- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- A15.-5-220/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00401-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Edmundas Žukauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. M.
- Suinteresuotas asmuo
- T. D.
- Institucija
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės krinalinės žvalgybos skyrius
- Kategorijos
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Laimai Mažrimienei, Irenai Žumajevienei, teismo posėdyje dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M., suinteresuotam asmeniui T. D., žodinio proceso tvarka ( vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1-2 dalis ir 426 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. M. 2019 m. birželio 8 d., nuo 21:30 val. iki 22:30 val. Šilutės r. sav., Juknaičių sen., Paleičių k., vietiniuose keliuose važiavo automobiliu Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra automatiškai išregistruotas, neapdraustas privalomuoju draudimu, stabdomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnų nestojo, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), automobilį paslėpė viename iš garažų ir pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 ir 226 punktų reikalavimus.
Institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jos atstovui nedalyvaujant.
M. M. kaltu dėl padarytų nusižengimų prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis pripažįsta, jog nurodytu laiku jis vairavo Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo pusbroliui T. D., ir kuris buvo išregistruotas, nepadraustas privalomuoju draudimu. Tačiau jis nesutinka su jam nurodytu nusižengimu, jog jis vairuodamas tą automobilį nestojo stabdomas pasienio pareigūnų. Jis parodo, kad buvo stabdomas tuo metu, kai važiavo iš žvejybos namo, tačiau jis nestojo, nes automobilis, iš kurio iššoko žmogus jo stabdyti, buvo nepažymėtas jokiais skiriamaisiais ženklais, pats stabdantysis stabdė jį su kažkokia lazdele, neturėjo apsivilkęs formos, buvo su raudona maike ir baltom kelnėm. Kadangi jis supranta, kad netinkamai buvo stabdomas, todėl apvažiavo automobilį ir toliau nuvažiavo. Ar jį jie vijosi ar nesivijo jis nežino, ant automobilio uždėto švyturėlio jis nepastebėjo. Apvažiavęs stabdantį automobilį, nuvažiavo toliau ir prie pažįstamos moters pastatė automobilį į garažą. Šį automobilį jis buvo pasiskolinęs iš T. D.. Jis yra nuteistas dėl kontrabandos gabenimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo T. D. paaiškino, kad automobilis pagal nuosprendį yra jam grąžintas, o kai jam automobilis buvo grąžintas, tai jis ją pardavė nepažįstamam asmeniui be jokios rašytinės sutarties už 200 Eur.
Liudytojas V. K. parodė, kad jis dalyvavo su kolega užkertant kelią kontrabandos gabenimui, buvo žinoma kokie automobiliai bus naudojami ir jie buvo sekami. Buvo duota komanda automobilius sulaikyti. Jis vairavo tarnybinį automobilį, o jo kolega T. J. buvo šalia. Jiems buvo pavesta sulaikyti Opel Frontera automobilį. Važiuojant jie pamatė važiuojantį automobilį Opel Frontera ir pradėjo jį stabdyti. Automobilis važiavo keliuku, o jie važiavo kitu keliu ir įsukę į tą keliuką kuriuo važiavo automobilis Opel Frontera jis sustojęs uždėjo ant stogo mėlyną švyturėlį, truputį užskersavo savo automobiliu kelią, o T. J. išlipęs su krivulę, su kuria yra stabdomi automobiliai, stabdė iš priekio atvažiuojantį automobilį. Automobilis artėdamas nesustojo ir apvažiavęs jų automobilį nuvažiavo toliau. Kolega buvo apsirengęs lauko uniformą ir turėjo šviusą atspindinčią liemenę. Jie apsisukę automobilį vijosi, ant stogo buvo įjungtas mėlynas švyturėlis, o garsinio signalo automobilyje nebuvo, tačiau automobilis, padidinęs greitį, nuvažiavo ir jie jo nepasivijo, o tik vėliau atvažiavo į tą vietą kur buvo paliktas tas nestojęs automobilis. Jis nebuvo apsirengęs su šviesą atspindinčią liemene, o T. J. buvo pasiruošęs stabdymui, todėl buvo apsivilkęs su tarnybinę uniforma ir turėjo tą liemenę.
Liudytojas T. J. parodė, kad jis kartu su V. K. vykdė pasalą ir jiems buvo pranešta, kad reikia sustabdyti Opel Frontera markės automobilį. Važiuojant jie pamatė keliuku važiuojantį Opel Frontera markės automobilį ir jie iš kito kelio įvažiavę į tą keliuką kuriuo važiavo automobilis stabdė tą automobilį. Jie važiavo su tarnybiniu automobiliu be skiriamųjų ženklų, tačiau stabdant automobilį V. K. uždėjo ant automobilio mėlynos spalvos švyturėlį, o jis išlipęs su krivule stabdė iš priešais atvažiuojantį automobilį. Jam stabdant automobilis dideliu greičiu, nedaug trūko iki avarijos, apvažiavo jų automobilį ir nuvažiavo. Jis buvo apsirengęs su tarnybine lauko uniforma ( komufliažu maskuojanti uniforma) ir turėjo užsidėjęs šviesą atsispindinčią liemenę. Kai jie nestojo ir dideliu greičiu nuvažiavo, tai jie apsisukę pradėjo tą automobilį vytis, tačiau nepavijo. M. M. turėjo suprasti, kad jis yra pasienio policijos persekiojimas. Su raudona maike jis nebuvo apsirengęs.
