Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-695-264/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-08-25
Bylos Nr.: e2A-695-264/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-62-3-00270-2014-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aušra Baubienė
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės
Ieškovas: Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S
Trečiasis asmuo: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, K. N., E. R.

Kategorijos

44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-695-264/2015;Teisminio proceso Nr. 2-62-3-00270-2014-0;Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 121.14.; 121.18.; 121.21. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant apeliantės (atsakovės) atstovei R. D., ieškovės atstovui J. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10268-214/2014 pagal ieškovės Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A.Vienna Insurance Group, veikiančios per Lietuvos filialą ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, K. N., E. R., dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A.Vienna Insurance Group, veikianti per Lietuvos filialą ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovės „COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group“ naudai 1 990,41 Lt žalos atlyginimo, 5% metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir K. N. sudarė casko draudimo sutartį. Šia draudimo sutartimi buvo apdraustas automobilis MB, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) nuo įvairių rizikų, tame tarpe eismo įvykių. 2012-05-25 Kauno mieste, Šilainių pl., įvyko eismo įvykis, kurio metu E. R. vairuodamas automobilį įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje viena šalia kitos buvusias jokiais įspėjamaisiais ženklais nepaženklintas ir neaptvertas duobes, kurios buvo 1,1 m. ir 0,8 m pločio, 1,2 m. ir 0,7 m. ilgio, 0,3 m. ir 0,8 m. gylio, ko pasekoje buvo apgadintas automobilis. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 1 990,41 Lt draudimo išmoką draudėjui. Išmokėjusi draudimo išmoką ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį. 2012-10-24 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija Nr. 481489-1,2 dėl žalos atlyginimo. 2013-03-04 d. raštu Nr. (33.200)-R-1079 atsakovas pareiškėją informavo, kad pretenziją tenkinti atsisakė.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Iš ieškinio ir prie jo pridėtų dokumentų nėra aišku, kaip nurodomi automobilio sugadinimai siejasi su ginčo duobe. Nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus ir būtent tik to pasėkoje buvo patirta nurodoma 1 990,41 Lt turtinė žala. Vien tai, kad ieškovė nurodo duobės buvimo faktą Šilainių pl. dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti ieškovės reikalaujamą žalą. Iš policijos pareigūnų nutarimo, eismo įvykio vietos schemos ir pranešimo draudimo bendrovei, policijos pareigūnai jokių išorinių automobilių apgadinimų neužfiksavo. Kaip transporto priemonės techniniame apžiūros protokole užfiksuoti automobilio apgadinimai yra susiję su eismo įvykiu nėra aišku. Minėtas protokolas yra surašytas tik praėjus 5 dienoms po tariamo eismo įvykio ir jame nurodomi tokie automobilio apgadinimai, kurie yra matomi vizualiai. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo neturėtų būti tenkinamas. Kauno miesto savivaldybės kaltė nėra preziumuojama, ir neužtenka įrodyti vien duobės buvimo fakto, reikalinga įrodyti ir tai, kad būtent duobė sukėlė konkrečius automobilio apgadinimus. Ieškovo pateikti dokumentai neva įrodantys patirtos žalos dydį yra neišsamūs, iš jų neįmanoma nustatyti, iš ko konkrečiai susideda išmokėta draudimo išmoka, todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė ir patirtos žalos dydžio. Nėra jokių duomenų, pagrindžiančių jog 121 Lt dydžio išlaidos, susijusios su transportavimu yra tiesiogiai susiję su įvažiavimu į Šilainių pl. buvusią duobę, taip pat nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kaip žalos skaičiavimo išvadoje nurodomas kitos išlaidos pagal kasos kvitą Nr. 00407024 sumoje 59,53 Lt yra susiję su eismo įvykiu bei už ką jos yra patirtos. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, įrodančių, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl civilinė atsakomybė turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į šalių kaltės dydį ar Kauno miesto savivaldybė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės.

Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė priimti sprendimą dėl ieškovės ieškinio esmės civilinėje byloje teismo nuožiūra. Nurodė, kad nesutinka su atsakovės teiginiu ir siūlymu, jog Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra atsakinga už Kauno miesto gatvių priežiūrą ir turėtų būti įtraukta į civilinę bylą atsakove. Kelių direkcija pagal atitinkamai taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus nėra atsakinga už Kauno miesto gatvių priežiūrą. Atsakovė savo atsiliepime į ieškovės ieškinį nenurodo nei vieno teisės akto, kuriame būtų nustatyta Kelių direkcijos atsakomybė už žalą, padarytą dėl netinkamos savivaldybių gatvių priežiūros, neatlikto remonto, tačiau visiškai nepagrįstai akcentuoja, kad už Kauno miesto gatvių priežiūrą yra atsakinga ir Kelių direkcija, tuo iš esmės paneigdama (perkeldama) vieną iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų, nustatytų Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte ir kituose teisės aktuose, Kelių direkcijai. Kauno miesto gatvių priežiūra yra savivaldybės savarankiškoji funkcija, o ne valstybės perduotoji.

Trečiasis asmuo K. N. atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad ieškinys visiškai pagrįstas, įrodytas, todėl turi būti tenkintinas. Ieškinys taip pat atitinka faktines aplinkybes, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus.

Trečiasis asmuo E. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovei Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A.Vienna Insurance Group, Lietuvoje veikiančiai per Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A.Vienna Insurance Group 1 990,41 Lt (nuo 2015-01-01 576,46 eur) žalos atlyginimui, 72 Lt (nuo 2015-01-01 20,85 eur) žyminio mokesčio, 1 410 Lt (nuo 2015-01-01 408,36 eur) advokato išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2014-02-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; valstybei – 35,73 Lt (nuo 2015-01-01 10,35 eur) teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu.

Teismas nurodė, kad ištirti byloje dokumentai, t.y. Kauno apskrities VPK PK pareigūno nubraižyta eismo įvykio vietos schema bei tarnybinis pranešimas įrodo, kad E. R., vairuodamas K. N. priklausantį automobilį MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į Kauno mieste, Šilainių plente, prie Gabijos gatvės į jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Ištirtame byloje Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta, todėl nebuvo nustatyta ir administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsakovės nurodytas aplinkybes paneigia ir tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, kur apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, dislokaciją automobilio atžvilgiu, atstumus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktą. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nebuvo pagrindo. Priežastinį ryšį tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų byloje patvirtina ištirti rašytiniai įrodymai.

Teismas sprendė, kad eismo įvykio vietoje negalėjo būti užfiksuotas ir įvertintas automobilio apgadinimų mastas, nes policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą nėra automobilių techninės būklės įvertinimo specialistas. Kauno apskrities VPK ištirtame byloje dokumente nurodyta, kad apgadinta automobilio važiuoklė, automobilio transportavimo paslaugų sąskaita- faktūra patvirtina aplinkybę, kad automobilis negalėjo važiuoti savo eiga, buvo nuvežtas iš įvykio vietos. Teismui nekilo abejonių dėl automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtas duobes dydžio pagrįstumo. Atsižvelgdamas į automobilio sugadinimo pobūdį, teismas ieškinyje nurodytas išlaidas automobilio remontui laikė realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti.

Teismas konstatavęs, kad Kauno miesto savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti gatvę, kurioje įvyko įvykis, o šio neteisėto neveikimo pasekoje buvo apgadinta transporto priemonė, padarė išvadą, kad tarp neteisėtų Kauno m. savivaldybės veiksmų, t. y. neveikimo ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. ieškinį patenkino.

Dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų, teismas nurodė, kad Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl yra taikytina CK 6.37 str. 2 dalies nuostata, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas atsižvelgdamas į įstatymo nuostatą bei teisminę praktiką (nutartis adm. byloje Nr. A-756-73/2009; sprendimas adm. byloje Nr. A-756-2195/2010; 2011 -12-15; išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas adm. byloje Nr. A-62-1119/2011; nutartis adm. byloje Nr. A-858-1423/2014) ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, patenkinęs ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisė jos sumokėtą žyminį mokestį – 72 Lt, išlaidas advokato pagalbai byloje apmokėti – 1410 Lt, valstybei – 35,73 teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų byloje įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2014-12-16 Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10268-214/2014 ir priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Skundžiamas sprendimas yra priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, netinkamai paskirsčius įrodinėjimo pareigą, todėl nepagrįstas ir naikintinas. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl priežastinio ryšio nebuvimo byloje ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai juos interpretavo ieškovės naudai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2012-06-02 nutarime nurodoma, kad ,,vizualių apgadinimo požymių nesimato“, 2012-05-25 eismo įvykio vietos schemoje nurodoma „vizualių požymių nematyti“, Kauno apskrities VPK 2012-06-06 pažymoje draudimo bendrovei dalyje prie transporto priemonės apgadinimų nurodoma „neapgadinta“. 2012-05-29 transporto priemonės techninės apžiūros protokole nurodoma, kad remontuojamos detalės yra priekinis dešinės pusės ratas ir važiuoklės patikra, šiame akte ranka papildomai prirašyta ratų suvedimas ir keičiamos detalės - apatinė svirtis, vertikali svirtis, stebulės atrama, guolio rėmas ir stebulės guolis. 2014-10-29 teismo posėdyje liudijęs aktą pasirašęs draudimo bendrovės specialistas A. L. patvirtino, kad ranka rašyti apgadinimai yra ne jo, užfiksuoti ne pirmos automobilio apžiūros metu. 2014-11-26 posėdyje apklaustas kitas ieškovės darbuotojas E. D. patvirtino, kad ranka rašyti apgadinimai buvo pažymėti jo, tačiau neatsimena, kada jie buvo užfiksuoti. Transporto priemonė pirmą kartą buvo apžiūrėta tik praėjus 4 dienoms po eismo įvykio, o kada buvo užfiksuoti papildomi ranka rašyti transporto priemonės apgadinimai visiškai neaišku.

2. UAB „Auto akstė“ remonto sąmata yra surašyta 2012-08-13, t.y. praėjus 3 mėnesiams po eismo įvykio. Į bylą pateiktose foto nuotraukose matyti, kad automobilis yra su uždėtu atsarginiu ratu, fotonuotraukos taip pat fiksuoja įlinkusį ratlankį ir pažeistą bamperį. Draudėjas 2012-05-29 pranešime apie eismo įvykį draudimo kompanijai nurodo, kad „nuleido dešinės pusės priekinį ratą, įlinko ratlankis ir buvo išlūžęs stebulės guolis". Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad automobilio pagaminimo metai yra 2002, todėl eismo įvykio dieną jis buvo 10 metų senumo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą automobilio būklę iki eismo įvykio.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik Kauno apskrities VPK pažymoje draudimo bendrovėje skirtyje prie įvykio aprašymo nurodyta informacija, kur nurodoma, jog automobilis užvažiavo ant kliūties ir apgadino važiuoklę, tačiau atmetė įrodymus, kuriuose nurodoma, kad transporto priemonės neapgadinta - toje pačioje pažymoje skiltyje transporto priemonės apgadinimai nurodoma, kad transporto priemonė neapgadinta. Policijos nutarime nutraukti administracinės bylos teiseną ir eismo įvykio vietos schemoje taip pat nurodoma, kad transporto priemonės vizualių apgadinimų nematyti, nors vairuotojas savo pranešime draudimo bendrovei nurodo, kad nuleido padangą, įlinko ratlankis ir išlūžo stebulės guolis. Policijos nutarimas yra procesiškai įsiteisėjęs, nebuvo apskųstas, vairuotojas yra supažindintas su jo turiniu, todėl vairuotojo teiginiai, kad žalą jis patyrė įvažiavęs į duobę Šilainių pl. neturi jokio pagrindo. Minėti apgadinimai yra matomi vizualiai, tačiau policijos pareigūnai jų nefiksavo. Nors pirmosios instancijos teismas pažymi, kad policijos pareigūnai nėra transporto priemonės apgadinimų vertinimo ekspertai, tačiau Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintoje policijos patrulių veiklos instrukcijoje (toliau - Policijos veiklos instrukcija) nurodoma, kokius veiksmus policijos patrulis turi atlikti atvykęs į eismo įvykio vietą, pavyzdžiui 63.5 punktas numato, kad patrulis turi apžiūrėti transporto priemones, kurios dalyvavo eismo įvykyje, ir aprašyti jų apgadinimus. Šiuo atveju policijos pareigūnai, atvylę į eismo įvykio vietą ir betarpiškai apžiūrėję automobilį konstatavo, kad transporto priemonė neapgadinta, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik suinteresuoto bylos baigtimi vairuotojo ir draudimo bendrovės pateiktais įrodymais ir visiškai nepagrįstai atmetė policijos pareigūnų užfiksuotus rašytinius įrodymus, be jokio teisėto pagrindo juos interpretavo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

