Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas pateikė Utenos apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti, nesant A. R. (pareiškėjo sūnaus) veiksmuose nusižengimų sudėties.

4. Nesutikdamas su Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi Pareiškėjas pateikė Panevėžio apygardos teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. R. atžvilgiu nutraukti ANK 565¹ straipsnio 1 dalies pagrindu.

4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, pažeisdamas ANK 569 straipsnio 1 dalies reikalavimus, vadovavosi įrodymais keliamų leistinumo ir teisėtumo reikalavimų neatitinkančiais duomenimis, gautais pažeidžiant ANK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką. Atliekant tyrimą liudytojų apklausos nebuvo atliekamos, o tyrimą atlikusi policijos tyrėja jas atliko pokalbiu telefonu. Remdamasis ANK 594 straipsnio 2 dalimi nurodo, kad kai apklausa atliekama elektroninių ryšių priemonėmis, privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą, tačiau šiuo atveju tariamų liudytojų parodymai, kurių tikrumo nėra galimybės patikrinti, pareigūnės tarnybiniame pranešime surašyti nuo pokalbiu telefonu praėjus net 15 dienų, pats tarnybinis pranešimas pačios pareigūnės net nebuvo pasirašytas, o į administracinių nusižengimų registrą įkeltas tiesiog kaip tekstinis dokumentas.

4.2. Atkreipiamas dėmesys, kad nėra jokių duomenų, kad šie liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kad jiems buvo išaiškintos jų teisės ir pareigos, todėl jų paaiškinimai neatitinka įrodymų leistinumui keliamų reikalavimų ir jais neturėtų būti remiamasi bei jų pagrindu priimamas procesinis sprendimas.

4.3. Pareiškėjo teigimu, apylinkės teismas tik išvardijo V. T.-M, V. Š., R. L., R. M. ir išvestinių liudytojų, t. y. I. K., kuri perpasakojo dukters M. K. pasakojimą, N. T., kuri perpasakojo dukters I. T. pasakojimą, parodymus neatlikdamas jokios šių parodymų analizės ir vertinimo, negretindamas parodymų tarpusavyje, nepagrįstai ignoruodamas ir nutylėdamas parodymuose esančius prieštaravimus. Todėl šiuos duomenis nepagrįstai laikė įrodymais ir padarė faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą.

4.4. Nurodoma, kad tyrimo metu vyresnioji tyrėja buvo informuota, kad progimnazija yra filmuojama ir patikino, kad vaizdo įrašą matė. Tačiau susipažinus su tyrimo medžiaga pastebėjo, kad tyrimo metu vaizdo įrašas iš progimnazijos nebuvo išreikalautas ir apžiūrėtas, taigi policijos pareigūnė nesiėmė visų įmanomų priemonių visapusiškai ir išsamiai ištirti įvykio aplinkybės, nesilaikė pareigos būti iniciatyviai ir rinkti įrodymus bei kitus duomenis, kurie patvirtintų arba paneigtų ginčitinas aplinkybes. Atkreipiamas dėmesys, kad pilnas vaizdo įrašas šiuo atveju būtų objektyviausiai ir neginčytinai atskleidęs tikslias įvykio (saldainio paėmimo) aplinkybes, tačiau dėl policijos pareigūnės aplaidumo ši galimybė buvo prarasta. Be to, pareiškėjo pateiktame įraše užfiksuotos aplinkybės skiriasi nuo nutarime ir skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių.

4.5. 2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio metu pareiškėjo iniciatyva buvo peržiūrėtas byloje esantis vaizdo įrašas ir po peržiūros teisėja konstatavo nematanti, kad A. R. trenktų V. T.-M. per rankas, to neįžvelgė ir pastaroji, tačiau, nepaisant to, nutartyje atmesti skundą vis tiek nurodė, kad jis trenkė jai per ranką ir tai buvo vienas iš viešąją tvarką sutrikdžiusiu veiksmų. Skundžiamoje nutartyje apie vaizdo įrašą ir jame užfiksuotas aplinkybes teismas nepasisakė, jas ignoravo ir jų niekaip nevertino.

