Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugo skyriaus atstovei Vidai Kalaušienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui V. Ž. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir turto padalinimo (institucija, teikianti išvada byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė R. Ž. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama nutraukti jos ir atsakovo V. Ž. santuoką, sudarytą 1991-10-26 Kaišiadorių r. civilinės metrikacijos skyriuje dėl sutuoktinio kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardę - Ž.; nustatyti sūnaus K. Ž., gim. 2007-06-09, gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja; butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine jos nuosavybe; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine jos nuosavybe; automobilius C. V., VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir KAMAZ 5320, VIN kodas (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažinti V. Ž. asmenine nuosavybe; V. Ž. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)r. po santuokos nutraukimo pripažinti V. Ž. asmenine nuosavybe; visus V. Ž. įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimus kreditoriams, pripažinti asmenine V. Ž. skola; priteisti iš atsakovo V. Ž..

Teismo posėdžio metu ieškovė R. Ž. prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, nes vartojo smurtą, psichologinį spaudimą jos atžvilgiu vaikų akivaizdoje. Prašė padalinti santuokoje įgytą turtą – jai priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)r., automobilius bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)r. priteisti atsakovui. Taip pat nurodė, kad toks turto padalinimas bus teisingas, nes atsakovas ir taip pasielgė nesąžiningai aprašydamas sodybą bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)r., savo motinos vardu. Vėliau jo motina tą sklypą atsakovui padovanojo. Nurodė, kad kreditorių neturi, o apie atsakovo kreditorius nieko nežinanti. Prašė nustatyti sūnaus K. Ž. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja. Paaiškino, kad sūnus turi sveikatos problemų, jam reikalinga priežiūra, o pas atsakovą jam netinkama aplinka gyventi, ten jis dažnai paliekamas vienas, atsakovas sūnaus neleidžia į darželį.

Teismo posėdžio metu ieškovės R. Ž. atstovas adv. Ričardas Lilas prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ginčas byloje kyla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir buto padalijimo. Ieškovė prašo sūnaus K. Ž. gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su ja, dėl to prašo butą priteisti jai. Mažametis K. Ž. yra tokio amžiaus, kad negali iš esmės suvokti jam užduodamų klausimų ir suprasti su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kad K. Ž. geresnės gyvenimo sąlygos būtų sudarytos gyvenant su motina. Pas atsakovą vaikas gyvena neįrengtame ūkiniame pastate, vaikui nesudaromos sąlygos žaisti, tobulėti, vaikas neleidžiamas į darželį, kurio lankymas, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų nuomone, padėtų vaikui vystyti, lavintųsi vaiko kalbos įgūdžiai. Šiuo metu vaikas gyvena su tėvu, yra įtakojamas tėvo nuomonės apie motiną. Liudytojų S. Š. bei M. G. parodymai, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaiku turėtų būti vertinami kritiškai, nes jie nieko konkretaus neparodė, tik kad vaikas verkė vieną kartą per metus. Šiuos liudytojų parodymus paneigia socialinės darbuotojos bei kitų liudytojų parodymai, kad pas ieškovę yra sudarytos visos sąlygos vaikui augti. Taip pat paaiškino, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutrūko dėl atsakovo kaltės. Ieškovė buvo priversta išsikelti iš namų kartu su savo vaikais. Jau keli metai vyksta konfliktas dėl šalių sūnaus D. Ž., kuris šiuo metu yra pilnametis, gyvenamosios vietos, dabar atsakovas savavališkai pasiėmė ir mažametį sūnų K. Ž., nesistengia, kad liktų ryšys tarp sūnaus ir motinos, kas rodo, kad atsakovas linkęs savavaldžiauti, primesti savo sąlygas. Kad vykdavo nuolatiniai šalių konfliktai, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę, patvirtino ir byloje apklaustas liudytoju šalių sūnus M. Ž., liudytoja ieškovės motina S. K., to pakanka, kad būtų pripažinta atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo.

