Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotam asmeniui D. N.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. N. ir Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarei D. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarė D. A. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai yra pranešta įstatymo nustatyta tvarka, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, atsiliepimas į pareiškimą nėra gautas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Byloje esanti gimimo liudijimo AB Nr. 014507 kopija patvirtina, kad pareiškėjas V. M. yra A. P. M. ir G. M. sūnus (b.l. 6). Iš byloje esančios G. M. paveldėjimo bylos Nr. 92/2014 (toliau tekste – Paveldėjimo byla) medžiagos matyti, kad A. P. M. ir G. M. vaikai taip pat yra G. R. ir suinteresuotas asmuo D. N.. Iš Paveldėjimo bylos medžiagos taip pat matyti, jog pareiškėjo tėvas A. P. M. mirė 2001-06-21. Byloje esanti mirties liudijimo AA Nr. 778743 kopija patvirtina, kad pareiškėjo motina G. M. mirė 2014-08-15 (b.l. 5). Paveldėjimo byloje esantis 2002-01-22 Testamentas patvirtina, kad G. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. Paluknio km., Paluknio sen., Trakų r. sav., testamentu, patvirtintu Trakų rajono notarės D. B. (dabar – A.), visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, skyrė dukrai D. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)

Iš Paveldėjimo bylos medžiagos matyti, kad suinteresuotas asmuo D. N. 2014-09-25 kreipėsi į Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarę D. A. su pareiškimu apie G. M. palikimo priėmimą, kuriuo prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. 2014-09-25 Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarė D. A. liudijo, kad po G. M., mirusios 2014-08-15, mirties, paveldėjimo bylos Nr. 92/2014, paveldėjimo teisės liudijimas išduotas įstatyminiam įpėdiniui – dukrai D. N.. Paveldėjimo byloje esantis Centrinės hipotekos įstaigos 2014-09-26 Pranešimas apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą testamentų registre patvirtina, kad palikėjos G. M. palikimą 2014-09-25 priėmė D. N. (palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)). Taip pat iš Paveldėjimo bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas V. M. 2014-10-16 kreipėsi į Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarę D. A. su pareiškimu apie G. M. palikimo priėmimą, kuriuo prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją dalį.

Byloje esantis 2015-02-17 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad G. M. jos mirties dieną, t.y. 2014-08-15, nuosavybės teise priklausė 1,1000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (indeksuota žemės sklypo vertė – 539 Eur) ir 1,5000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (indeksuota žemės sklypo vertė – 1008 Eur).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-10-21 Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini)kopija (b.l. 7) patvirtina, kad pareiškėjui V. M. nuo 2013-09-30 iki 2025-12-11 nustatytas 15 procentų darbingumo lygis, darbingumas: nedarbingas. Šį faktą patvirtina ir 2013-09-30 išduoto Neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b.l. 8-9).

Iš byloje esančių 2014-11-24 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b.l. 11-18) matyti, kad pareiškėjui V. M. jo motinos G. M. mirties dieną priklausė šis nekilnojamasis turtas: 1) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 17/148 dalių ir asmeninės nuosavybės teise 131/148 dalis 1,4800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 1303 Eur); 2) asmeninės nuosavybės teise 1,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 1796 Eur); 3) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 0,1200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 4355 Eur), nuosavybės teise pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 4309 Eur), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 933 Eur), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 672 Eur), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 1176 Eur).

Byloje esanti VĮ „Regitra“ 2015-01-23 duomenimis (b.l. 48) pareiškėjui V. M. jo motinos G. M. mirties dieną priklausė trys transporto priemonės: 1) keleivinis automobilis Toyota Avensis, 2000 m. gamybos; 2) keleivinis automobilis VW Passat, 1991 m. gamybos ir 3) keleivinis automobilis VW Transporter, 1990 m. gamybos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015-01-14 pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas Nr. 11-48-400 (b.l. 33-34) patvirtina, kad pareiškėjui V. M. laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2014-12-31 kas mėnesį priskaičiuota ir išmokėta 831,67 Lt (240,87 Eur), t.y. 799,17 Lt (231,46 Eur) invalidumo/netekto darbingumo pensija ir 32,50 Lt (9,41 Eur) transporto išlaidų kompensacija.

Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio 2015-01-14 pažymos Nr. 29130 ir 29129 (b.l. 35-36) patvirtina, kad pareiškėjui V. M. laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2015-02-28 kas mėnesį išmokėta po 260,66 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija.

Iš byloje esančios Trakų rajono savivaldybės administracijos Paluknio seniūnijos 2015-02-05 pažymos apie šeimos sudėtį Nr. 2 matyti, kad pareiškėjo V. M., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimos sudėtį sudaro žmona I. M. ir sūnus P. M..

VšĮ Paluknio ambulatorija 2015-02-25 pažyma apie darbo užmokestį patvirtina, kad pareiškėjo žmona I. M. dirba gydytojo odontologo padėjėjos pareigose, o jos darbo užmokestis per mėnesį yra 297 Eur.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-12-28 Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0630218 kopija (b.l. 20) patvirtina, kad kartu su pareiškėju V. M. gyvenančiam jo sūnui P. M. nuo 2011-12-05 iki 2050-01-14 nustatytas 0 procentų darbingumo lygis, darbingumas: nedarbingas.

Mykolo Romerio universiteto Socialinių technologijų fakulteto 2015-01-17 pažymoje apie studijas Nr. 17STH-45 (b.l. 53) nurodyta, kad pareiškėjo dukra J. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra Mykolo Romerio universiteto Socialinių technologijų fakulteto socialinio darbo programos bakalauro ištęstinių valstybės nefinansuojamų studijų 1 kurso studentė ir už studijas moka J. M..

Suinteresuotas asmuo D. N. ir jos atstovas prašė palikti pareiškimą nenagrinėtą. LAT civilinių bylų skyriaus 2002-03-01 konsultacijoje Nr. A3-58 nurodyta, kad, „..jeigu nagrinėjant bylą dėl išlaikymo reikalingumo palikėjo mirties dieną fakto nustatymo kyla ginčas dėl teisės, toks ginčas nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą ir išaiškina suinteresuotiems asmenims, kad jie turi teisę pareikšti ieškinį bendrais pagrindais..“. Nagrinėjamu atveju LAT yra aiškiai nurodęs, kad pareiškimas paliekamas nenagrinėtu, kai kyla ginčas dėl teisės, t.y. kai ginčijama konkreti asmens teisė. Tuo tarpu šioje byloje ginčas kilęs dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Vadinasi, suinteresuoto asmens nurodytu pagrindu pareiškimas negali būti paliktas nenagrinėtu. Todėl teismas suinteresuoto asmens reikalavimą palikti pareiškimą nenagrinėtą atmeta kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo nuomone, jis, būdamas dėl neįgalumo nedarbingas asmuo, kuriam buvo reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento, turėjo teisę paveldėti privalomąją G. M. turto dalį.

Pagal CK 5.20 str. 1 d. palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi, paveldėjimo pagal testamentą atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi ir suaugę palikėjo vaikai, kuriems palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas, t. y. kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba turi jų nepakankamai būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.

LAT jurisprudencijoje pažymėta, kad testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe išraiška paveldėjimo teisėje, kuria remdamasis palikėjas, sudarydamas testamentą, gali būti užtikrintas, kad po mirties jo sukauptas turtas bus paveldėtas pagal jo valią. Šio principo veikimas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Tokio ribojimo būtinybę lemia kitas paveldėjimo teisės principas – privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas. Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009; kt.).

LAT jurisprudencijoje išsamiai pasisakyta dėl teisės į privalomąją palikimo dalį instituto paskirties (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009; kt.), išlaikymo reikalingumo kriterijų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje M. D. prieš J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009; kt.).

