Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-336-382-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-27
Bylos Nr.
1A-336-382-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Pocius (pirm.), Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis
Nukentėjusysis
D. J.
Kategorijos
Pranešėjas Z. Pocius Byla Nr. 1A-336-382/2010Teisėjas E. Jurgutis Procesinio sprendimo kategorija2.1.14.; 2.1.15.3.2. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugpjūčio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei,dalyvaujant prokurorei Dianai Mikelėnienei,gynėjai Tatjanai Borik,nukentėjusiojo D. J. atstovei O. N. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. J. atstovės O. N. J. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis BK 68 str., A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus.

Iš A. V. priteista nukentėjusiajam D. J. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Valstybinei ligonių kasai 4316,76 Lt gydymo išlaidų.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. balandžio 8 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), Kretingos r., vairuodamas traktorių MTZ-80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba 2-PTS-4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 232, 68 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. vežė žmogų ne pagal instrukciją skirtoje vietoje bei būdamas neblaivus (1,07 promilių etilo alkoholio), traktoriaus priekaba pervažiavo nuo traktoriaus ir priekabos sujungimo nukritusį D. J., kuriam eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo D. J. atstovė prašo nuosprendžiu D. J. priteistą neturtinę žalą padidinti iki 4000 Lt. Nurodo, kad D. J. patyrė didelius sunkumus ir psichologinę traumą, tuo tarpu, priešingai nei nurodyta nuosprendyje, A. V. D. J. jam gydantis aplankė tik du kartus bei parvežė namo iš ligoninės, yra atnešęs maisto produktų maždaug už 200 Lt, o maisto papildų nėra pirkęs. Be to, A. V. stengėsi vilkinti bylą ir neigė vairavęs neblaivus.

Nukentėjusiojo atstovė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo gynėja ir prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Žemesnės instancijos teismas

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą asmeniui, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo D. J. atstovės civilinį ieškinį dėl 4000 Lt neturtinės žalos priteisimo patenkino iš dalies ir iš A. V. priteisė nukentėjusiajam D. J. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis A. V. lankė nukentėjusįjį D. J. ligoninėje, pirko jam maistą ir maisto papildus už 409,26 Lt kaip atlygį už patirtus nepatogumus, D. J. sumokėjo 300 Lt pinigų, be to, A. V. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, serga sunkia onkologine liga ir jo pasveikimas neprognozuojamas, yra senyvo amžiaus, pensininkas, papildomų pajamų neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nukentėjusiojo atstovės civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos klausimą išsprendė per daug sureikšminęs neturtinės žalos dydžio mažinimui turinčius kriterijus, tinkamai neįvertinęs nusikaltimu padarytų pasekmių – D. J. padaryti odos nubrozdinimai kairiame žande ir smakre, masyvi poodinė kraujosruva kairio žasto vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės alkūnės vidiniame paviršiuje, krūtinės ląstos sumušimas ir dešinės pusės III, IV, V, VI, VII, VIII, IX šonkaulių ir kairės pusės VI šonkaulio lūžiai, dubens sumušimas su dešinio gaktikaulio viršutinės šakos skeveldrinis lūžis priekinėje dalyje, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžiu be poslinkio ir išilginis kryžkaulio lūžis su poslinkiu bei kraujosruvomis dubens raumenyse, ir neatsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, taigi nepakankamai įsigilino į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, jų visų nepanaudojo ir dėl to nustatė neproporcingai menką atlyginimo dydį.

Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi sunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 10000 Lt iki 120000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-50/2010, Nr. 2K-181/2010, Nr. 2K-507/2009, Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-284/2009, Nr. 2K-204/2009, Nr. 2K-1/2009, 2K-556/2008, 2K-424/2008, 2K-114/2008). Mažiausia neturtinės žalos suma eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam yra priteista kasacinėje byloje Nr. 2K-284/2009. Šioje kasacinėje byloje 10000 Lt neturtinė žala nukentėjusiajam buvo priteista įvertinus tokias aplinkybes: 1) nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – atviras dešinio blauzdikaulio lūžimas, dešinės akiduobės viršutinės sienelės lūžimas; 2) dėl ilgo gydymo, blauzdikaulio imobilizacijos sumažėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės su aplinka – koja buvo įtvare, dėl to jis negalėjo normaliai vaikščioti, turi invalidumą ir gauna pašalpą, o iki sužalojimo buvo bedarbis; 3) nuteistasis eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus (kraujyje rasta 2,77 promilės etilo alkoholio); 4) ne pėsčiųjų perėjoje iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį tamsiu paros metu, esant neapšviestai gatvei, ėjęs ir parblokštas nukentėjusysis taip pat buvo neblaivus (kraujyje rasta 2,57 promilės alkoholio) ir jo elgesys padarė įtakos autoįvykio kilimui; 5) nuteistajam metams laiko nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, jis išlaiko tris dukras, vaikai mokosi, žmona darbinga tik iš dalies.

Kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose eismo įvykių bylose, kuriose sunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, mano, kad galima šiuo konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovaujantis įstatymu ir teismų praktikos patirtimi, padidinti iki nukentėjusiojo atstovės prašomo dydžio – 4000 litų, kuris yra žymiai mažesnis nei paprastai priteisiama analogiškose bylose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pakeisti.

Iš nuteistojo A. V. nukentėjusiajam D. J. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 4000 litų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Zigmas PociusTeisėjai Remigijus PreikšaitisEduardas Maškevičius