Teismo posėdžio metu atsakovo V. Ž. atstovas adv. Andrejus Paberalis prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Paaiškino, kad santuokos tarp šalių išsaugoti nebėra galimybių, tačiau nesutinka, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Byloje nėra nei vieno rašytino įrodymo, kad atsakovas naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovei kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo, atsakovas norėjo taikytis, ar bent jau santuoka nutraukyti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau ieškovė nesutiko, nėjo į kompromisą, todėl, vadovaujantis Aukščiausiojo teismo praktika, tai rodo abiejų sutuoktinių nenoras kompromisų būdu spręsti ginčą taikiai, įrodo abiejų sutuoktinių kaltę. Taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu nustatyti šalių sūnaus K. Ž. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina. Paaiškino, kad vaikas nuo pat gimimo gyveno ten pat kur ir dabar. Anksčiau šeima gyveno visi kartu, 5 asmenys, iš kurių buvo su nepilnamečiai vaikai, ir tuomet niekam nekilo abejonių dėl tinkamų gyvenimo sąlygų, todėl darytina išvada, kad pas tėvą jam yra tinkamos sąlygos gyventi. K. Ž. pratęs prie aplinkos, kurioje gyvena, brolio, kuris gyvena kartu, šalia gyvena jo močiutė, atsakovo motina, kuri, esant reikalui prižiūri vaikus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad gyvenimo sąlygos pas ieškovę yra geresnės. Tą pripažino ir socialinė darbuotoja. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas netinkamai rūpinasi savo vaiku. Sūnų atsakovas myli ir juo rūpinasi taip pat gerai, kaip rūpintųsi ir ieškovė. Tėvų pareigos yra lygios, jie vienodai turi rūpintis vaikais, todėl ta aplinkybė, kad atsakovas pasiėmė vaiką iš darželio, neturi būti laikoma jo savavališkumu. Teismas turi kritiškai vertinti liudytojų parodymus, nes juos ir iškovę sieja giminystės ryšiai. Socialinio darbuotojo parodymai kelia abejonių, nes jis apsilankė tik penkis kartus per metus ir negali tiksliai apsibūdinti gyvenimo sąlygų. Taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl turto padalijimo dalyje dėl buto priteisimo ieškovei, nes nėra jokio pagrindo nukrypti nuo santuokinio turto lygių dalių principo. Paaiškino, kad butas yra vieno kambario, jo padalinti nėra galimybės, šalys turi likti buto bendrasavininkiai. Net jei sūnaus K. Ž. gyvenamojo vieta būtų nustatyta su motina, tai nesudaro pagrindo priteisti jai butą, nesvarstant kompensacijos galimybės.

