskambinęs mobiliojo ryšio telefonu, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, iš R. G. slėptuvėje, esančioje(duomenys neskelbtini), prie garažų masyvo įgijo R. G. perduotus toliau platinti: 2,222 g šviesiai rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,443 g narkotinės medžiagos – heroino ir 13,527 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 3,614 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias neteisėtai parsigabeno ir laikė tyrimo nenustatytoje vietoje.

A. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, XXXX m. spalio X d., apie XX val. iš R. G. neteisėtai dalį įgytos ir laikomos narkotinės bei psichotropinės medžiagos, t. y. 5,652 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,357 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,354 g šviesiai rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,076 g narkotinės medžiagos heroino, automobiliu „XXX“, valst. Nr. XXX XXX atgabeno į tyrimo nenustatytą vietą Klaipėdos mieste ir perdavė V. M.

A. R. tęsdamas nusikalstamą veiką, XXXX m. spalio X d., apie XX val. XX min., prieš tai susiskambinęs mobiliojo ryšio telefonu, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, iš R. G. įgijo slėptuvėje, esančioje(duomenys neskelbtini), prie garažų masyvo, R. G. perduotus toliau platinti 20,965 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 4,764 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 9,709 g šviesiai rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,918 g narkotinės medžiagos – heroino. Tą pačią dieną neteisėtai įgytą anksčiau paminėtą kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų bei XXXX m. spalio X d. įgytą ir nerealizuotą kiekį, t. y. 7,875g miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,257 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 1,868 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,367 g narkotinės medžiagos heroino, tai bendrai sudaro didelį kiekį narkotinių psichotropinių medžiagų laikė su savimi ir gabeno automobiliu „XXX“, valst. Nr. XXX XXX, kol apie XX val. XX min. jis buvo sulaikytas „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir XX val. XX min. asmens apžiūros metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, A. R. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

A. R. iki XXXX m. spalio X d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo du vienkartinius medicininius švirkštus, kurių viename buvo 0,9 ml bespalvio skaidraus skysčio, kurio sudėtyje buvo 0,001 g psichotropinės medžiagos diazepamo, o antrame švirkšte buvo 0,8 ml bespalvio skaidraus skysčio, kurio sudėtyje buvo 0,045 g psichotropinės medžiagos metamfetamino bei psichotropinės medžiagos diazepamo pėdsakų, kuriuos neteisėtai su savimi gabeno automobiliu „XXX“, valst. Nr. XXX XXX, kol apie XX val. XX min. jis buvo sulaikytas „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir XX val. XX min. asmens apžiūros metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

L. D. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. nusikalstamas veikas padarė šiomis aplinkybėmis:

L. D. XXXX m. spalio X d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, prie (duomenys neskelbtini) iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, po 3,5 lito už vieną tabletę įgijo 17 vnt. tablečių pavadinimu „Tramadol“, kurių sudėtyje buvo 1,700 g psichotropinės medžiagos tramadolio, kurias neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) iki XXXX m. spalio X d., kol apie XX val. XX min. kratos metu minėtas tabletes rado ir paėmė policijos pareigūnai.

L. D. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

L. D. XXXX m. spalio X d., apie XX val., prie (duomenys neskelbtini) su tyrimo metu nenustatytu asmeniu apsikeitė ir tokiu būdu įgijo 5,782 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,856 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurią neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini) iki XXXX m. spalio X d., kol apie XX val. XX min. kratos metu minėtą psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

L. D. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų, turėdama tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

L. D. XXXX m. spalio X d., apie XX val., iš slėptuvės, esančios garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitokiu būdu platinti, pasiėmė ir taip įgijo R. G. paslėptus 1,797 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,440 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurią neteisėtai pargabeno ir laikė iki XXXX m. spalio X d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kol apie XX val. XX min. kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Tęsdama savo nusikalstamą veiklą, XXXX m. spalio X d., XX val. X min. iš slėptuvės, esančios garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini) neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, pasiėmė ir tokiu būdu įgijo R. G. paslėptas medžiagas, t. y. 24,033 g šviesiai rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 4,118 g heroino ir 20,197 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 5,109 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurias neteisėtai su savimi laikė ir gabeno A. N. vairuojamame automobilyje „XXX“, valst. Nr. XXX XXX, kol tą pačią dieną, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir XX val. XX min. automobilio apžiūros metu paminėtos medžiagos buvo rastos ir paimtos.

L. D. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdama tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

L. D. iki XXXX m. vasario X d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ir kitaip platinti, įgijo 0,410 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,052 g narkotinės medžiagos heroino, 0,607 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,190 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir dvi ampules su užrašais „Polfa Tarchomin S.A. R. 5mg/1ml Diazepamum 2ml“ su gelsvos spalvos skysčiu, kurių sudėtyje buvo 0,020 g. psichotropinės medžiagos diazepamo. Po to, ji minėtas medžiagas neteisėtai parsigabeno ir laikė nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) iki XXXX m. vasario X d., kol apie XX val. XX min. kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

R. G. neteisėtai įgijo, gabeno, laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ir kitaip platinti, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

R. G. XXXX m. vasario mėnesį, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo 30 vnt. baltos spalvos tablečių „Clonazepam, 2 mg“, kurių sudėtyje bendrai buvo 0,060 g psichotropinės medžiagos klonazepamo, kurią neteisėtai pargabenęs laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) iki XXXX m. spalio X d., kol apie XX val. XX min. jas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

