Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui A. L. (dalyvaujant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo būdu ),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). nevedęs, dirbantis (verčiasi individualia veikla), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta ir perklausyta Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apie iškvietimą kopija. Įrašas p2023-04-02_15-25-03_37065201414. Įraše pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojo (1) ir vyro, kuris paskambino bendrajam pagalbos centrui (2) ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojos (3). Pokalbis trunka viso 02 minutes 24 sekundes. Skambinęs vyras prašo iškviesti greitąją medicinos pagalbą į (duomenys neskelbtini). Nurodo jog rado vyrą, kuris šlapias, drebantis, nežino, kas jam atsitikę, „apsibalnojęs“. Toliau pokalbis tęsiamas su greitosios medicinos pagalbos tarnyba. ( 1t.b.l. 152-154 ).

Motyvuojamoji dalis

Teismas aptartų įrodymų pagrindu sprendžia, kad kaltinamojo L. D. kaltė įrodyta visiškai. Neabejotinai tiek jo paties, tiek iš dalies nukentėjusiojo, liudytojų parodymais nustatyta, kad vartojant alkoholį, tarpusavio konflikto metu, kaltinamasis L. D. tiek bute, tiek lauke prie namo sudavė smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. L. į įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis A. L. iš įvykio vietos buvo pristatytas į gydymo įstaigą, kur jam buvo konstatuoti daugybiniai sužalojimai, t. y. galvos plaukuotosios dalies sužalojimas, sumušimas, sukrėtimas, o taip pat kraujosruvos abiejų ausų kaušelių-smilkinkaulių speninių ataugų-kaklo, dešinio žando, nosies nugarėlės, abiejų menčių, kairio žasto-alkūnės, abiejų plaštakų ir abiejų kelių srityse, nubrozdinimus abiejų alkūnių, kairės plaštakos II piršto, kairio kelio ir kairės blauzdos srityse. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad dėl šių sužalojimų nukentėjusiajam A. L. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sužalojimai galėjo būti padaryti aštuoniolika trauminių poveikių. Taigi, neabejotinai nustatyta, kad tarp kaltinamojo L. D. tyčinių veiksmų (smūgių sudavimo) ir pasekmių (nukentėjusiojo kūno sužalojimo, konstatuoto teismo medicinos specialisto išvadoje), yra tiesioginis priežastinis ryšis. Pats kaltinamasis pripažįsta, kad sudavė dešimt ar daugiau kartų rankomis ir kojomis nukentėjusiajam, tačiau nurodo, kad jo nesmaugė. Nei nukentėjusysis, nei liudytojai išsamių parodymų apie visą konflikto ir fizinio smurto naudojimo eigą nenurodo, tik patvirtina faktą, kad dar bute tarp A. L. ir L. D. buvo kažkoks konfliktas, jie griuvinėjo. Neabejotinai nustatyta, kad įvykio vietoje buvo girtaujama ilgą laiką, visi buvo stipriai neblaivūs, todėl liudytojai ir negali paaiškinti visų aplinkybių. Byloje yra pateiktas ir peržiūrėtas liudytojo N. P. įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas. Pats liudytojas N. P. parodė, kad šio įrašo darymo aplinkybių ir kas tuo metu vyko bute neatsimena dėl neblaivumo. Minėtame vaizdo įraše užfiksuoti du ant žemės gulintys ir besigrumiantys vaikinai. Iš šio įrašo peržiūros ir kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymų teisme nustatyta, kad ne kaltinamasis L. D., kaip kad nurodoma kaltinime, o nukentėjusysis A. L. savo rankomis yra apkabinęs L. D. kaklo srityje, taip pat savo kojomis yra apkabinęs L. D. kūną. Įrašas trumpas, kas vyksta toliau- jokių kitų įrodymų nėra. Esant tokiems įrodymams, teismas sprendžia, kad nėra nustatyta, jog kaltinamasis L. D. bute pargriovęs A. L. ant grindų, apglėbė kojomis bei rankomis gulinčio A. L. kūną, po ko rankomis spausdamas jo kaklą smaugė, ir šios faktinės aplinkybės iš kaltinimo šalintinos.

BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį, tai yra viena iš baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių (BPK 3 str. 9 p.). Pažymėtina, kad šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šio BK straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

Taigi ir pagal baudžiamąją teisę, ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinė 2007 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 2K-497/2007). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan., o kėsinimosi realumas nustatomas tuomet, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, tačiau ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tuo pačiu pažymėtina, kad ne bet kokia konfliktinė situacija, reiškia, kad jau yra pradėtas ar gresia pavojingas kėsinimasis. Būtinosios ginties situacija taip pat nėra konstatuojama ir tuomet, kai kilus abipusiam konfliktui, smurtas naudojamas ne gynimosi tikslais, bet puolimo. Be kita ko, atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais; dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2013, 2K-520-303/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.). Taigi ir šiuo atveju sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan.

Iš ištirtų įrodymų matyti, kad žodinis konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vartojant alkoholį kilo dar bute, peraugo į fizinio smurto veiksmus ir nepaneigta kaltinamojo versija, kad jis bute sudavė smūgius nukentėjusiajam į šonkaulių sritį po to, kai kaltinamasis pirmasis jam du kartus įspyrė. Šioje dalyje būtų galima spręsti dėl būtinosios ginties situacijos, tačiau tokiais fizinio smurto veiksmais L. D. netgi nėra kaltinamas. Taip pat ir paties kaltinamojo parodymais, liudytojo V. R. parodymais, perskaitytais BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu liudytojo L. L. parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis po to išbėgo iš buto į kiemą. Kaltinamasis L. D. parodė, kad lauke, būdamas įpykęs ant nukentėjusiojo už prieš tai pavartotą smurtą, pasivijęs jį sudavė smūgius (kaip jis pats nurodo daugiau kaip dešimt) rankomis ir kojomis jam į įvairias kūno vietas. Iš tokių aplinkybių akivaizdu, kad jokio pavojingo puolimo iš nukentėjusiojo šiuo metu jau nebuvo, kaltinamojo fizinis smurtas buvo naudotas ne gynimosi, bet puolimo tikslais kaip atsakas į nukentėjusiojo anksčiau buvusius veiksmus, tai yra nebuvo nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tačiau teismas sprendžia, kad tokius kaltinamojo fizinio smurto veiksmus išprovokavo paties nukentėjusiojo elgesys- būdamas neblaivus konfliktavo su kaltinamuoju, nepaneigta kaltinamojo versija, kad pats pirmasis prieš kaltinamąjį panaudojo fizinį smurtą, kas sukėlė kaltinamojo pyktį ir lėmė tokį kaltinamojo atsaką. Tokie nukentėjusiojo veiksmai kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės nešalina, tačiau yra pagrindas pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei į tai atsižvelgti sprendžiant dėl priteistinos nuskalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžio.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šiuo atveju kaltinamasis sudavė smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, specialisto išvada patvirtina, jog padarė daugybinius įvairaus pobūdžio sužalojimus, tai neabejotinai įrodo, kad jis sveikatos sutrikdymą padarė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė galimas pavojingas pasekmes, tai yra numatė, jog padarys kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti padarinių, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių nedetalizavo, jiems buvo abejingas. Neabejotina, kad kaltinamasis veikė tyčia, iš asmeninių paskatų, taip spręsdamas taro jo ir nukentėjusiojo kilusį konfliktą. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal kilusias pasekmes,- nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, t. y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi 257,31 eurų civilinį ieškinį nukentėjusiojo A. L. gydymo išlaidoms atlyginti (2 t, b.l. 41-48). Pareikštą ieškinį motyvuoja tuo, kad nukentėjusiajam A. L. dėl sužalojimų VšĮ Marijampolės ligoninė ir LSMU ligoninėje Kauno klinikose buvo suteiktos ambulatorinės paslaugos ir už šias paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų buvo sumokėta 257,31 eur. L. D. civilinė atsakomybė atsiranda dėl neteisėto veikimo. Jo veiksmais buvo padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei- PSDF biudžetui. Žalą padarytą asmeniui dėl sveikatos sužalojimo turi atlyginti už tai atsakingas asmuo, o atlyginęs kito asmens žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.246 str, 6.248 str., 6.249 str., 6.247 str., 6.280 str., 6.283 str. 1d. ).

Ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Kaltinamasis ieškinį pripažino visiškai. Teismas aptartais įrodymais ir motyvais sprendė, kad kaltinamojo kaltė tyčia smurtaujant prieš nukentėjusįjį A. L. ir jį sužalojant įrodyta visiškai. Dėl šių jo kaltų veiksmų buvo teikiamos medicinos paslaugos nukentėjusiajam ir padaryta turtinė žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui apmokant nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) nuostatas žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai nuostolius sudaro taip pat su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos, tame tarpe ir gydymo išlaidos. Civilinis ieškinys tenkinamas, priteisiant šią sumą (257,31 eur) iš kaltinamojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.283 str. 1 d. , 6.280 str.).

Nukentėjusysis A. L. pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti nusikaltimu padarytai 219 eurų turtinei ir 2500 eurų neturtinei žalai bei 280 eurų išlaidoms atstovo pagalbai atlyginti. Ieškinyje nurodo, jog prieš jį buvo padarytas nusikaltimas, buvo sumuštas be jokios priežasties, sužalota sveikata. Turtinę žalą sudaro 169 eurai kelionės į gydymo ir ikiteisminio tyrimo įstaigas išlaidos, 50 eurų už įvykio metu suplėšytus sportinius batus. Neturtinė žala pasireiškia fiziniu ir moraliniu skausmu, išgyvenimais, nepatogumais sveikatos pablogėjimu- dėl L. D. suduotų smūgių buvo praradęs sąmonę, įmestas į balą, paliktas likimo valiai. Ilgą laiką matėsi sužalojimai veide, todėl negalėjo rodytis viešose vietose, priverstas lankytis gydymo įstaigose, vartojo nuskausminamuosius vaistus. Išlikę sveikatos pakitimai- iki šiol jaučia skausmus galvos srityje, negali pilnai prasižioti, gydytojai nurodo, jog ateityje bus reikalinga abiejų žandikaulių sąnario operacija, dėl ko atsirado įtampa, nerimas. Kaltinamasis jo neatsiprašęs.

Turtinė žala. Ieškinys dėl kelionės išlaidų atlyginimo pagrįstas ir įrodytas pateiktas rašytiniais įrodymais – apsilankymų ieškinyje nurodytose gydymo įstaigose išrašais, atliktų proceso veiksmų ikiteisminiame tyrime duomenimis, transporto priemonės dokumentais, degalų įsigijimo dokumentais ( 1 t. b. l. 52-72), išskyrus du ieškinyje nurodytus vizitus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikos. Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymų matyti, kad 2023-07-05 ir 2023-08-10 suteiktos nuotolinės konsultacijos telefonu, tokiu būdu išlaidų kelionėms į šią įstaigą nukentėjusysis nepatyrė, ieškinys šioje dalyje mažintinas ir priteistina 134,70 eur kelionės išlaidoms atlyginti. Ieškinys dėl turtinės žalos už sugadintus sportinius batus pagrįstas ir įrodytas, prašoma priteisti suma ( 50 eurų), atitinka vidutinę tokios prekės kainą.

Išlaidos atstovo pagalbai apmokėti. Prašomų priteisti išlaidų dydį (280 eurų) patvirtina pinigų mokėjimo kvitas (1 t., b. l. 73). Nukentėjusysis turi teisę baudžiamojoje byloje naudotis atstovo pagalba. Jį ikiteisminio tyrimo metu atstovavo atstovaė pagal pavedimą- advokatė J. V.. Už suteiktą byloje teisinę pagalbą atstovui sumokėta 280 eurų. Šioje byloje nukentėjusiojo išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą, nukentėjusysis turėjo pagrindą kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimo Nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala, tačiau jos geranoriškai kaltinamasis neatlygino, atstovas susipažinęs su byla parengė civilinį ieškinį, kuris iš esmės tenkinamas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma, įvertinus atliktą nukentėjusiojo atstovo darbą ir nukentėjusiojo turėtas išlaidas šioje byloje, yra pagrįsta, įrodyta, todėl priteistina iš kaltinamojo.