Motyvuojamoji dalis
Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu dėl padarytų pažeidimų prisipažįsta iš dalies ir nurodo, jog pripažįsta kaltę dėl to, jog vairavo T. D. priklausantį automobilį „Opel Frontera“, kuris nebuvo išregistruotas ir neapdraustas privalomuoju draudimu, tačiau nepripažįsta kaltės dėl to, kad jis, stabdomas pasienio apsaugos tarnybos pareigūnų, nestojo. Šį savo nesutikimą jis paaiškino, tuo, kad jį stabdanti pareigūnų automobilis buvo be skiriamųjų ženklų, o taip pat išlipęs iš juo pareigūnas nebuvo apsirengęs tarnybine uniforma, jis buvo su baltom kelnėm ir raudona maike ir turėjo kažkokią tai lazdelę. Kadangi jis žino kaip turi būti stabdomi vairuotojai, todėl jis paprasčiausiai apvažiavo stabdantį automobilį ir nuvažiavo, ji nuo jų nebėgo.
Tačiau šie jo paaiškinimai iš esmės prieštarauja liudytojų, pasienio apsaugos tarnybos pareigūnų, duotiems paaiškinimams teismo posėdžio metu. Liudytojas V. K. parodė, kad jie gavę įsakymą sustabdyti automobilį „ Opel Frontera“ vykdė užduotį ir bandė jį sustabdyti, todėl sustojus užsidėjo ant tarnybinio automobilio mėlyną švyturėlį, o jo kolega T. J. išlipęs iš automobilio su lazdele su raudonu atšvaitu( krivule), ja mojuodamas, stabdė iš priekio atvažiuojantį automobilį, tačiau jis jų automobilį apvažiavo ir nesustojo. Jo kolega T. J. buvo apsirengęs tarnybine uniformą, nes tokiuose reiduose yra pasiruošiama atvejams stabdyti automobilius. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojas T. J., kuris nurodė, jog V. K. ant tarnybinio nepažymėto ženklais automobilio, uždėjo mėlynos spalvos švyturėlį, o jis, išlipęs su tarnybine uniforma ir šviesą atspindinčią liemene, stabdė automobilį lazdele, kurioje yra raudonas atšvaitas. Nebuvo jis apsirengęs raudona maike, kaip teigia M. M.. Teismas vertindamas šių liudytojų parodymus laiko, kad jų parodymai yra vienodi ir nuoseklūs, atitinka jų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, taip pat įvertintina ir tai, kad buvo vykdomas sekimas ne vien M. M. vairuojamo automobilio, bet ir kitų automobilių, buvo vykdoma užduotis sulaikyti asmenis įtariamus kontrabandos gabenimu. Visa tai rodo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai buvo pasiruošę atitinkamiems veiksmams susijusiems su kontrabandą įtariamų asmenų sulaikymu, todėl nėra pagrindo netikėti liudytojų V. K. ir T. J. parodymais, jog T. J. buvo apsivilkęs tarnybine uniforma, o ne baltomis kelnėmis ir raudona maike, kaip teigia M. M.. Šie jo paaiškinimai yra vertintini, kaip užimta gynimosi pozicija siekiant pateisinti savo nesustojimą stabdant Valstybė sienos apsaugos pareigūnams.
Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad „Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, muitinės, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Taip pat, ir iki 2019-10-01 dar galiojant (pažeidimas padarytas 2019-06-08) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos vado 2012-01-31 įsakymu patvirtintiems Sienos kontrolės nuostatams, jų 56 punktas numato, kad „Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant vairuotojui signalą reguliuotojo lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto tarnybos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir tarnybos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP.“ Tų pačių nuostatų 155 p. nustato, kad stabdantys pareigūnai turi būti uniformuoti.
Kaip matyti, valstybės sienos apsaugos pareigūnas T. J. buvo uniformuotas, jis automobilį stabdė lazdele skrituliu su raudonu atšvaitu. Jis stabdė automobilį skersai atvažiuojant automobiliui iš priekio, dar buvo šviesus paros metas. Todėl laikytina, kad sienos apsaugos pareigūnai nepažeidė nustatytos automobilių stabdymo tvarkos. Kadangi automobilis buvo stabdomas su lazdele, kurioje yra skritulys su raudonu atšvaitu, išlipus iš automobilio pareigūnui, todėl nereikėjo, kad automobilis būtų pažymėtas tarnybos ženklo spalvomis. Minėtas ANK 426 straipsnis ir Sienos kontrolės nuostatai numato dar ir kitą stabdymo būdą, tai yra uniformuoto tarnybos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir tarnybos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP“ arba „Stop policija“. Kaip matyti automobiliui sustabdyti buvo pasirinktas būdas stabdant automobilį su lazdele, kuriame yra raudono atšvaito rutulys, tačiau, kad būtų stabdančiam asmeniui geriau suprasti, kad juos stabdo tam tikri pareigūnai, dar ir ant tarnybinio specialiomis spalvomis nepažymėto automobilio stogo buvo iškeltas mėlynos spalvos švyturėlis. Tačiau, nežiūrint į pareigūnų tinkamą stabdymą, akivaizdžiai suprantamai jų atliktus veiksmus įrodančius, kad automobilis yra stabdomas, M. M., tyčia ignoruodamas jų teisėtus reikalavimus, nesustoja ir toliau nuvažiuoja, taip nepaklusdamas jų nurodymui sustoti.
Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, laikytina, kad M. M. padaryti administraciniai nusižengimai yra įrodyti liudytojų parodymais, bei kita byloje esančia medžiaga. Jo administraciniai nusižengimai yra kvalifikuotini tinkamai pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes automobilis „Opel Frontera“ buvo automatiškai išregistruotas ir neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 63, b. l. 64) bei pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį, nes jis nepakluso sienos apsaugos tarnybos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustoti ir nesustojęs nuvažiavo.
Skiriant administracines nuobaudas, atsižvelgtina į padarytų nusižengimų pobūdį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog administracinį nusižengimą numatytą 415 straipsnio 2 dalyje padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), administracine tvarka baustas, todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes, jam skirtinos nuobaudos artimos sankcijose esantiems vidurkiams.
ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019-09-6 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje ( baudžiamoji byla Nr. 1-85-255/2019) nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog automobilis „ Opel Frontera“ v/n (duomenys neskelbtini) yra grąžintas savininkui ( vienam iš šiuo nuosprendžio nuteistam asmeniui) T. D., kuris yra M. M. pusbrolis ir kurie kartu dalyvavo nusikalstamoje veikoje. Atsižvelgiant į tai, kad minėtu nuosprendžiu M. M. ir T. D. yra nubausti už kontrabandą, o automobilis nebuvo konfiskuotas tik dėl to, kad juo nebuvo gabenamos cigaretės ir jis nebuvo pripažintas nusikalstamos veikos priemonė, nereiškia, kad automobilis negali būti konfiskuojamas taikant ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 p., nes nuosprendžiu yra nustatyta, kad M. M. ir T. D. bendradarbiavo nusikalstamos veikos padaryme ( M. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK199 straipsnio 3 dalį, o T. D. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį) ir T. D. paskolinęs jam automobilį suprato, kad M. M. su automobiliu atvyks į pasienio ruožą ir derins su juo atitinkamus nusikaltimo padarymo veiksmus, kad dėl to gali kilti rizika, jog M. M. gali daryti ne tik baudžiamuosius nusikaltimus, bet ir administracinius nusižengimus, kas ir buvo padaryta, nes jis nesustojo sienos apsaugos pareigūnų stabdomas, todėl laikytina, kad T. D. suprato, jog su šiuo automobiliu gali būti daromas administracinis nusižengimas ir dėl šių aplinkybių automobilis yra konfiskuotinas ( ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 p.). Ta aplinkybė, kad T. D. teigia, kad automobilį pardavė už 200 Eur, negali būti laikoma priežastimi nekonfiskuoti automobilio, nes jis pats pripažįsta, kad automobilį pardavė neįforminęs jokios rašytinės sutarties ir neaišku kam, todėl tikėti vien tik jo parodymais, kad automobilį jis pardavė nėra teisinio pagrindo. Dėl to teismas laiko, kad dėl tokių aplinkybių dar nėra tikslinga spręsti klausimą dėl ne automobilio, o jo vertės konfiskavimo. Teismo manymu šis klausimas galėtų būti sprendžiamas automobilio konfiskavimo vykdymo metu ( žr. Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-29 nutartis Nr. AN2-499-361/2017).
Taip pat už ANK 426 straipsnio 4 dalyje padarytą nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo 3 iki 5 metų. Atsižvelgiant į tai, kad M. M. dalyvavo nusikaltimo padaryme, anksčiau už išregistruotos, neįregistruotos transporto priemonės vairavimą yra baustas net tris kartus, o tai rodo jo akivaizdų šių Kelių eismo taisyklėmis reguliuojamų reikalavimų sąmoningą ignoravimą, o taip pat yra baustas už kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimus ( greičio viršijimą ir sustojimą neleistinoje vietoje), todėl jam turi būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nustatant minimalų terminą, tai yra 3 metus.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinė nuobauda kaltininkui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 22-23 straipsniais, 29 straipsniu, 38 straipsniu, 630 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas,
nutaria:
Pripažinti M. M. kaltu pagal ANK 415 straipsnio 1 - 2, dalis, 426 straipsnio 4 dalį ir skirti:
pagal 415 straipsnio 1 dalį – 70 Eur (septyniasdešimt eurų) baudą;
pagal 415 straipsnio 2 dalį - 35 (trisdešimt penkių eurų) baudą;
pagal 426 straipsnio 4 dalį - 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir automobilio „ Opel Frontera“ v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio T. D., gim. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, skirti galutinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir automobilio „ Opel Frontera“ v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio T. D., gim. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nesumokėjus baudos per šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.
Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 19108752460.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.