- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-22
- Bylos Nr.
- 1A-683-209/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41391-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Vladislavas Lenčikas, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- A. P.
- Advokatai
- Eugenijus Karažinas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir A. P. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu įskaitytas laikotarpis ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendį atlikta bausmė.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, A. P. panaikinta nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
A. Z. civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. P. priteista A. Z. naudai 70 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 15.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas viešoje vietoje - Vilniuje, netoli (duomenys neskelbtini), atvirai, iš nukentėjusiojo nepilnamečio Z. Z. rankos pagriebė nukentėjusiajai A. Z. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG“ su dėklu, bendros 70 eurų vertės, su telefono dėkle buvusiais 70 eurų grynųjų pinigų ir pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą A. Z. priklausantį 140 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis nurodo, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, įsipareigojo nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą, kurios pusę jau yra atlyginęs, dirba už įkalinimo įstaigos ribų. Apeliantas pažymi, jog yra našlaitis, užaugęs vaikų globos namuose, kur vyrauja netinkama aplinka. Įtakotas negerų draugų kompanijos buvo verčiamas daryti nusikaltimus, už kuriuos ir buvo anksčiau teisiamas. Šiuo metu savo mąstymą ir gyvenimą apeliantas kardinaliai pakeitė, pataisos namuose baigė 12 klasių, gyveno be sargybos, turėjo galimybę dirbti, lankė ugdymo programas, kurios padėjo reabilituotis nuo nusikalstamo pasaulio, bendrauja su geros valios žmonėmis, iš kurių semiasi gražių idėjų. Be to, turi draugę, su kuria ketina artimiausiu metu sukurti šeimą. Nuteistasis supranta, kad ankstesni teistumai už analogiškas veikas nesuteikia teismui galimybės pilnai juo pasitikėti, tačiau prašo suteikti jam paskutinę galimybę integruotis į visuomenę, sukurti šeimą, gyventi ir dirbti nedarant nusikalstamų veikų.
Teismo posėdyje nuteistojo A. P. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
Nuteistasis A. P. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudos, arešto, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. P. bausmę, BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei), jos pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (nusikalstama veika baigta, pagrobtas turtas panaudotas nuteistojo reikmėms), šios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes (nusikalstama veika padaryta spontaniškai, iš savanaudiškų paskatų), padarytą žalą, kuri dalinai yra atlyginta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. A. P. ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, 8 kartus teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Ankstesniais teismų sprendimais jam buvo skiriamos švelnesnės bausmių rūšys (laisvės apribojimas), ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir vėl padarė nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad nuteistasis dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, kriminalinių polinkių neatsisako. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas A. P. tinkamai paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas žymiai mažesnį nei šio straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis.
Pažymėtina ir tai, kad A. P. prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 4, 9 dalimis, A. P. šiuo nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.
Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą A. P. negalima, nes bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik nustačius pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis išvadų nedaro ir linkęs nusikalsti. Kitos rūšies bausmė savo tikslų nepasiekė.
Nors apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. nurodė, kad jis nuoširdžiai gailisi, dalinai atlygino nusikaltimu padarytą žalą atlygino, įkalinimo įstaigoje dirba, ketina kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą, sukurti šeimą, tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, į šias aplinkybes jau atsižvelgė, todėl dar kartą į jas atsižvelgti nėra jokio pagrindo. Be to, nuteistojo deklaratyvūs teiginiai apie norą keisti gyvenimo būdą bei integruotis į visuomenę, nesudaro pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.