Neturtinė žala. Kaltinamasis ieškinio dėl neturtinės žalos nepripažino. Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl yra pagrindas nukentėjusiojo ieškinį tenkinti ( CK. 6.250 str.2 d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. ( CK 6.250 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas nesunkus nusikaltimas tyčiniais kaltinamojo veiksmais sužalojant jo sveikatą. Atsižvelgiant įrodymų tyrimo metu nustatytas sužalojimo padarymo aplinkybes ir pasekmes, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis A. L. patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, išgąstį, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus dėl fizinio smurto ir pasekmių, matomų sužalojimų veido srityje, vykimų į tyrimo ir gydymo įstaigas, išgyvenimus dėl galimų pasekmių ( klausos pablogėjimas, galvos skausmai). Tačiau sudėtingas gydymas dėl patirtų sužalojimų jam nebuvo taikomas. Ypatingų liekamųjų padarinių sveikatai ar darbingumui nenustatyta, nukentėjusysis ir toliau išliko darbingas bei dirba. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į paties nukentėjusiojo elgesį- ilgą laiką girtavo su jam nepažįstamais asmenimis ir jam nežinomoje vietoje, sužalotas buvo išgertuvių metu, visiems konflikto dalyviams ir jam pačiam esant stipriai neblaiviam, į jo jau aptartą provokuojantį elgesį. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys 2K–805/2007, 3K-342/2010). Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti piniginė suma yra aiškiai neadekvati padarytai žalai. Įvertinus visas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes neturtinės žalos dydį –800 eurų. Esant šioms aplinkybėms priteistina iš kaltinamojo 800 eurų civiliniam ieškovui nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., civilinio kodekso 6.249 str., 6.263 str. 2d.).

Kaltinamojo L. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, įstatymų leidėjo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Kaltinamasis L. D. neteistas, baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, dirba. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė . Įvertinus padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, kad skirtina sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė- laisvės apribojimas artimam sankcijos vidurkis laikotarpiui, paskiriant pareigą atlyginti turtinę žalą bei dirbti. Atsižvelgiant į tai, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, intensyvi priežiūra neskirtina ( BK 48 straipsnio 3 d., 4 d. 1 p., 3 p., 6 d.) Teismo manymu, pareiga per teismo nustatytą terminą atlyginti turtinę žalą tiek valstybinei ligonių kasai, tiek pačiam nukentėjusiajam darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, padėtų suvokti savo elgesio pasekmes.

Kadangi byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, BK 64¹ str. netaikytinas ir bausmė vienu trečdaliu nemažintina.

2024-03-12 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjos nutartimi kaltinamajam L. D. BPK 51 str. 2 d. pagrindu (buvo suimtas kitoje byloje) paskirtas gynėjas. Kaltinamasis gynėjo neatsisakė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė teismui pažymą (2024-03-29, Nr. APD-2024-03550), kad šioje byloje antrines teisinės pagalbos išlaidos yra 150 eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, šios išlaidos neišieškotinos. (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 8 (aštuonis ) mėnesius laisvės apribojimo.

Įpareigoti visą bausmės laiką dirbti ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai 257,31 (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 31 centą) eurų nusikaltimu padarytą turtinę žalą bei nukentėjusiajam A. L. nusikaltimu padarytą.184,70 (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus ir 70 centų ) turtinę žalą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo L. D. civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas, 257,31 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 31 centą) turtinei žalai dėl nukentėjusiojo A. L. gydymo išlaidų atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

Civilinio ieškovo A. L. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo L. D. civiliniam ieškovui A. L. 184,70 (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus ir 70 centų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 800 (aštuonis šimtus) eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 280 (du šimtus aštuoniasdešimt) eurų išlaidoms atstovo pagalbai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo L. D. neišieškoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.