4. Tiek teisės aktuose (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), tiek ir teismų praktikoje yra įtvirtinta, jog pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą yra ieškovo (2014 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-600/2014). Iš pateiktų įrodymų šioje byloje negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662- 2956/2012). Šiuo atveju įvykis yra įvykęs prieš daugiau kaip du metus, Kauno miesto savivaldybė apie įvykį sužinojo tik iš ieškovės teiktos pretenzijos praėjus pusmečiui po eismo įvykio, stebėtina, kokius įrodymus atsakovė galėtų pateikti, paneigiančius automobilio remonto išlaidas. Todėl toks įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismo sprendime yra nepagrįstas, prieštarauja tiek teisės aktų, tiek ir teismų praktikos nuostatoms ir atsakovo įsitikinimu buvo pagrindas priimti neteisėtą sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje taip pat yra nurodęs, kad „priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) “ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Šiuo atveju iš pateikto ieškinio ir jo priedų nėra aišku kada, kur, nuo ko, per kiek laiko ir pan. atsirado nurodomi automobilio sugadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti, neaišku kuo pagrįsta turtinė žala.

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymu pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamu duomenį) nurodymo aplinkybės, įrodymu šaltiniu patikimumas (pvz. LVAT 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-318/2012, 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-2968/2012). Iš pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad ieškovės reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų.

Atsiliepimas

Ieškovė Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A.Vienna Insurance Group, veikianti per Lietuvos filialą atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2014-12-16 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10268-214/2014 palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės ieškovės naudai jos patirtas 130 Eurų bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, t.y. išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Jeigu ir būtų nustatyta, jog teismas pažeidė kokias nors procesinės teisės normas, tokių normų pažeidimas galėtų būti pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (LR CPK 329 str. 1 d.). Teismas vertino visus byloje esančius įrodymus. Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą, dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis. Apeliantė tinkamai nepagrindė ne tik to, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, tačiau ir to, kad dėl tokio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla.

2. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktą bei priežastinį ryšį tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Eismo įvykio vietoje negalėjo būti užfiksuotas ir įvertintas visas automobilio apgadinimų mastas, nes policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą nėra automobilių techninės būklės įvertinimo specialistas. Be to, jeigu policijos pareigūnas ir nepastebėjo kokių nors išorinių automobilio sugadinimų, dar nereiškia, jog tokie sugadinimai nebuvo patirti 2012-05-25 d. eismo įvykio metu. Tai, jog draudėjas ieškovei apie eismo įvykį pranešė praėjus keturioms dienoms po eismo įvykio taip pat neįrodo, kad automobilio sugadinimai galėjo atsirasti kito eismo įvykio metu. Kauno apskrities VPK ištirtame byloje dokumente nurodyta, kad apgadinta automobilio važiuoklė, o automobilio transportavimo paslaugų sąskaita- faktūra patvirtina, kad automobilis negalėjo važiuoti savo eiga, buvo nuvežtas iš įvykio vietos.

3. Apeliantė nepateikė įrodymų, jog ginčo automobilis galėjo būti apgadintas kito eismo įvykio metu, o byloje esanti automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) patvirtina, kad eismo įvykio dieną automobilis buvo techniškai tvarkingas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtas duobes dydžio pagrįstumu, todėl nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Apeliantė taip pat neprašė teismo skirti ekspertizę automobilio sugadinimų pobūdžiui ir/ar jos manymu tinkamam žalos dydžiui nustatyti, todėl konstatuotina, jog byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių ieškiniu prašomų priteisti sumų pagrįstumą.

4. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis, o visi byloje esantys įrodymai leidžia teigti, jog teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo priežastinio ryšio buvimą.

Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priimti sprendimą dėl Atsakovės apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2- 10268-214/2014 teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo mano, kad Kauno apylinkės teismo sprendimas, kiek jis susijęs su Kelių direkcija, yra teisėtas ir pagrįstas, nes Kelių direkcijos teisės ir pareigos su šia byla nėra susijusios. Kauno miesto gatvių priežiūra yra savivaldybės savarankiškoji funkcija, o ne valstybės perduotoji. Kelių direkcijos funkcijos, susijusios su Programos lėšų skyrimu vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), yra įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti Programos lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti naudojimą (Kelių direkcijos nuostatų 10.4 papunktis). Kelių direkcija kontroliuoja šių lėšų naudojimo tikslingumą, tačiau konkrečius objektus, kuriems skiriamos lėšos, parenka savivaldybės. Pagal Tvarkos aprašą už lėšas, skirtas iš Programos, atsako savivaldybės, o Kelių direkcija turi kontroliuoti, kad lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį ir kontroliuoti darbų techninės priežiūros organizavimą. Kokiems objektams naudoti lėšas nustato savivaldybė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigos paskirstymą, įrodymų vertinimą (CPK 178 str., 185 str.), materialiosios teisės normų, nustatančių žalos nustatymo ir jos atlyginimo sąlygas ir principus aiškinimo ir taikymo (LR CK 6.246 str.-6.249 str.).

CK 6. 266 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t.y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado.

