Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudėjus, ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), pagal darbo sutartį dirbdamas ŽŪB „N“ darbininku, turėdamas teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų „Išvedimo į darbą paskyroje“ nustatytu laiku, 2022 m. liepos 3 d. nuo 4.30 val. iki 19.45 val. buvo išleistas į darbą (duomenys neskelbtini), į darbą nuvyko, tačiau nėjo dirbti ir nustatytu laiku iki 2022 m. liepos 3 d. 19.45 val. pateisinamos priežasties į įkalinimo vietą negrįžo, o 2022 m. liepos 7 d. apie 22.00 val. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko policijos komisariato pareigūnų buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) bei grąžintas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus 2021 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1-49 patvirtintų „Nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ar atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje ir gyvenančių pataisos namams priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose pataisos namų teritorijoje, elgesio taisyklių“ 4.2 ir 4.3 punktų reikalavimus laikytis nustatyto maršruto, po darbo laiku grįžti į gyvenamąsias patalpas ir apie tai informuoti priežiūrą vykdantį pareigūną.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo A. S. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. S. paskirta bausmė yra per griežta, neteisinga ir neproporcinga. Skunde nurodoma, kad apeliantas gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, davė aiškius, tikslius bei nuoseklius parodymus, paaiškindamas, kodėl nusikalto, nurodė, kad yra dirbantis, išlaikantis sugyventinės šeimą, todėl jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė turi būti pakeista į kitą bausmės rūšį – baudą.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. S. paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje bei subendrinta ir paskirta galutinė bausmė nėra per griežta. Bausmė paskirta ir subendrinta tinkamai, vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo ir bendrinimo. Paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. S. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad A. S. nuteistas už BK 242 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam A. S. pagal BK 242 straipsnį paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, parinkdamas A. S. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta, A. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 242 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei taip pat įvertino ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y., kad jis tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat apylinkės teismas pagrįstai vertino tai, kad A. S. anksčiau teistas aštuonis kartus, šis teistumas jam devintasis (1 t., b. l. 75–92), per pastaruosius vienerius metus tris kartus nubaustas administracinėmis nuobaudomis (1 t., b. l. 103–106), o skundžiamu nuosprendžiu nusikalstamą veiką padarė atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei jos dydį atkreipė dėmesį ir į tai, kad atlikinėdamas vėliausią laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, jis vieną kartą buvo nubaustas drausmine nuobauda už alkoholio vartojimą, bausmės atlikimo metu paskatintas nebuvo ir šiuo metu yra charakterizuojamas neigiamai (1 t., b. l. 13), dirbo tik epizodiškai (1 t., b. l. 93). Nors ir A. S. neįrašytas į psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų stebimų pacientų tarpą, tačiau 2022 m. liepos 13 d. – 21 d. ir 2022 m. rugsėjo 8 d. – 13 d. gydytas VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje, stacionare, nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tipas (1 t., b. l. 56–57, 172–173). Anksčiau jam buvo skirtos švelnesnės bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas, tačiau tai, kaip matyti, teigiamos įtakos nuteistojo A. S. elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau daro naujus nusikaltimus. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad šis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, o yra nulemtas jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teistumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis numatyta straipsnio sankcijoje – laisvės atėmimas, tačiau dydį parinko mažesnį nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis. Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad apeliantas daug kartų teistas, nusikalto neišnykus ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinus teistumo, išvadų iš ankstesnių teistumų ir skiriamų bausmių nedaro, jam paskirta griežtos rūšies bausmė (laisvės atėmimas) yra tinkamai paskirta bausmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio pagrindu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę (6 mėnesius laisvės atėmimo). Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.

13. Apeliantas prašo įvertinti tas aplinkybes, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dirba, išlaiko sugyventinę bei jos vaiką, o į pataisos įstaigą negrįžo, dėl jo manymu, svarbios priežasties. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo skundą pažymi, kad šias aplinkybes apylinkės teismas įvertino skirdamas bausmę, todėl pakartotinai vertinti tų pačių aplinkybių nėra jokio teisinio pagrindo, nes aukštesnysis teismas su tokiu vertinimu sutinka. Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad jis už savo neteisėtus veiksmus jau atliko bausmę, kuri jam buvo paskirta pataisos namų administracijos, todėl jo manymu, dabartinė paskirta laisvės atėmimo bausmė yra pakartotinė ir jis yra baudžiamas antrą kartą už tą patį. Tačiau teisėjų kolegija tokį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįsta, kadangi kaip matyti iš Alytaus pataisos namų pateiktos charakteristikos apie nuteistąjį A. S., kad jis baustas tik vieną kartą drausmine tvarka už alkoholio vartojimą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. S. už negrįžimą į įkalinimo vietą papildomai buvo nubaustas perkėlimu į izoliatorių. Tokių rašytinių duomenų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, nepateikė ir pats nuteistasis.

14. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Daroma išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nevertina kritiškai, jo nekeičia į teigiamą pusę, toliau daro nusikalstamas veikas, ir šios aplinkybės įrodo, kad jis yra linkęs nusikalsti. Sprendžiama, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį, o konkrečiai baudą, kad kaip to skundu prašė apeliantas. Įvertinusi paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad paskirta bausmė yra per griežta.

15. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. sausio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.