4.6. Atkreipiamas dėmesys, kad 2024 m. gegužės 17 d. ir 2024 m. gegužės 20 d. tyrimą atlikusi pareigūnė el. paštu informavo, kad yra atliekamas administracinių nusižengimų, numatytų ANK 488 straipsnio 1 dalyje (viešosios rimties trikdymas) ir ANK 108 straipsnyje, teisena, ir paprašė pateikti paaiškinimą. Visgi, Institucijos nutarimu pareiškėjo sūnus buvo pripažintas kaltu padaręs nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 108 straipsnyje. Mano, kad tokiu būdu pareigūnė galimai sąmoningai klaidino dėl atliekamo tyrimo, padarė proceso teisės pažeidimą ir pažeidė jo sūnaus teises į jo interesų gynybą.

4.7. Institucijos nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną nurodyta, kad ji buvo pradėta 2024 m. balandžio 29 d., tačiau atsakant į pareiškėjo paklausimą, nurodė, kad teisena buvo pradėta 2024 m. balandžio 10 d. 16.06 val. Ši aplinkybė sukėlė pagrįstų abejonių dėl pačio proceso teisėtumo ir tai nurodė teismui, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo.

4.8. Nurodoma, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 12 d. kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, o V. T.-M. reaguodama į pradėtą ikiteisminį tyrimą 2024 m. kovo 21 d. su pareiškimu kreipėsi į policiją dėl to, kad A. R. iš jos dukters neva pavogė saldainį, nors iš karto po to, kai pati netinkamai elgėsi su jo sūnumi (A. R.), ji susirašinėjo su jo žmona I. R., ir pati aiškiai nurodė, kad saldainio paėmimą vertino kaip berniukišką pakvailiojimą, nurodė, kad A. R. norėjo duoti pinigų ir rašė, kad nieko nenutiko. Tai, kad į policiją ji kreipėsi tik tada, kai sužinojo apie pačios jos atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, ji patvirtino ir teismo posėdžio metu. Mano, kad V. T.-M. pareiškimas yra kerštas ir siekis pateisinti savo smurtinius veiksmus jo sūnaus atžvilgiu. Atkreipiamas dėmesys ir į A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, į paaiškinimus duotus Valstybės vaiko teisių ir apsaugos įvaikinimo tarnybos specialistui, vaizdo įrašą ir nurodoma, kad aplinkybė, jog A. R. saldainį paėmė iš savo bendraklasės, aiškiai parodo, kad sūnaus tikslas buvo ne saldainį pavogti, o tik pajuokauti, t. y. jis neturėjo nei tikslo, nei tyčios įvykdyti vagystę. Šiuo atveju saldainio paėmimas turėjo būti vertinamas kaip kazusas, o ne kaip tyčinė vagystė. Apie tai, kad kiti bendraklasiai juokaudami paimti saldainius erzino O. M., patvirtino ir pati V. T.-M., tiek ir I. K.. Siekdama gražiuoju išspręsti šį nesusipratimą, pareiškėjo žmona, tą pačią dieną V. T.-M. pervedė 1 eurą, kurį ji įsižeidusi grąžino. Anot, pareiškėjo visos šios aplinkybės nebuvo įvertinos apylinkės teismo.

4.9. Atkreipiamas dėmesys, kad A. R. mugės metu su V. T.-M. bendravo tik tuo metu, kai dėl paimto saldainio ji jį grubiai tampė, sukėlė jam fizinį skausmą ir viešai jį žemino, o būtent tuo metu sūnus jos prašė jį paleisti, sakė, kad jam skauda, tačiau jokių necenzūrinių žodžių prieš ją nevartojo. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, pareiškėjui žinoma, kad buvo apklaustas D. M., kuris nurodė, kad visko nematė, nes jam užstojo kolona, jokio žodinio konflikto ar pokalbio negirdėjo ir nieko apie tą vaiką pasakyti negali, nieko išskirtinio nepastebėjo būnant mugėje. Apklausta budėtoja R. V., T. Š. ir V. Š. taip pat nenurodė, kad pareiškėjo sūnus būtų vartojęs necenzūrinius žodžius. Šiuo atveju nėra aišku, kuo konkrečiai buvo kaltinamas pareiškėjo sūnus, nes nepasisakyta kokius būtent necenzūrinius žodžius jis vartojo ar jie išviso yra vertinami kaip necenzūriniai, ar A. R. turėjo tikslą pažeisti viešąją tvarką, nes administracinė atsakomybę užtraukia ne bet koks necenzūrinių žodžių vartojimas, o būtent jų vartojimas siekiant pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Jei kokie nors netinkami žodžiai ir buvo pasakyti, neatsižvelgta į tai, kas lėmė jų pavartojimą, t. y. sūnaus reakcija į itin grubų ir fizinė skausmą jam sukėlusį V. T.-M. elgesį.