R. G. neteisėtai įgijo, gabeno, laikė didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, bei jas pardavė (platino), t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

R. G. iki XXXX m. spalio X d. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo 35,934 g šviesiai rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 6,479 g narkotinės medžiagos heroino ir 56,486 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 13,927 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurias laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir pardavė. XXXX m. spalio X d., apie XX val. XX min., prieš tai mobiliojo ryšio telefonu susiskambinęs, slėptuvėje, esančioje garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini), tiksli vieta nenustatyta, atgabeno ir paliko A. R. toliau platinti 2,222 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,443 g narkotinės medžiagos heroino ir 13,527 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 3,614 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurias A. R. tą pačią dieną, po XX val. XX min., tikslus laikas nenustatytas, atvykęs į anksčiau nurodytą vietą, minėtas medžiagas iš slėptuvės pasiėmė.

XXXX m. spalio X d., apie XX val., R. G. prieš tai mobiliojo ryšio telefonu susiskambinęs, slėptuvėje, esančioje garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini), tiksli vieta nenustatyta, atgabeno ir paliko (perdavė) toliau platinti L. D. 1,797 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,440 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurias L. D. tą pačią dieną, po XX val., tikslus laikas nenustatytas, atvykusi šią medžiagą pasiėmė ir pargabenusi neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) iki XXXX m. spalio X d., kol apie XX val. XX min. kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

XXXX m. spalio X d., apie XX val. XX min., R. G., prieš tai mobiliojo ryšio telefonu susiskambinęs, slėptuvėje, esančioje garažų masyve, adresu: (duomenys neskelbtini), tiksli vieta nenustatyta, atgabeno ir A. R. toliau platinti paliko (perdavė) 9,709 g šviesiai rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,918 g narkotinės medžiagos heroino ir 20,965 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 4,764 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurias A. R. tą pačią dieną, laikotarpiu nuo XX val. XX min. iki XX val. XX min., atvykęs į anksčiau nurodytą vietą, minėtas medžiagas iš slėptuvės pasiėmė.

XXXX m. spalio X d., apie XX val., R. G., prieš tai mobiliojo ryšio telefonu susiskambinęs, slėptuvėje, esančioje garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini), tiksli vieta nenustatyta, atgabeno ir paliko (perdavė) L. D. toliau platinti 24,033 g šviesiai rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 4,118 g narkotinės medžiagos heroino ir 20,197 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 5,109 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurias L. D. tą pačią dieną, laikotarpiu nuo XX val. XX min., atvykusi į anksčiau nurodytą vietą pasiėmė ir su savimi laikė, gabeno A. N. vairuojamu automobiliu „XXX“, valst. Nr. XXX XXX, kol tą pačią dieną, (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie paminėtas narkotines bei psichotropines medžiagas rado ir paėmė.

R. G. neteisėtai įgijo, gabeno, laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

R. G. XXXX m. spalio X d., apie XX val. XX min. iš tyrimo metu nenustatyto asmens, gyvenančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo 1 986,63 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 638,858 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurią parsigabeno į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai laikė iki XXXX m. spalio X d., kol apie XX val. XX min. kratos metu minėtą psichotropinės medžiagos kiekį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

L. A. ikiteisminio tyrimo metu, būdama liudytoja, davė melagingus parodymus, tai yra nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

L. A. XXXX m. lapkričio XX d. Klaipėdos m. VPK, adresu (duomenys neskelbtini), tarnybiniame kabinete Nr. XXX, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, apklausiama kaip liudytoja, davė aiškiai melagingus, neatitinkančius tikrovės parodymus apie tai, kad XXXX m. spalio X d. ji kartu su R. G. iš Klaipėdos išvyko į Kelmę ir neva daugiau niekur užvažiavę nebuvo, o grįžtant į Klaipėdą buvo užvažiavę į Kryžkalnį, kur R. G. susitiko su vaikinu, vardu (duomenys neskelbtini), ir iš jo paėmė siuntinį, skirtą A. K. ar K., kuriame, kaip paaiškėjo tyrimo metu, buvo 1 986,63 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 638,858 g psichotropinės medžiagos metamfetamino. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad paketą su psichotropine medžiaga R. G. XXXX m. spalio X d., apie XX val. XX min. įgijo iš tyrimo nenustatyto asmens (duomenys neskelbtini), o Kryžkalnyje su niekuo nebuvo susitikęs ir nebuvo sustojęs, su A. K. nei tiesiogiai, nei jokiomis ryšio priemonėmis nebendravo.

Nuteistųjų V. M., L. A. ir jos gynėjo apeliaciniai skundai atmetami (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistųjų A. R., L. D. ir R. G. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybių (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 3 punktai). Teismas, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistųjų kaltė dėl padarytų nusikaltimų įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 3 punktai).

Dėl nuteistojo A. R. apeliacinio skundo

Atsižvelgdamas į šiuos argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šią A. R. nusikalstamą veiką pagrįstai ir teisingai kvalifikavo kaip nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo V. M. apeliacinio skundo

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytina bet kuri iš šių situacijų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką; 3) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šioje veikoje dalyvavusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-360/2006, 2K-526/2006, 2K-438/08). Taigi teismas, norėdamas kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi pripažinti aplinkybe, lengvinančia jo baudžiamąją atsakomybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų neesminių neigia, teismai vertina, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jeigu kaltininko nusikalstama veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus arba iš dalies teisingus parodymus apie ją, siekdamas padėti išvengti atsakomybės kitam kaltinamajam ir kartu sušvelninti savo atsakomybę. Teismai nepripažįsta, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jei nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2007 m. gruodžio mėn. 1 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga“ 13 punktas). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas (nuteistasis) atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir kt.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. M. ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus juos keitė, tam tikras bylos aplinkybes nuslėpė arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriuos pirmosios instancijos teismas paneigė kitais byloje esančiais įrodymais. Iš A. R. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme matyti, kad narkotines medžiagas V. M. neva iš jo (A. R.) pagrobė, taip siekdamas sumažinti savo ar kitų nuteistųjų padarytų nusikalstamų veiksmų apimtį bei norėdamas palengvinti savo ar kitų nuteistųjų teisinę padėtį. Apelianto teiginį, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismas vertina tik kaip deklaratyvų pareiškimą. Kaip jau buvo paminėta, nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka tam tikrus pozityvius veiksmus, tačiau spręsti apie tokių veiksmų buvimą nėra pagrindo, be to, nuteistasis nuoširdaus gailėjimosi nei žodžiais, nei aktyviais veiksmais neišreiškė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi, vien V. M. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi nepakanka pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia. Todėl V. M. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl šios aplinkybės pripažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra nepagrįsti.

V. M. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija nusikaltimo padarymo metu numatė laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų. V. M. už jam inkriminuotą nusikaltimą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė nežymiai didesnė už bausmės vidurkį, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Kaip alternatyvios bausmės BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bauda ir areštas, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. M. padarė jam inkriminuotą tyčinį nesunkų nusikaltimą neišnykus teistumui už ankščiau padarytą nusikaltimą ir vadovaudamasis BK 56 straipsnio 1 dalimi, paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir laiko ją pagrįsta. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. BK 56 straipsnio 1 dalyje, kuria vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas V. M. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nuteistas už nesunkaus, tyčinio nusikaltimo padarymą, ankščiau teistas 8 kartus (t. 2, b. l. 67-105), nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu pakirtos bausmės, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 116), nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir nešvelnintina, nes bausmės dydis atitinka BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į šiuos argumentus ir motyvus nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl nuteistosios L. D. apeliacinio skundo

Tačiau šie nuteistosios argumentai nepagrįsti. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė ir už neteisėtą didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir už jų pardavimą ar kitokį platinimą. Tai alternatyvios veikos, todėl nusikaltimas laikomas baigtu padarius bent vieną iš šių veikų. L. D. nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už neteisėtą didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. Todėl, nors nuteistosios teiginiai, kad bylos duomenimis neįrodytas narkotinių medžiagų platinimo faktas, iš dalies teisingi, tačiau šiuo atveju tai neturi reikšmės jos padarytos veikos kvalifikacijai.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, L. D. nuteista už tai, kad iki XXXX m. vasario X d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ir kitaip platinti, įgijo 0,410 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,052 g narkotinės medžiagos heroino, 0,607 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,190 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir dvi ampules su užrašais „Polfa Tarchomin S. A. R. 5mg/1ml Diazepamum 2ml“ su gelsvos spalvos skysčiu, kurių sudėtyje buvo 0,020 g. psichotropinės medžiagos diazepamo. Po to ji minėtas medžiagas neteisėtai parsigabeno ir laikė nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) iki XXXX m. vasario X d., kol apie XX val. XX min. kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Nuteistoji nuosprendžio dėl to neskundžia. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nenustatyta ir neįrodyta, kada, kur ir iš ko L. D. šias narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdama tikslo jų parduoti ir kitaip platinti, įgijo, kaip ir kokiu būdu jas parsigabeno. Byloje neginčijamai nustatyta ir įrodyta, kad L. D. šias narkotines ir psichotropines medžiagas laikė, neturėdama tikslo parduoti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, todėl šios L. D. veiką kvalifikuojančios aplinkybės iš skundžiamo nuosprendžio pašalinamos. Tačiau vien tik dėl sumažėjusios kaltinimo apimties L. D. mažinti bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

Apeliantė skunde konkrečių motyvų, susijusių su jai pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, nenurodo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad ši bausmė L. D. paskirta laikantis BK 54 straipsnio reikalavimų ir atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. D. bausmę atsižvelgė į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.

L. D. nuteista už trijų nesunkių tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir vieno tyčinio sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija nusikaltimo padarymo metu numatė laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų, šios sankcijos vidurkis sudaro 1 metus 3 mėnesius ir 15 dienų. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcija nusikaltimo padarymo metu numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 10 metų (įstatymo Nr. X-711 2006 m. birželio 22 d. redakcija, įsigaliojo 2006 m. liepos 14 d.), šios sankcijos vidurkis sudaro 9 metus. L. D. už nusikaltimų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės mažesnės už bausmės vidurkį, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą L. D. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė lygi bausmės vidurkiui. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis už šio nusikaltimo padarymą – laisvės atėmimo bausmė. Apeliantė nuteista už trijų nesunkių, tyčinių nusikaltimų padarymą ir vieno sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, ankščiau teista (t. 3, b. l. 101-107), nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, nusikaltimą padarė neatlikusi ankstesniu teismo nuosprendžiu pakirtos bausmės (t. 5, b. l. 130-134), nuteistoji ankščiau teista už nusikaltimų, susijusių su narkotinių medžiagų disponavimu, padarymą. Atsižvelgiant į aukščiu paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jai paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir nešvelnintina, nes bausmės dydis atitinka BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nuteistosios L. D. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai subendrino L. D. paskirtas bausmes už jos padarytus nusikaltimus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. D. Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. nuosprendžiu nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams (t. 5, b. l. 134). Todėl teismas pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 4 dalį, 9 dalį ir teisingai skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, iš dalies sudedant, subendrino su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu L. D. teiginį, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 63 straipsnio nuostatas.

Dėl nuteistojo R. G. apeliacinio skundo

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką į BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, nes jo vaidmuo pasireiškė tik tarpininkavimu ir pagalba įgyjant narkotines medžiagas. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti. BK 24 straipsnio 6 dalyje, kurioje pateikta padėjėjo kaip bendrininko rūšies sąvoka, nurodyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Taigi šiame straipsnyje pateiktas išsamus padėjėjo veikų sąrašas. Apeliantas nurodydamas savo argumentus dėl savo vaidmens šio nusikaltimo padaryme klysta vadindamas save padėjėju. Iš R. G. parodymų matyti, kad jis telefonu susisiekdavo su L. D. ir A. R., taip susitardavo dėl narkotikų. Akivaizdu, kad R. G. pats atliko aktyvius veiksmus, susijusius su narkotikų disponavimu. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą šią R. G. versiją tyrė ir paneigė ją teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Liudytojas A. K. parodė, kad R. G. jį apkalba, keršija jam, nes jis (liudytojas) davė parodymus baudžiamosiose bylose prieš S. G. ir kitus asmenis, kurie Klaipėdos mieste darė sunkius nusikaltimus (t. 5, b. l. 86-87). Be to, R. G. buvo slapta sekamas, klausomasi jo telefoninių pokalbių, bet tarp jo ir A. K. nebuvo užfiksuota jokių telefoninių pokalbių, ar susitikimų. Apeliantas tvirtina, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai tyčia nuslėpė tokių duomenų buvimą. Tačiau apelianto toks tvirtinimas yra deklaratyvus. Apeliaciniam teismui buvo pateiktos Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartis Nr. S1-409 KF, 2007 m. spalio 4 d. nutartys Nr. S1-478 KF ir S1-479 KF, kurių pagrindu buvo atliekama telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir daryti telefoninių pokalbių įrašai, klausantis telefonų, kuriais naudojosi A. R. , R. G. ir L. D. Minėtų nutarčių pagrindu atliktų tyrimo veiksmų metu nebuvo nustatyta A. K. kontaktų telekomunikacijų tinklais su R. G. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo patenkintas R. G. ir jo gynėjo prašymas patikrinti apelianto naudotus telefonų aparatus, siekiant nustatyti ar jų atmintyse yra užfiksuoti du A. K. telefonų numeriai pažymėti „(duomenys neskelbtini)“, taip pat siekiant nustatyti, ar buvo skambučių tarp minėtų abonentų (t. 5, b. l. 145). Pagal Klaipėdos apygardos teismo prašymą buvo atliktas patikrinimas, tačiau specialistai negalėjo pateikti prašomos pateikti informacijos dėl techninių priežasčių: pateikti mobiliojo ryšio telefonai buvo techniškai netvarkingi, o SIM kortelių duomenys buvo neprieinami dėl PIN ir PUK kodų neturėjimo (t. 5, b. l. 154, 155). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje teisėjų kolegija pavedė prokurorei organizuoti nuteistojo R. G. mobiliuosiuose telefonuose esančios informacijos ištyrimą, pagal galimybes rasti šių telefonų SIM korteles ir nustatyti PIN kodus. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto Klaipėdos prokuratūros 2009 m. spalio 12 d. rašto bei prie jo pridėto 2009 m. spalio 9 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo biuro 4 skyriaus viršininkės tarnybinio pranešimo matyti, kad minėtų mobiliųjų telefonų SIM kortelių pateikti nėra galimybės (t. 7, b. l. 103). R. G. apeliacinio proceso metu parodė, kad PIN ir PUK kodų neprisimena (t. 7, b. l. 109). Teisėjų kolegijos nuomone, R. G. tokiu būdu sąmoningai vilkina šios bylos išnagrinėjimą, nes praėjus pakankamai daug laiko po nusikaltimo padarymo nustatyti R. G. priklausančio telefono SIM kortelės minėtus kodus nėra techninės galimybės.