Pirmosios instancijos teismas eismo įvykio priežastį nustatė, įvertinęs eismo įvykį fiksavusią medžiagą – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės pareigūno nubraižytą eismo įvykio vietos schemą, tarnybinį pranešimą (juose nurodoma, kad E. R. vairuotas automobilis įvažiavo į duobę ir apgadino važiuoklę), nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (nutarime nurodyta, kad R. R. vairuotas automobilis įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje esančią kelio duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais). Remiantis tuo, kad tarnybiniame pranešime nurodytos eismo įvykio priežasties kilmė yra 2012-05-25 R. R. paaiškinimas, o jame teigiama apie įvažiavimą į kelio duobę, analogiška eismo įvykio priežastis nurodyta nenuginčytame nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad eismo įvykio, įvykusio 2012-02-25 apie 12 val. Kaune, Šilainių pl. ties Gabijos gatve priežastis buvo E. R. vairuoto automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavimas į važiuojamojoje kelio dalyje esančią kelio duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais, dėl ko transporto priemonė buvo apgadinta (CPK 185 straipsnis).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir nukentėjusiojo transporto priemonei padarytos žalos, t.y. nėra įrodyta, jog neaišku kada atsiradę užfiksuoti automobilio apgadinimai padaryti būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams. Byloje yra duomenys, kad automobilis po įvykio negalėjo važiuoti savo eiga, nes iš įvykio vietos buvo nuvežtas ir už šias transportavimo paslaugas pagal UAB „Autobleidas“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą automobilio savininkė K. N. tą pačią dieną apmokėjo 121 Lt. UAB „Silberauto“ 2012-05-28 pasiūlyme nurodyta, kad automobilio, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas triukšmas važiuoklėje, aprašyme nurodyta, kad priekinio rato stebulės keitimas, ratų geometrijos reguliavimas, stebulė, visa suma - 1044, 25 Lt. Transporto priemonės techninės apžiūros 2012-05-29 protokole nurodyti transporto priemonės sugadinimai: priekinės dešinės pusės apatinė ir vertikali svirtys, priekinės dešinės pusės stebulės atrama, priekinės dešinės pusės guolio rėmas, priekinės dešinės pusės stebulės guolis, ratų suvedimas. Todėl apeliantės nurodyta aplinkybė, kad transporto priemonė pirmą kartą buvo apžiūrėta tik praėjus 4 dienoms po eismo įvykio, neaišku kada užfiksuoti papildomi ranka rašyti transporto priemonės apgadinimai, nėra lemiantys ir nepaneigia transporto priemonės techninės apžiūros 2012-05-29 protokole užfiksuotų transporto priemonės apgadinimų fakto. Pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį draudikui suteikta teisė atlikti draudžiamo turto vertinimą, o šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. Ieškovės atliktas padarytos žalos įvertinimas ir surašytas 2012-05-29 transporto priemonės techninės apžiūros aktas patvirtina automobilio priekinės dešinės pusės važiuoklės sugadinimus (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Išklausius teismo posėdžių garso įrašus pirmos instancijos teisme liudiję draudimo kompanijos darbuotojai A. L., E. D. 2012-05-29 akto surašymo aplinkybių neprisiminė, tačiau patvirtino, kad protokole jų įrašyti duomenys yra teisingi. Byloje nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti šių liudytojų parodymais. Policijos pareigūnų 2012-06-02 nutarime, schemoje, 2012-06-04 pranešime draudimo bendrovei pateikti duomenys, kuriame aiškiai nurodyta, kad apgadino važiuoklę, transporto priemonės apgadinimo priežastis – duobė; taip pat vairuotojo E. R. eismo įvykio dieną surašytas paaiškinimas, automobilio savininkės K. N. pranešimas draudimo bendrovei. Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad ginčo duobė nebuvo paženklinta, transporto priemonė buvo apgadinta įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. neužlygintos ir jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Aplinkybė, kad transporto priemonei padaryti sugadinimai būdingi sugadinimams, atsirandantiems transporto priemonei įvažiavus į kelyje esančią duobę, konstatuota Transporto priemonės techninės apžiūros protokole. Vien tai, kad Policijos nutarime nutraukti administracinės bylos teiseną įrašyta „kad transporto priemonės vizualių apgadinimų nematyti“ nereiškia, kad transporto priemonė nebuvo apgadinta įvykio metu, jeigu policijos pareigūnas ir nepastebėjo kokių nors išorinių automobilio sugadinimų. Minėtas įrašas nepaneigia faktinės aplinkybės, kad po įvykio automobilis negalėjo važiuoti savo eiga, nes iš įvykio vietos buvo nuvežtas, Kauno apskrities VPK nutarime taip pat nurodyta, kad apgadinta automobilio važiuoklė, kas užfiksuota Transporto priemonės techninės apžiūros protokole, kurį surašė ieškovės darbuotojas, turintis specialių žinių, transporto žalų vertintojas, ir jame pateikiama tikslesnė informacija apie transporto priemonės sugadinimus, nei nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju visuma nustatytų aplinkybių leidžia esant labiau tikėtina laikyti, kad eismo įvykio metu buvo sugadinta ginčo automobilio priekinės dešinės pusės važiuoklė. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl to, kad tokio pobūdžio apgadinimai yra būdingi transporto priemonei įvažiavus į kelio duobę. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad UAB „Auto akstė“ remonto sąmata yra surašyta 2012-08-13, t.y. praėjus 3 mėnesiams po eismo įvykio, o fotonuotraukose automobilis yra su uždėtu atsarginiu ratu, užfiksuotu įlinkusiu ratlankiu ir pažeistu bamperiu neturi esminės reikšmės ir nepaneigia, kad sąmatoje nurodyti automobilio apgadinimai padaryti 2012-05-25 eismo įvykio metu, į sąmatą nėra įtrauktas automobilio rato keitimas, ratlankio ar bamperio remonto kaina. Todėl apeliantės teiginiai, esą automobilis galėjo būti apgadintas kitur bei kitomis aplinkybėmis, yra grindžiami prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir nukentėjusiojo transporto priemonei padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos ginčo transporto priemonės vairuotojo veiksmai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonę vairavęs asmuo būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. 2012 m. birželio 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarime vairuotojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta. Eismo įvykis įvyko dienos metu, esant intensyviam eismui. Negalima pripažinti vairuotojo veiksmus dideliu neatsargumu, nes vairuotojas neturi pagrindo tikėtis, kad miesto gatvės važiuojamoje dalyje bus nepažymėtos dvi viena po kitos 3 ir 8 cm gylio, 1,1 m. ir 0, 8 m pločio ir 1, 2 ir 0, 7 m ilgio duobės, todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai apie tai, kad žala atsirado dėl automobilio vairuotojo kaltės (didelio neatsargumo). Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių pripažinti, kad automobilio vairuotojo veiksmai (neveikimas) padėjo žalai atsirasti, todėl neatsiranda pagrindo žalos atlyginimo sumažinimui (CK 6.259 str.).

Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 15 straipsnio 3 dalimi, turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Ieškovė, įgijusi reikalavimo teisę į atsakovę, siekia susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką, todėl privalo išmokos dydį pagrįsti (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 punkte numatyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio.

Transporto priemonės techninės apžiūros 2012-05-29 protokole nurodyti transporto priemonės sugadinimai: priekinės dešinės pusės apatinė ir vertikali svirtys, priekinės dešinės pusės stebulės atrama, priekinės dešinės pusės guolio rėmas, priekinės dešinės pusės stebulės guolis, ratų suvedimas). Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie suteiktų objektyvų pagrindą abejonėms dėl transporto priemonės apžiūros akte užfiksuotų automobilio sugadinimų kilmės arba kurie patvirtintų, jog minėti automobilio sugadinimai tikrai nėra susiję su ginčo eismo įvykiu. Todėl apeliantės argumentai dėl draudėjos 2012-05-29 pranešime apie eismo įvykį draudimo kompanijai nurodytų automobilio apgadinimų kitomis aplinkybėmis nepakankami ir nepaneigia, kad Transporto priemonės techninės apžiūros 2012-05-29 protokole užfiksuoti automobilio priekinės dešinės pusės važiuoklės sugadinimai padaryti 2012-05-25 įvykusio eismo įvykio metu. 2012-08-13 UAB „Akstė-servisas“ Remonto sąmatoje (su PVM) nurodyti automobilio MB apgadinimai bei atliktas priekinės dešinės pusės važiuoklės (skersinės ir apatinės svirties, traukės, guolio rėmo stebulės, atraminio lanksto) remontas, bei išrašyta 2012-08-17 PVM sąskaita faktūra 1809,88 Lt sumai, kurią COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group 2012-08-17 apmokėjo UAB „Akstė-servisas“ bei 180, 53 Lt kompensavo kitas išlaidas trečiajam asmeniui K. N. (121 Lt už automobilio transportavimo paslaugas ir 59, 53 Lt-kitas būtinas) yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde apeliantė nekėlė detalių ir remonto darbų kainų dydžio pagrįstumo klausimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog ieškovo nurodytas žalos dydis yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 185 str.).

Atkreiptinas dėmesį į tai, kad pareiga atlyginti sugadintos transporto priemonės draudikui dėl duobės kelyje kilusius nuostolius atsakovei nagrinėjamu atveju kilo ir dėl to, kad atsakovė nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo duobėms aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais. Vadovaujantis LR kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 1-3 punktais, LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 11 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1 punktu, Kauno mieste esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovei, ir ji turi pareigą kelius prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo sumažinti iš atsakovės priteistą žalos dydį. Pritartina pirmos instancijos teismo nuomonei, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė jokių aplinkybių, šalinančių ar mažinančių jos atsakomybę, byloje neįrodė (CK 6.266 str. 1 d., CPK 178 str.).

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmos instancijos įrodymų vertinimu nagrinėjamu atveju.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentu nepasisakytina, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti šį sprendimą atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį atstovavusiam advokato padėjėjui sumokėjo 130 Eur ( b. l. 144-145). Ši suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8.10 punkte nurodyto 2 MMA dydžio, bei pagal šių rekomendacijų 5 p. už advokato padėjėjo teikiamas paslaugas skaičiuojamo 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (CPK 98 str. 2 d.). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės priteistina 130 Eur išlaidoms advokato padėjėjo pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 111106319) ieškovei COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group, Lietuvoje veikiančio per COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą (j. a. k. 302495752) 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) išlaidoms advokato padėjėjo pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė