Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Lateko lizingas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Lateko lizingas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. S. 315,69 Eur negrąžinto vartojimo kredito pagal vartojimo kredito sutartį Nr. SM059155, 28,41 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog jokių pinigų iš ieškovės niekada nesiskolino.Ieškovė UAB „Lateko lizingas“ pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad 2014-01-09 pervedė atsakovui į jo sąskaitą 289,62 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. SM0059155. Kredito atsakovas per nustatytą 30 dienų terminą kredito negrąžino ir liko skolingas 315,69 Eur skolą bei 28,41 Eur delspinigių.Atsakovas A. S. pateikė tripliką, kuriuo atsakovas pakartojo atsiliepime išdėstytą poziciją, kad jis pinigų nesiskolino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-27 sprendimu priteisė iš atsakovo A. S. 315,69 Eur skolą, 28,41 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (344,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Lateko lizingas“ naudai. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas teigė, jog jokių pinigų iš ieškovės niekada nesiskolino, tačiau teismui nepateikė jokių jo argumentą pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, jog vartojimo kredito sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir ieškovė ją tinkamai įvykdė pervesdama į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą 289,62 Eur kreditą. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu teismui pateikti bankų išrašai, iš kurių matyti, kad atsakovas patvirtino sutarties sudarymo faktą bei savo tapatybę atsakovas pervesdamas 0,01 Eur į UAB „Lateko lizingas“ sąskaitą, taip pat atlikdamas sutarties pratęsimus. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovas realiai sudarė vartojimo kredito sutartį su ieškove bei į savo atsiskaitomąją sąskaitą gavo sutartyje numatytą kredito sumą. Atsakovas sutarties sudarymo faktą pradėjo ginčyti tik gavęs ieškovo ieškinį, kas laikytina jo gynybine pozicija, nors sutarties galiojimo metu turėjo matyti, jog į jam priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesta kredito suma bei iš jos mokami tapatybės patvirtinimo bei vartojimo kredito sutarties pratęsimo mokesčiai. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo argumentą, kad jis nesiskolino pinigų iš ieškovo, teismas atmetė ir pripažino, kad atsakovas su ieškovu sudarė vartojimo kredito sutartį. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-27 sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą, nes ieškovas nebuvo įvykdęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-16 nutartyje nustatyto įpareigojimo ieškovui iki 2017-01-09 pateikti įrodymus, patvirtinančius vartojimo kredito atsakovui suteikimą. Kadangi ieškovas teismo nustatytu terminu įrodymų nepateikė, tai sudarė pagrindą ieškinį atmesti. Tačiau teismas pavėluotai ir be jokių motyvų ieškovo pateiktus įrodymus priėmė, atsakovui dėl jų pasisakyti sąlygų nesudarė ir bylą išnagrinėjo skubotai ir pernelyg formaliai.Ieškovė UAB „Lateko lizingas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti galioti 2017-02-27 priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, jog atsakovas turi neapmokėtų įsiskolinimų nuo 2014 m. ne tik UAB „Lateko lizingas“, bet ir kitiems kreditoriams. Dėl skolos išdėstymo atsakovas galėjo ir bet kada gali tartis su ieškovu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Ieškovas pateikė naujus įrodymus – banko išrašus ir UAB „Creditinfo“ pažymos kopijas. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nauji įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsisako juos priimti.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-01-09 ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SM059155, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 289,62 Eur kreditą 30 dienų laikotarpiui. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1., 9.1., 9.3. punktais ir specialiosiomis sąlygomis kredito gavėjas įsipareigojo sumokėti kredito davėjui 26,06 Eur komisinį mokestį ir 0,05 procento dydžio delspinigius. Sutarties sudarymo faktą bei savo tapatybę atsakovas patvirtino pervesdamas 0,01 Eur į UAB „Lateko lizingas“ sąskaitą. Kreditas buvo pervestas į atsakovui priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, kurią atsakovas pats nurodė paraiškoje kreditui gauti. Vadovaujantis Kredito sutarties 8.1. punktu, atsakovas pratęsė kredito grąžinimo terminą iki 2014-08-07. Nuo 2014-08-08 sutartis nebuvo pratęsta, tačiau atsakovas paimto kredito negrąžino ir nesumokėjo komisinio mokesčio.Atsakovas būtinybę naikinti skundžiamą sprendimą grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės pateiktus įrodymus, jai praleidus jų pateikimo terminą, nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-16 nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šis ir jį detalizuojantys argumentai nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantas šių argumentų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neteikė, juo nurodė tik apeliaciniame skunde, dėl to jie nebuvo nagrinėti civilinio proceso pirmosios instancijos teisme metu. Šiame kontekste pažymėtina, jog CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija. Tai susiję su tuo, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. O apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal ieškovo parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu bei pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis, sprendžia, jog konstatavus, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra nauji, pagrindo dėl jų išsamiau pasisakyti nėra. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.