Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-10 nutarimo, kuriuo I. Ž. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., ir nubausta 1 200 Lt (347 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ž. nubausta už tai, kad 2014-11-14, apie 03.17 val., Mindaugo g., Vilniuje, vairavo automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas 0,42 promilių girtumas). Šiais veiksmais I. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Atsiliepimas byloje negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė kelia tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ATPK 30¹ str. nuostatas.

Pažymėtina, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tam, kad bylą nagrinėjantis organas taikytų ATPK 30¹ str. nuostatas, turi būti nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės naudai: t.y., ne tik jo atsakomybę švelninančios ir sunkinančios aplinkybės, bet ir pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės.

Bylos medžiaga nustatyta, kad I. Ž. 2014-12-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda - 1 200 Lt (347 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams (2007 12 13 įstatymo Nr. X-1365 redakcija, įsigali. nuo 2008 01 01). Manydama, kad jai paskirta per griežta nuobauda ir prašydama paskirti jai švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo, t. y. taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, I. Ž. nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina dėl jos darbo pobūdžio (dirba nekilnojamojo turto agentūroje), studijų (pati moka už studijas), galimybės netekti vienintelio pragyvenimo šaltinio – darbo užmokesčio, bei būtinumo vežioti į gydymo įstaigas ir kitur neįgalų tėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios apeliantės nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

Apeliantės įvykdytas teisės pažeidimas priskiriamas prie itin pavojingų, galėjusių sukelti žalą ne tik turtui, bet pačios pažeidėjos bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Dėl pastarosios priežasties už tokio pobūdžio pažeidimų padarymą skirtinos itin griežtos įstatymo numatytos nuobaudos. Tuo tarpu, apylinkės teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, I. Ž. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jos asmenybę, paskyrė apeliantei minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir baudą, kurios dydis yra mažesnis nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomos aplinkybės dėl būtinumo rūpintis neįgaliu tėčiu, turėti teisę vairuoti transporto priemones darbe, nepatogumų, susijusių su kelionėmis į universitetą ir pan., nesudaro pagrindo taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas. Sėsdamasi prie vairo neblaivi, I. Ž. suvokė, jog elgiasi neteisėtai, suprato, jog dėl jos veiksmų gali atsirasti sunkios pasekmės ne tik jai pačiai, bet ir aplinkiniams, tame tarpe ir jos neįgaliam tėčiui. Ta aplinkybė, jog, pasak apeliantės, ji iš vakaro išgėrė tik taurę vyno, o neblaivumas jai buvo nustatytas vien dėl to, jog ji buvo nevalgiusi ir pavargusi, negali būti vertinama kaip jos atsakomybę lengvinanti ir, juo labiau, išskirtinė. Pažymėtina, kad kiekvienas vairuotojas, prieš sėsdamasis už vairo, privalo įsitikinti, kad jis pagal savo sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę, nekeliant pavojaus sau ir aplinkiniams.

Nagrinėjamo skunde kontekste pažymėtina ir tai, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011).

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad priimdamas skundžiamą nutarimą Vilniaus miesto apylinkės teismas įstatymo nuostatų nepažeidė bei, vadovaudamasis ATPK 30² straipsnio reikalavimais bei atsižvelgdamas į byloje nustatytas pažeidėjos atsakomybę lengvinančią (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimą) ir sunkinančią (pakartotinai per metus baudžiama už tos pačios rūšies teisės pažeidimo padarymą) aplinkybes, paskyrė jai teisingą bei padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį atsitinkančią nuobaudą - 1 200 Lt (347 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams (2007 12 13 įstatymo Nr. X-1365 redakcija, įsigali. nuo 2008 01 01).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti I. Ž. apeliacinį skundą.

2014-12-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.