R. G., duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje, teigė, kad žinojo dvi slėptuves garažų masyve prie jo namų, (duomenys neskelbtini), kur L. D. ir A. R. padėdavo narkotines medžiagas. Išklausius pirmosios instancijos teismo posėdyje telefoninius pokalbius R. G. paaiškino, jog kokios rūšies narkotiką padėti pasakydavo L. D. ir A. R., tokį narkotiką jis ir padėdavo į slėptuvę, esančią elektros skydinėje prie garažo. Taigi šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad pats R. G. betarpiškai tiekdavo L. D. ir A. R. narkotines medžiagas ir nebuvo vien tarpininkas tarp tariamo narkotikų pardavėjo ir pirkėjų, kuris dalyvavo šioje veikloje tik telefonu, suderindamas pardavėjo ir pirkėjų veiksmus. Tokią išvadą leidžia taip pat daryti specialisto išvada Nr.140-(9939)-IS1-9241, kurioje nustatyta, kad ant maišelio, buvusio metalinėje dėžutėje, paimtoje XXXX m. spalio X d. atliktos automobilio „XXX“, valst. Nr. XXX XXX apžiūros metu yra žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Biologinių pėdsakų, rastų ant maišelio, genotipas sutampa su R. G. genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų R. G. fokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,000000000002 proc. (t. 1, b. l. 111-113). XXXX m. spalio X d. A. N. vairuojamame automobilyje „XXX“, valst. Nr. XXX XXX važiavo nuteistoji L. D., kai paėmė narkotines ir psichotropines medžiagas iš slėptuvės garažų masyve (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtino nuteistoji L. D., duodama jau minėtus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurios, kaip taip pat jau buvo minėta, ji patvirtino parodymų patikrinimą vietoje metu (t. 3, b. l. 67-69). L. D. parodymų tikrumą taip pat patvirtina ir paminėta specialisto išvada. Šie įrodymai pašalina visas abejones, kad R. G. buvo tarpininkas, t. y. padėjėjas, nes pats realizuodavo narkotikus, t. y. veikė kaip vykdytojas.

Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde nesutinka su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, kvalifikavimu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliantas iš esmės pateikia pirmosios instancijos teismo posėdyje jo suformuluotą versiją ir tvirtina, kad A. K. paprašė jo, jog jis (R. G. ), grįždamas iš Kelmės, Kryžkalnio degalinėje paimtų paketą. Degalinėje nepažįstamas asmuo jam padavė maišiuką, kurio turinio jis netikrino ir jį su kitais maisto produktais padėjo į automobilį. Grįžus namo ((duomenys neskelbtini) laiptinėje jį sulaikė pareigūnai, jo rankas surakino antrankiais ir nusivedė į butą. Minėtas maišiukas buvo rastas ne kratos metu namuose, o buvo paimtas kartu su maisto produktais laiptinėje, o tik bute tarp jų buvo rasta minėta psichotropinė medžiaga. Minėta psichotropinė medžiaga buvo supakuota vienas į kitą sudėtuose septyniuose polietileniniuose maišeliuose, iš kurių du buvo su užrašais „XXXX“ ir „XXX“. Tačiau ant šių maišelių nuteistojo pirštų ar biologinių (DNR) pėdsakų nebuvo rasta. Tai, anot apelianto, patvirtina, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kokios tai psichotropinės medžiagos ir koks jų kiekis.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokia apelianto versija buvo paneigta pirmosios instancijos teisme baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais. Aplinkybę, kad R. G. polietileninį maišą su psichotropine medžiaga Kryžkalnyje esančioje degalinėje paėmė iš jam nepažįstamo asmens A. K. prašymu, neigė pirmosios instancijos teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas A. K. (t. 5, b. l. 86-87). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad liudytojas A. K. apkalba apeliantą, nes tokius liudytojo (A. K.) parodymus patvirtina ir tuo pačiu paneigia R. G. versiją slapto sekimo, atlikto XXXX m. spalio X d. nuo XX val. XX min. iki XX val. XX min. metu gauti duomenys, kurie užfiksuoti protokole (t. 1, b. l. 79-80). Šiame slapto sekimo protokole nustatyta, kad XXXX m. spalio X d. R. G. baltos spalvos maišą įgijo Kaune apie XX val. įėjęs į (duomenys neskelbtini). Kelmėje R. G. buvo apie XX val., Kryžkalnyje apie XX val. Be to, slapto sekimo metu nebuvo užfiksuota jokio sustojimo Kryžkalnio degalinėje ir jokių kontaktų su kitais asmenimis. Šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai G. K. ir S. L. (t. 5, b. l. 89-91-94). Apeliantas skunde pagrįstai nurodo, kad XXXX m. spalio X d. slapto sekimo protokole (XXXX m. gruodžio XX d. pažyma) yra nurodyti neteisingi duomenys, kad XX val. XX min. R. G. ir moteris išėjo iš daugiabučio namo Kelmėje ir įsėdo į automobilį „XXX XXXX“, o XX val. XX min. automobilis įvažiavo į automagistralę Vilnius-Klaipėda. Apeliantas mano, kad per X minutes iš Kelmės centro atvažiuoti iki automagistralės Vilnius-Klaipėda nėra jokių techninių galimybių. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje teisėjų kolegija pavedė prokurorei pateikti teismui duomenis paneigiančius ar patvirtinančius informaciją esančioje minėtoje pažymoje (t. 1, b. l. 83-84). Prokurorės pavedimu šie duomenys buvo patikrinti ir Klaipėdos apskrities VPK Operatyvinės veiklos biuro rašte nurodyta, kad pažymoje Nr. XX- XX-X-XX R. G. vairuojamo automobilio „XXX XXXX“ valst. Nr. XXX XXX įvažiavimo laikas XXXX m. spalio X d. XX val. XX min. į automagistralę Vilnius-Klaipėda įrašytas dėl techninės klaidos (t. 7, b. l. 102). Šie duomenys neduoda pagrindo teigti, kad minėta pažyma apie gautus atliekant operatyvinius veiksmus duomenis yra neteisėta ir negali būti laikoma įrodymu šioje byloje. Apeliantas skunde nurodo, kad šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodymais ir jais pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko tokius apelianto argumentus nepagrįstais ir atmeta. Minėtas ikiteisminio tyrimo veiksmas BPK 160 straipsnio nustatyta tvarka buvo paskirtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartimi, išnagrinėjus Klaipėdos apygardos prokuroro prašymą, todėl abejoti šio ikiteisminio tyrimo veiksmo teisėtumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šios bylos aplinkybes ir įrodymus, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinimas R. G. grindžiamas ne vien tik minėta pažyma, bet ir liudytojų parodymais. Nuteistajam nepalankus įrodymų vertinimas nėra pagrindas laikyti, kad įrodymai šioje byloje buvo įvertinti netinkamai arba teismas buvo šališkas.

