Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui P. M., jo atstovui advokatui G. G., suinteresuotam asmeniui R. S., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo P. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius ir kt. Sprendžiant klausimą ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo nepretenduojantis į palikimą, ar neturintis teisių į jį.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui– į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtam, palikimo priėmimo būdas– palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą– tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad P. M. yra S. M. M. sunūs (b.l. 8). S.M. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). 2013-02-04 notarės R. B. pranešimas patvirtina, kad po S. M. M. mirties dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė (b.l. 9). Mokėjimo pavedimų kopijos patvirtina, kad pareiškėjas P. M. po motinos S. M. M. mirties mokėjo mokesčius už dujas ir elektrą, tiekiamus adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-21), draudė pastatą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 22).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėjas P. M. turi teisę paveldėti pagal įstatymą. Pirmos eilės įpėdiniai – kitas mirusiosios vaikas R. S. su pareiškimu sutiko, todėl konstatuotina, kad ji po savo motinos S. M. M. mirties palikimo nepriėmė, į mirusiosios turtą pretenzijų nereiškia, paveldėjimo teisės liudijimo gauti nepageidauja. Kitų įpėdinių, be pareiškėjo P. M. ir suinteresuoto asmens R. S., į palikėjos turtą nėra.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas po savo motinos S. M. M. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 str.). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas P. M. po savo motinos Sabinos M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str. 1, 2 d., 5.51 str. 1d., CPK 177, 178, 185 str., 444 str. 2 d. 8 p.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Valstybė šioje byloje patyrė 17,24 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš pareiškėjo (CPK 96 str., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p. ir 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos Sabinos M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)), mirties, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 17,24 Lt (septyniolika litų 24 ct) pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB ”Swedbank” bankas (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.