Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. (D. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažinta kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas D. P. sulaikymo laikas nuo 2018 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. (dvi paros).

D. P. pagal BK 263 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Priteista solidariai iš D. P. ir E. R. nukentėjusiajai M. B. 750 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. R., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. P. nuteistas už tai, kad kartu su E. R., panaudodami fizinį smurtą ir grasinimus, pagrobė svetimą turtą. 2018 m. lapkričio 17 d., apie 20.00 val. atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur pačiai nukentėjusiajai M. B. atidarius buto duris ir įleidus abu nuteistuosius, D. P. nukentėjusiąją M. B. užspeitė į koridoriaus kampą bei prie kaklo pridėjo daiktą panašų į peilį, taip grasindamas bei atimdamas galimybę nukentėjusiajai pasipriešinti, pareikalavo pinigų, t. y. 100 eurų, o vėliau 200 eurų. Nukentėjusiajai atsisakius, D. P. toliau grasino daiktu panašiu į peilį. Po ko D. P. ir E. R. ėmus veikti bendrininkų grupėje, D. P. nukentėjusiąją M. B. ir jos draugus uždarė į kambarį, bei užrėmė jas savo koja, tuo tarpu E. R. iš koridoriaus pagrobė nešiojamo interneto modemą „Mezon“ 150 eurų, o iš svetainės pagrobė nešiojamą garso kolonėlę „JBL“ 30 eurų vertės, viso turto, kurio vertė 180 eurų. Tokiu būdu, D. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnio nuostatų) taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), konkrečią bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi D. P. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį bei jo asmenybę daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė įstatymą ir pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų bei neatidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, paskyręs D. P. realią laisvės atėmimo bausmę, akcentavo nuteistojo ankstesnius teistumus ir šiuo pagrindu padarė išvadą, kad bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, nedaro D. P. pakankamo auklėjamojo poveikio.

7. Kaip minėta, viena iš pagrindinių sąlygų atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra pakankamas pagrindas teismui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šis įstatymo reikalavimas yra ateities prognozė, tikėtinumas, kad asmuo daugiau nenusikals ir nepadarys žalos įstatymų besilaikantiems kitiems visuomenės nariams. Tokia ateities prognozė daroma pasiremiant nuteistojo praeityje buvusiais ir dabartiniais įvykiai, jo elgesiu, gyvenimo būdu ir kitomis aplinkybėmis, kurias aiškindama BK 75 straipsnio taikymą yra suformulavusi teismų praktiką ir kurios yra nurodytos šioje nutartyje. Visų pirma tai buvę asmens teistumai ir administracinės teisės pažeidimai. Jie parodo, kiek praeityje asmuo nesilaikė įstatymų, buvo nubaustas ir kiek tie ankstesni nubaudimai padarė jam įtakos daugiau nenusikalsti. Jei asmuo buvo kelis kartus baustas, atliko bausmę, tačiau tai nepadarė įtakos jo elgesiui, didelė tikimybė, kad ir ateityje jis vėl darys naujus nusikaltimus. Tuo labiau, jei nuteistajam anksčiau jau buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, o jis nusikalto vėl, tai rodo jo nepatikimumą, kad ši taikyta priemonė nepasiekė savo tikslo ir mažina galimybę, kad ateityje jis nenusikals.

8. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ankstesnius D. P. teistumus nurodęs, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nedaro jam teigiamo poveikio, jis jau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę už turtinio nusikaltimo padarymą ir vėl padarė nusikalstamą veiką nuosavybei. 2006 m. gruodžio 21 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2014 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas tikint, kad bausmės tikslai, tame tarpe tikslas atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bus pasiekti be realaus bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau D. P. vėl nusikalto. Šios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik buvusius D. P. teistumus, tačiau neatsižvelgė į jo asmenybę, jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Iš ties, pirmosios instancijos teismas neįvertino apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jos nesąlygoja kitokio sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad D. P. turi šeimą, turi du mažamečius veikus, tačiau ir nusikaltimo padarymo metu nuteistasis turėjo šeimą bei vieną nepilnametį vaiką, tačiau tai nesustabdė jo nuo naujo nusikaltimo padarymo. Šiuo metu D. P. dirba ir nuo 2014 metų liepos mėnesio iki 2017 m. spalio mėnesio dirbo (t. 3, b. l. 22), tačiau vėliau nedirbo ir tuo laiku padarė nusikaltimą. Individualiai dirbti jis pradėjo 2019 m. kovo mėnesį, o UAB (duomenys neskelbtini) – tik bylą gavus teisme. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistajam atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką ir negaunant pajamų labai nukentės jo šeima ar ji neturės kur gyventi. Todėl šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo netaikyti D. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

10. Šioje byloje D. P. yra nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią jis turės atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir toks sprendimas bus proga D. P. įrodyti, kad jis pasitaisė, nes atlikęs vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis galės teikti prašymą būti paleidžiamas lygtinai. Norėdamas būti paleistas lygtinai, D. P. turės stengtis, kad jo nusikalstamo elgesio rizika būtų žema arba jis turės padaryti akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi pats D. P. savo veiksmais turės įrodyti sumažėjusį savo asmenybės pavojingumą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. P. apeliacinį skundą atmesti.