Apeliantas skunde, kaip ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ginčija akivaizdžius faktus klaidingai nurodydamas byloje nustatytas aplinkybes. Nurodydamas, kad XX val. XX min. jis negalėjo būti Kaune, (duomenys neskelbtini), nes jis negalėjo per tokį trumpą laiką (nuo XX val. XX min.) įveikti atstumą nuo Klaipėdos iki Kauno per tą laiką užsukęs į garažų masyvą, esantį (duomenys neskelbtini), apeliantas aiškiai iškreipia nustatytas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija tokius apelianto samprotavimus laiko subjektyviais ir neįtikinamais. Minėtame slapto sekimo protokole nustatyta, kad XX val. XX min. R. G. vairuojamas automobilis įvažiavo į garažų masyvą, esantį (duomenys neskelbtini), ir XX val. XX min. išvažiavo iš jo; XX val. XX min. R. G. vairuojamas automobilis įvažiavo į automagistralę Klaipėda-Vilnius. Taigi, nuo išvažiavimo į automagistralę iki atvykimo į Taikos pr., Kaune, praėjo X val. ir X min., o esant apie 200 kilometrų atstumui nuo Klaipėdos m. iki Kauno m. centro, taip pat autostradoje leistiną maksimalų važiavimo greitį tokiu metų laiku, nuvykti tokį atstumą per nustatytą laiką įmanoma ir galima.

R. G. teisingai skunde nurodo, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje uždrausta veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas bent apskritai suvokia, kad gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori tai daryti. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas (BK 232¹, 232², 232⁵, 232¹⁰ straipsniai)“ 17 punkto nuostatos. R. G. taip pat suvokė ir tai, kad psichotropinių medžiagų kiekis yra labai didelis. Tai matyti iš pirmiau paminėtų kartos protokolo ir specialisto išvados. Be to, R. G. kategoriškai neigia, kad minėtą kiekį metamfetamino įsigijo kaltinime nurodytu adresu Kauno m. Atsižvelgdama į visa tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog R. G. suprato ir žinojo, kad (duomenys neskelbtini) laiptinėje įsigyta medžiaga yra psichotropinė ir kad neteisėtai gabena labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, t. y. metamfetaminą. Akivaizdu, kad R. G. tokį kiekį psichotropinės medžiagos įgijo turėdamas tikslą parduoti, tokiu būdu platinti. Aukščiau paminėti įrodymai patvirtina, kad R. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad XXXX m. spalio X d., apie XX val. XX min. iš tyrimo metu nenustatyto asmens, gyvenančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo 1 986,63 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 638,858 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurią parsigabeno į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai laikė iki XXXX m. spalio X d., kol apie XX val. XX min. kratos metu minėtą psichotropinės medžiagos kiekį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas (1961 m. BK 232¹, 232², 232⁵, 232¹⁰ straipsniai) nurodyta, kad laikymas yra psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, esant grupei iš anksto susitarusių asmenų) medžiagas gali laikyti ir asmuo, kuris jų negamino ir neįgijo. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. G. XXXX m. spalio X d., apie XX val. XX min., kai grįžo į namus, iš karto buvo sulaikytas, todėl nurodytą kiekį minėtos psichotropinės medžiagos jis nelaikė, o tik neteisėtai įgijo ir gabeno.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, R. G. nuteistas už tai, XXXX m. vasario mėnesį, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo 30 vnt. baltos spalvos tablečių „Clonazepam, 2 mg“, kurių sudėtyje bendrai buvo 0,060 g psichotropinės medžiagos klonazepamo, kurią neteisėtai pargabenęs laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) iki XXXX m. spalio X d., kol apie XX val. XX min. jas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

R. G. iki XXXX m. spalio X d. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo 35,934 g šviesiai rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 6,479 g narkotinės medžiagos heroino ir 56,486 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 13,927 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurias laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir pardavė.

Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nenustatyta ir neįrodyta, kada, kur ir iš ko R. G. įgijo 30 vnt. baltos spalvos tablečių „Clonazepam, 2 mg“, kurių sudėtyje bendrai buvo 0,060 g psichotropinės medžiagos klonazepamo, kokiu būdu jas parsigabeno. Be to, R. G. buvo kaltinamas tuo, kad šią psichotropinę medžiagą įgijo, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, kad nuteistasis šią medžiagą įgijo turėdamas tikslą parduoti (t. 6, b. 48). Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. G. šią psichotropinę medžiagą neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti, tik laikė, nes policijos pareigūnai jas rado kratos metu. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nenustatyta ir neįrodyta, kada, kur ir iš ko R. G. įgijo 35,934 g šviesiai rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 6,479 g narkotinės medžiagos heroino ir 56,486 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 13,927 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kokiu būdu jas parsigabeno, taip pat nenustatyta, kur jas laikė ir kam pardavė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, todėl šios R. G. veiką kvalifikuojančios aplinkybės iš skundžiamo nuosprendžio pašalinamos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. G. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka XXXX m. spalio X d. XX val. XX min., o kardomoji priemonė – suėmimas jam paskirta XXXX m. spalio XX d. (t. 3, b. l. 168-169, 182-183). Iš laikino sulaikymo protokolo matyti, kad jį pasirašė apeliantas, dėl to jokių pastabų nepareiškė. Todėl pirmosios instancijos teismas R. G. teisingai ir pagrįstai į bausmės laiką įskaitė laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. spalio 9 d. iki 2009 m. kovo 31 d. (BK 66 straipsnis). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija kitaip vertinti šią aplinkybę neturi jokio pagrindo.

Nuteistasis skunde jokių argumentų dėl paskirtos bausmės nenurodo. Nors R. G. iš nuosprendžio pašalinamos kai kurios jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tačiau vien tik dėl sumažėjusios kaltinimo apimties jam mažinti bausmę nėra pagrindo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, R. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų bei atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje“ išdėstytas nuostatas.

Dėl nuteistosios L. A. ir jos gynėjo apeliacinio skundo

BK 235 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas ar nukentėjusysis asmuo nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. Parodymai nėra melagingi, jeigu liudytojas ar nukentėjusysis asmuo, duodamas juos, sąžiningai klydo. BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus arba teisingai išversti. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Šio straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, arba iš esmės neteisingai išverčia, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-616/2006). Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

L. A. nuteista už ikiteisminio tyrimo metu melagingai duotus parodymus apie tai, kad XXXX m. spalio X d. ji kartu su R. G. iš Klaipėdos išvyko į Kelmę. Kelmėje prabuvo visą dieną ir daugiau niekur nesilankė, tik grįžtant į Klaipėdą buvo užvažiavę į Kryžkalnį, kur R. G. susitiko su vaikinu, vardu (duomenys neskelbtini), ir iš jo paėmė siuntinį, skirtą A. K. ar K. (t. 4, b. l. 61-65).