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Vida Kalaušienė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimą dėl šalių mažamečio sūnaus K. Ž. gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Paaiškino, kad pagrindinė vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kurių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystimuisi. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos, turi būti į įvertintas kiekvieno iš tėvų sugebėjimas ir noras užtikrinti vaiko teises ir valstybės teikiamą paramą. K. Ž. turi kalbos raidos sulėtėjimą, vaikui reikia logopedo pagalbos, tam buvo sudarytos sąlygos, buvo galimybė jam gauti trisdešimt šešias konsultacijas, tačiau dėl atsakovo kaltės vaikas tegavo tik devynias konsultacijas. Taip pat tėvas piktnaudžiauja savo valdžia ir naudoja ją priešingai vaiko interesais, nes neužtikrina vaikui galimybės lankyti priešmokyklinio ugdymo įstaigą. Šiuo metu, t.y. 2013-01-16 tėvas yra pateikęs prašymą dėl vaiko priėmimo į ikimokyklinio ugdymo grupę darželyje (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., tačiau vaikas vėl gaus tik epizodinę logopedo, psichologo pagalbą, o darželyje „Spindulys“, į kurį ketino leisti sūnų ieškovė, būtų sudarytos visos sąlygos vaikui lavinti ir ugdyti. Taip pat nurodė, kad pas motiną vienareikšmiškai yra geresnės sąlygos vaikui augti, nei pas tėvą, kadangi motinos gyvenamoji vieta atitinka visus higieninius reikalavimus, čia gaminas šviežias šiltas maistas, o pas atsakovą tokių sąlygų nepastebėta, lankymosi metu nustatyta, kad vaikai pas atsakovą maitinami pusfabrikačiais. Taip pat nurodė, kad šalių viduriniojo sūnaus D. Ž., šiuo metu jau pilnamečio ir gyvenančio kartu su tėvu situacija taip pat parodo atsakovo netinkamą rūpinimąsi vaikais – ieškovė iki sūnaus pilnametystės rūpinosi jo sveikata, o sūnui tapus pilnamečiu atsakovas jo sveikata nesirūpina, vaikinas liko be normalios sveikatos priežiūros. Mano, kad teismo posėdžio metu K. Ž. išreikštas noras gyventi su tėvu neatitinka vaiko interesų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė 1991-10-26, santuoka įregistruota Kaišiadorių r. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 243 (b.l. 8). Santuokos metu šalims gimė vaikai M. Ž., gim. 1992-07-22, D. Ž., gim. 1994-09-10, kurie šiuo metu jau pilnamečiai, bei K. Ž., gim. 2007-06-09 (b.l. 10, 11, 12). Ieškovė prašė nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies, nurodydamas, kad santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Šioje byloje ieškovė kaltina atsakovą psichologiniu ir fiziniu smurtu prieš ją, nesirūpinimu šeima ir vaikais nuo 2009 metų, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo. Atsakovas ieškovę kaltina nepagrįstais pykčio ir isterijos protrūkiais, pripažino, kad vieną kartą yra naudojęs fizinį smurtą jos atžvilgiu. Tačiau nei viena iš šalių jokių įrodymų, pagrindžiančių viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo nepateikė. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad jie kartu negyvena nuo 2010-08-08, tačiau jų santykiai ir iki to laiko jau buvo blogi. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2010-08-08 iš namų išėjo po eilinio barnio. Kaip matyti iš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo įsakymo Nr. N2-382-753/2010 (1 t., b.l. 18), iš atsakovo 2010-02-17 buvo priteistas išlaikymas vaikams. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju šalių pilnametis sūnus M. Ž. apie motinos ir tėvo santykius iki faktinio pastarųjų išsiskyrimo nieko konkretaus neparodė, tik paminėjo, kad tėvas bardavosi su mama (3 t., b.l. 6). Byloje apklaustos liudytojomis ieškovės motina S. K. (3 t., b.l. 6-7), ieškovės sesuo G. P. (3 t., b.l. 7-8) teigiamai apibūdina ieškovę ir neigiamai atsakovą, tačiau daugiau jokių įrodymų, kuriuos patvirtintų minėti liudytojų parodymai nėra. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybės, intensyviai ieškojusios kompromiso, dėl ko galima daryti išvadą, kad gyvenimas atskirai abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl ko sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkuri darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas.

Taigi, byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės ar atsakovo netinkamo elgesio, todėl darytina išvada, kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, dėl ko teismas santuoką nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į šalių prašymus ir išreikštą nuomonę, po santuokos nutraukimo ieškove ir atsakovu paliktinos santuokinės pavardės – „Ž.“, „Ž.“ (CK 3.69 str.). Nei ieškovei, nei atsakovui nepageidaujant išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nepriteistinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė reiškia reikalavimą po santuokos nutraukimo nustatyti mažamečio sūnaus K. Ž., gim. 2007-06-09, gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes.

Byloje, remiantis buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktais (1 t., b.l. 33, 34), socialinės darbuotojos V. G., apklaustos teismo posėdžio metu liudytoja, parodymais (3 t., b.l. 5), Vaiko teisių apsaugos skyriaus, teikiančios išvadą byloje atstovės paaiškinimais (3 t., b.l. 12), nustatyta, kad gyvenimo sąlygos pas abu iš tėvų yra panašios, tačiau vaikui saugesnė aplinka būtų gyvenant pas ieškovę. 2011-07-05 Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (1 t., b.l. 26), taip pat nurodyta, kad tėvas (atsakovas V. Ž.) gyvena patenkinamomis buitinėmis sąlygomis, o pas ieškovę R. Ž. yra tinkamos sąlygos gyventi mažamečiui vaikui. Vertindamas kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą, teismas sprendžia, kad ieškovė gali vaiku pasirūpinti geriau, ir to siekia, kol sūnus gyveno su ja, šiam buvo sudarytos visos sąlygos tinkamai vystytis, lavintis ir tobulėti, jis lankė darželį, ieškovė domėjosi jo veikla darželyje, pasiekimais (1 t., b.l. 107). Kaip matyti iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimų, atsakovas nesistengia sudaryti sąlygų sūnui lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, neatsižvelgia į sūnaus vystymosi problemas, neisiima priemonių joms spręsti, nesinaudoja valstybės teikiama parama šiuo klausimu - nesudaro sūnui galimybės lankyti logopedo, psichologo konsultacijų. Teismo posėdžio metu buvo siekiama išsiaiškinti šalių sūnaus K. Ž. norus dėl gyvenimo su vienu iš tėvų, vaikas nurodė, kad norėtų gyventi su tėvu (3 t., b.l. 4), tačiau teismas atsižvelgia į byloje paskirtos ekspertizės, siekiant įvertinti vaiko norus ir pažiūras, išvadas (2 t., b.l. 84-86), kad šalių sūnus K. Ž. dėl savo amžiaus ir individualių psichologinių ypatumų dar negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl nuolatinio gyvenimo su vienu iš rėvų, jis yra įtakojamas tų, su kuriais praleidžia daugiausiai laiko, gyvendamas su tėvu, sūnus reiškia pyktį motinos atžvilgiu, tačiau jam abu tėvai yra reikšmingi. Vertindamas ekspertizės išvadą, teismas sprendžia, kad K. Ž. išreikštas noras gyventi su tėvu yra nulemtas tėvo elgesio ir nuomonės, o ne susiformavęs natūraliai, ir toks noras prieštarauja jo paties interesams. Teismas, vertindamas liudytojų M. G. bei S. Š. parodymus, kad jie yra matę verkiantį K. Ž., kai šį pasiimdavo ieškovė R. Ž., sprendžia, kad šie parodymai yra mažai informatyvūs, epizodiniai ir nepatvirtina netinkamo ieškovės elgesio su vaiku, o tik patvirtina jau išdėstytas aplinkybes apie vaiko įtakojimą, pripratimą prie tų žmonių, su kuriais vaikas daugiausiai bendrauja.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teikdamas prioritetą teisės ginamiems mažamečio vaiko interesams nebūti išskirtam su motina (Jungtinių tautų vaiko teisių deklaracijos 6 principas), sprendžia, kad ieškovės ieškinys dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja yra pagrįstas, todėl tenkintinas, po santuokos nutraukimo šalių sūnaus K. Ž. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina R. Ž. (CK 3.174 str.).