Pagal kasacinio teismo praktiką CK 5.20 str. 1 d. nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.); atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008; kt.). Taigi, konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą. Pažymėtina, kad palikėjo vaiko nedarbingumo dėl neįgalumo faktas dar nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 str. 4 p. prasme (Civilinė byla Nr. 3K-3-501/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. M. gaunamas pajamas G. M. mirties dieną sudarė 831,67 Lt (240,87 Eur), t.y. 799,17 Lt (231,46 Eur) invalidumo/netekto darbingumo pensija ir 32,50 Lt (9,41 Eur) transporto išlaidų kompensacija bei 260,66 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija. Iš viso pareiškėjo pajamos kas mėnesį sudaro apie 501,53 Eur. Pareiškėjas, būdamas 85 proc. nedarbingas, pripažintina, neturėjo galimybės gauti kitokių pajamų. Kadangi V. M. poreikiai buvo specialūs, laikytina, kad jis turėjo didesnių poreikių nei vidutinis sveikas žmogus. Taip pat, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, „..- sprendžiant dėl išlaikymo reikalingumo CK 5.20 straipsnio normos prasme, būtina atsižvelgti ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę jis įgyvendino...“ (LAT 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008). Vadinasi, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, kad išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant taip pat bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (Civilinė byla Nr. 3K-3-501/2010), kiekvienu atveju būtina nustatyti ne tik asmens poreikį būti išlaikomam, bet ir konstatuoti aplinkybę, ar toks asmuo faktiškai neturi galimybės išlaikyti save, nėra išlaikomas ar neturi teisių būti išlaikytas socialinių garantijų aspektu.

Taigi, sistemiškai aiškinant kasacinio teismo suformuotą bylų nagrinėjimo praktiką, yra du fakto, kad asmeniui reikalingas išlaikymas CK 5.20 straipsnio normos prasme, nustatymo pagrindai – (1) asmens poreikis būti išlaikomam ir (2) asmens negalėjimas savęs išlaikyti, nebūti išlaikomam ar neturėjimas teisių būti išlaikytam, įgyvendinant socialinių garantijų pagrindu kylančias teises.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad V. M. fizinė būklė iš esmės lėmė jo poreikį būti išlaikomam, tačiau faktiškai jo išlaikymas kompensuojamas valstybės sąskaita, taikant socialines garantijas. Tai, kad neįgalus asmuo išlaikomas valstybės, nebūtinai reiškia, kad jis neturi pakankamai lėšų būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Pagal Socialinių paslaugų įstatymo reglamentavimą socialinės paslaugos teikiamos ne tik tam tikrų socialinių sunkumų turinčiam asmeniui, bet ir dėl amžiaus ar neįgalumo negalinčiam savarankiškai rūpintis ir dalyvauti visuomenės gyvenime (Socialinių paslaugų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, V. M. buvo išlaikomas valstybės, įgyvendinant jo socialinių garantijų pagrindu kylančias teises.

Teismui konstatavus, kad V. M., įgyvendinant jo socialinių teisių pagrindu atsiradusias teises, G. M. mirties dieną buvo išlaikomas valstybės, darytina išvada, kad nėra vieno iš kasacinio teismo nurodytų, privalomų pagrindų konstatuoti asmens išlaikymo reikalingumo faktą.

Pažymėtina, kad klausimas dėl išlaikymo reikalingumo konkrečioje byloje spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą.

Byloje nustatyta, jog paveldimo turto vertė sudaro 1547 Eur, o pareiškėjo turimo turto vertė palikėjos mirties dieną sudarė apie 14544 Eur, be pareiškėjo turimų transporto priemonių. Taigi, pareiškėjo turimo turto, kurį jis galėtų realizuoti esant išlaikymo reikalingumui, vertė daugiau nei 9 kartus viršija viso paveldimo turto vertę. Be to, nustatyta, kad pareiškėjo žmona I. M. dirba gydytojo odontologo padėjėjos pareigose, o jos darbo užmokestis per mėnesį yra 297 Eur. Aplinkybė, jog pareiškėjo sūnui P. M. nuo 2011-12-05 iki 2050-01-14 nustatytas 0 procentų darbingumo lygis, nėra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas sūnų išlaiko, nes pareiškėjo sūnaus socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą.

Tokiu atveju, nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad G. M. mirties dieną V. M. nebuvo reikalingas išlaikymas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkintinas (CK 5.20 str.).

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių ir jų atstovų paaiškinimai bei argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš pareiškėjo suinteresuoto asmens D. N. naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 485,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Pareiškimo netenkinus iš pareiškėjo priteistina 41,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Bylos nagrinėjimo metu valstybė patyrė 6,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Todėl iš pareiškėjo priteistinos 6,40 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti.

Priteisti iš V. M. 47,40 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš V. M. 485,00 Eur bylinėjimosi išlaidų D. N..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.