L. A. šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pareikšti įtarimai dėl nusikaltimų susijusių su narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu, gabenimu ar platinimu, todėl teigti, kad buvo pažeistos apeliantės teisės, numatytos BPK 80 straipsnio 1 punkte nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos nuteistosios L. A. teisės, numatytos BPK 82 straipsnio 2 dalyje. BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. BPK 38 straipsnis prie šeimos narių priskiria asmenį, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). BK 248 straipsnio 2 dalis, kurioje išaiškinta, kas yra laikomas nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu, pasakyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra asmuo, su kuriuo jis bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Iš bylos medžiagos matyti, kad L. A. ir R. G. nėra įregistravę santuokos, tačiau gyveno kartu, augino vaiką. Todėl ikiteisminio tyrimo metu L. A., kaip liudytojai, teisingai buvo išaiškinta BPK 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė. Akivaizdu, kad jeigu liudytoja L. A. būtų atsisakiusi duoti parodymus arba atsakyti į kai kuriuos ikiteisminio tyrimo pareigūnų pateiktus klausimus, tokiu atveju jai nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal baudžiamąjį įstatymą padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis (BK 8 straipsnio 2 dalis)“ 15 punktas). Apeliantės padaryta veika (BK 235 straipsnio 1 dalis) pagal baudžiamąjį įstatymą laikoma nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimo pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Jeigu veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Kartu pažymėtina, kad BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Be to, atleisti asmenį, padariusį nusikaltimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Minėta, kad BK 235 straipsnio 1 dalyje pagal kurį kvalifikuota L. A. nusikalstama veika, aprašyta formaliąja sudėtimi, t. y. šio nusikaltimo padariniai nėra šios veikos sudėties būtinas požymis ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento. Todėl, pareiškiant įtarimus, pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, tokių padarinių numatymas ir konstatavimas nėra būtinas, tačiau, sprendžiant bausmės skyrimo, BK 37 straipsnio taikymo klausimą, turi būti nustatytas padarytos veikos pavojingumo laipsnis. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis. Kartu pažymėtina, kad padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, jog tokios veikos, kurios aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir pirmiau nurodyta veika, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog vertinant veiką kaip mažareikšmę pirmiausia būtina atsižvelgti į nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, aprašytoms formaliosiomis sudėtimis.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, L. A. žinodama tikrąsias įvykio aplinkybes, kadangi tiesiogiai dalyvavo įvykiuose, apie kuriuos buvo apklausiama, ir būdama įspėta apie atsakomybę už melagingų liudytojo parodymų davimą, duodama melagingus parodymus, suprato, kad apklausiama kaip liudytoja duoda melagingus parodymus ir kad tokiais veiksmais gali būti sutrikdyta normali ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų veikla, ir norėjo taip veikti. Apie norą veikti būtent taip jos parodymų nuoseklumas atliekant ikiteisminį tyrimą taip pat ir nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Nuteistoji davė parodymus savo valia ir niekieno neverčiama. L. A. parodymai, jos įvykių versija sutapo su R. G. gynybine pozicija, kuri, kaip jau buvo minėta aukščiau aptariant R. G. apeliacinio skundo argumentus, buvo paneigti baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, L. A. taip siekia palengvinti R. G. teisinę padėtį ir padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad nuteistoji buvo tiesioginė įvykių liudininkė, nuoseklus nuteistojo R. G. gynybinės pozicijos palaikymas neleidžia manyti, kad L. A. duodama parodymus sąžiningai klydo. L. A. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, vertinama kaip nusikaltimas. Todėl L. A. taikyti BK 37 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į šiuos argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad L. A. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Nuteistoji ir jos gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, L. A. pritaikyta neteisėta, nes byloje nėra patikimų duomenų, kad ji, duodama tariamai melagingus parodymus, neteisėtai praturtėjo. Šis apeliantų argumentas iš dalies pagrįstas, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą. Pirmosios instancijos teismas paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę vadovavosi BK 72 straipsnio 2 dalimi, tačiau visiškai nemotyvavo savo sprendimo, kaip dėl pačios priemonės parinkimo, taip ir dėl įstatyminio pagrindo, kuriuo buvo grindžiamas šios priemonės paskyrimo būtinumas. Pirmosios instancijos teismas nenurodė skundžiamame nuosprendyje kokio nusikaltimo padarymui buvo panaudota konfiskuota transporto priemonė, tačiau pagal nuosprendžio prasmę transporto priemonė buvo panaudota psichotropinių medžiagų gabenimui, už ką yra nuteistas R. G. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis „XXX XXXX“, valst. Nr. XXX XXX priklauso L. A. (t. 4, b. l. 78-79), kuri nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimų susijusių su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą ir laikytina, kad šis turtas buvo perduotas kitam asmeniui. Kitam asmeniui perduotas turtas gali būti konfiskuotas BK 72 straipsnio 4 dalies pagrindu, konstatavus šioje straipsnio dalyje įtvirtintos sąlygos buvimą, jog turtą perdavęs asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir ištyrus byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. A. turėjo ir galėjo žinoti apie R. G. daromą nusikaltimą dėl šių motyvų: pirma, nuteistoji L. A. kartu su R. G. XXXX m. spalio X d., apie XX val. XX min. važiavo į Kauno m., kur nuteistasis (R. G. ) (duomenys neskelbtini) laiptinėje įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino; antra, ji duodama melagingus parodymus tyčia klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus, taip siekė padėti R. G. išvengti atsakomybės. Akivaizdu, kad L. A. perdavė savo turtą (automobilį) nuteistajam R. G. žinodama, kad jis bus panaudotas darant labai sunkų nusikaltimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas ir šiuo pagrindu nepagrįstai konfiskavo nuteistajai L. A. priklausantį automobilį „XXX XXXX“, valst. Nr. XXX XXX. Pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti BK 72 straipsnio 4 dalį. Todėl skundžiamas nuosprendis dėl to keičiamas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų ir nepasunkinant nuteistosios L. A. teisinės padėties (BPK 328 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

n u sprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendį dėl A. R., L. D., R. G., L. A. nuteisimo pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pritaikius BK 72 straipsnio 2 dalį, buvo konfiskuotas L. A. priklausantis automobilis „XXX XXXX“, valst. Nr. XXX XXX. L. A. priklausantį automobilį „XXX XXXX“, valst. Nr. XXX XXX konfiskuoti, pritaikius BK 72 straipsnio 4 dalį.

L. D. iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad ji iki XXXX m. vasario X d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ir kitaip platinti, įgijo 0,410 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,052 g narkotinės medžiagos heroino, 0,607 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,190 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir dvi ampules su užrašais „Polfa Tarchomin S. A. R. 5mg/1ml Diazepamum 2ml“ su gelsvos spalvos skysčiu, kurių sudėtyje buvo 0,020 g psichotropinės medžiagos diazepamo ir jas parsigabeno.

R. G. iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad jis XXXX m. vasario mėnesį, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti įgijo 30 vnt. baltos spalvos tablečių „Clonazepam, 2 mg“, kurių sudėtyje bendrai buvo 0,060 g psichotropinės medžiagos klonazepamo, jas parsigabeno.

R. G. iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad jis iki XXXX m. spalio X d. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo 35,934 g šviesiai rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 6,479 g narkotinės medžiagos heroino ir 56,486 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 13,927 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurias laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir pardavė.

R. G. iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad jis XXXX m. spalio X d. iki tos pačios dienos XX val. XX min. neteisėtai laikė 1 986,63 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 638,858 g psichotropinės medžiagos metamfetamino.

A. R. iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad jis iki XXXX m. spalio X d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo du vienkartinius medicininius švirkštus, kurių viename buvo 0,9 ml bespalvio skaidraus skysčio, kurio sudėtyje buvo 0,001 g psichotropinės medžiagos diazepamo, o antrame švirkšte buvo 0,8 ml bespalvio skaidraus skysčio, kurio sudėtyje buvo 0,045 g psichotropinės medžiagos metamfetamino bei psichotropinės medžiagos diazepamo pėdsakų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų V. M., L. A. ir jos gynėjo Vidmanto Žylės apeliacinius skundus atmesti.