Ieškovė, prašydama nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja, reikalavimo dėl vaiko bendravimo tvarkos su tėvu V. Ž. nereiškė, V. Ž. taip pat tokio reikalavimo nei atsiliepime nei teismo posėdžio metu nereiškė. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, motina, su kuriuo vaikas lieka gyventi, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis), todėl nustatytina, kad atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, kurio gyvenamoji vieta nustatoma su motina, iš anksto šalim suderinus vaiko lankymo datą ir vietą (CK 3.170 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)m., 28600 Lt vertės (1 t., b.l. 90-91) bei 2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2165 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini)r. (1 t., b.l. 93). Nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu ir priklauso R. Ž. bei V. Ž. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). 2,4700 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)r., priklauso atsakovui V. Ž. asmeninės nuosavybės teise, atkūrus jam nuosavybės teisę pagal 2004-03-18 Apskrities viršininko sprendimą (1 t., b.l. 89). Taip pat nustatyta, kad šalių santuokos metu – 1996-07-29 atsakovo V. Ž. vardu buvo įregistruota individuali įmonė (2 t., b.l. 62), kuri taip pat priklauso R. Ž. bei V. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.88 str. 1 d. 4 p., 2 d.). Įmonės vardu yra registruotas kilnojamasis turtas – transporto priemonės C. V., VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir KAMAZ 5320, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l 87). Individuali įmonė yra šeimos verslas kuriam yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas individualiai įmonei patikėjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesusitaria kitaip (Individualios įmonės įstatymo 8 str. 4 d.). Pagal CK 3.91 str. turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu, todėl nurodyti automobiliai taip pat priklauso ieškovei bei atsakovui bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise.

Ieškovė reiškia reikalavimą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini)m., priteisimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise, mano, kad nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nėra pagrindo. Nesant ginčo tarp šalių dėl 2 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2165 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini)., priteisimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise bei V. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančio 2,4700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)r., palikimo jo asmenine nuosavybe, šie ieškinio reikalavimai tenkintini.

Ginčas tarp šalių kyla dėl santuokoje įgyto buto padalinimo. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, leidžiančių teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Teisės normoje pateikiamų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, gali jas pripažinti svarbiomis, kaip ir bet kurias kitas aplinkybes.

Ieškovė nurodo, kad jos reikalavimas nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ja sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir butą natūra priteisti jai. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima tai padaryti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Ginčo butas yra vieno kambario, bute nėra izoliuotų patalpų, šalims priteisus po ½ dalį buto, šiuo turtu šalys negalėtų realiai naudotis. Taip pat įvertintina, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, kas apsunkintų galimybę buvusiems sutuoktiniams naudotis turtu bei jį valdyti. Todėl šis turtas turi būti priteistas natūra vienai iš šalių. Byloje šalys dėl kompensacijos priteisimo, nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, reikalavimų nereiškė, šiuo klausimu nepasisakė, be to turto priteisimas natūra vienam iš sutuoktinių, kartu jį įpareigojant kompensuoti antrajam šio dalį pinigais, turi būti realus ir nesukelti galimų didelių neigiamų padarinių turtą natūra gavusiam sutuoktiniui, t.y. turtą natūra gavęs sutuoktinis turi finansiškai išgalėti sumokėti piniginę kompensaciją. Netoleruotina situacija, kai sutuoktiniui, siekiančiam įvykdyti savo piniginę prievolę, tektų natūra priteistą turtą parduoti arba netgi išvaržyti. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad priteisus turtą ieškovei, o atsakovui kompensaciją, ieškovė būtų pajėgi įvykdyti tokį teismo sprendimą. Manytina, kad ieškovei piniginės kompensacijos sumokėjimas buvusiam sutuoktiniui kaip tik galėtų sukelti didelių neigiamų padarinių ir ji finansiškai neišgalėtų to padaryti. Dalijant turtą be pirmiau nurodytų aplinkybių vertinama tai, jog atsakovo vardu yra registruota V. Ž. individuali įmonė, turinti kilnojamojo turto (nurodytos transporto priemonės), kuri teismo nuomone, nesant jokio ginčo tarp šalių šiuo klausimu, turėtų būti priteista atsakovui, nes būtent jis vysto individualią veiklą, kaip pats nurodė, ūkininkauja, naudojasi įmonės turtu. Ieškovė ieškinyje ir atsakovas nei atsiliepime nei teismo posėdžio metu reikalavimo dėl įmonės padalijimo nereiškė, tačiau spręsti šio turto padalijimo klausimą teismą įpareigoja įstatymas (CK 3.59 str.), o ieškovė, nors ir netiesiogiai, tačiau prašydama atsakovo nuosavybėn priteisti įmonei priklausančias transporto priemones bei įmonės kreditorinius įsipareigojimu palikti atsakovo asmenine skola, išreiškė neprieštaravimą, kad įmonė liktų atsakovo asmenine nuosavybe. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas priteisti butą ieškovei asmeninės nuosavybės teise tenkintinas, nustatytina, kad po santuokos nutraukimo butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)m., priteistinas ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Pripažintina, kad V. Ž. vardu registruota individuali įmonė (į.k. (duomenys neskelbtini)) priteistina atsakovui asmeninės nuosavybės teise, taip pat nesant ginčo tarp šalių atsakovui priteistinas įmonės vardu registruotas turtas - transporto priemonės C. V., VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir KAMAZ 5320, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje pateikti duomenys, kad V. Ž. vardu yra registruoti automobiliai Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Moskvich 2141, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 15), tačiau kaip matyti iš 2010-03-18 V. Ž. bei R. Ž. pateikto pranešimo teismui (1 t., b.l. 64), šie automobiliai, nors ir nėra išregistruoti, tačiau yra iškomplektuoti ir sunaikinti, šalys prašo šio turto neįskaičiuoti į šeimos turtą, todėl šio turto teismas netraukia į šalių bendro turto balansą ir dėl jo padalinimo nepasisako.

Ieškovė pareiškė reikalavimą visus V. Ž. įmonės, kodas 158949358, įsiskolinimus kreditoriams, pripažinti asmenine V. Ž. skola. Kaip matyti iš antstolės Birutės Čereškienės 2011-11-14 antstolio kontoroje yra vykdomas 1026,15 Lt skolos išieškojimas iš V. Ž. įmonės išieškotojo VSDFV Kaišiadorių skyriaus naudai (2 t., b.l. 63). Atsakovas šiam reikalavimui neprieštaravo, todėl reikalavimas tenkintinas.

Ieškovės patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta 80 proc. reikalavimų) iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 1910,95 Lt valstybės naudai už antinės teisinės pagalbos teikimą (2 t., b.l. 133) (CPK 99 str. 2 d., 96 str. 1 d.).

Atsakovas šioje byloje patyrė 3125 Lt bylinėjimosi išlaidas – 1325 Lt išlaidų sudarė išlaidos ekspertizei (1 t. b.l. 136, 2 t. b.l. 117) bei 1800 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidos (2 t. b.l. 136, 137), kurios atsakovui priteistinos iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai – 625 Lt (CPK 96 str. 1 d.).

Taip pat šioje byloje susidarė 101 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 80,80 Lt valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės R. Ž. patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą 1991-10-26 Kaišiadorių r. CM skyriuje, akto įrašo Nr. 243, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. Ž. ir atsakovui V. Ž. palikti santuokines pavardes - „Ž.“, „Ž.“.

Nustatyti K. Ž., gim. 2007-06-09, gyvenamąją vietą kartu su motina R. Ž..

Nustatyti, kad V. Ž. turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi K. Ž., gim. 2007-06-09, iš anksto suderinus su sūnaus motina R. Ž. vaiko lankymo datą ir vietą.

Priteisti R. Ž. asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą:

butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)r.

Priteisti V. Ž. asmeninės nuosavybės teise transporto priemones:

C. V., VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir KAMAZ 5320, VIN kodas (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

V. Ž. indvidualią įmonę (į.k. (duomenys neskelbtini)) pripažinti asmenine V. Ž. nuosavybe.

Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)r. paliktinas V. Ž. asmenine nuosavybe.

Visus V. Ž. įmonės (į.k. (duomenys neskelbtini)) įsiskolinimus kreditoriams, pripažinti asmenine V. Ž. skola.

Priteisti iš R. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) 625 Lt (šešis šimtus dvidešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų V. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo V. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1910,95 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, mokestį valstybei sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (įm. kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo V. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) 80,80 Lt (aštuoniasdešimt litų 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.