- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-16
- Bylos Nr.
- 1A-264-116-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Irena Ivanovienė, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- R. R.
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Advokatai
- Algis Pileckis
Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-264-116/2009
2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.11.; 1.2.14.1.2.1.; 2.3.2.2.6.
2009 m. rugsėjo 16 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė R. R. paskirta laisvės atėmimas 2 metams.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
R. R. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. apie 15 val., Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), staiga pribėgęs pagriebė iš nepilnamečio nukentėjusiojo R. M., gim. (duomenys neskelbtini), medžiaginę rankinę, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6020“ su jame įdėta išankstinio mokėjimo kortele „Ežys“ bei buto durų raktas, ir pabėgo, taip atvirai pagrobė R. B. priklausantį turtą – 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6020“, 13 Lt vertės medžiaginę rankinę, bevertę išankstinio mokėjimo kortelę „Ežys“, bevertį buto raktą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. prašo: išreikalauti iš gydymo įstaigų - Mažeikių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro, Švėkšnos psichiatrijos ligoninės, taip pat Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Mažeikių rajono PK duomenis apie jo sveikatos būklę; iškviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytojais apie jo sveikatos būklę jo motiną R. bei brolius R., gyvenančius (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajone; paskirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę, tikslu nustatyti, ar nusikalstamos veikos padarymo metu jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, ar jis neserga sunkia liga, dėl kurios negali atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę; Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendį panaikinti, perkvalifikuoti jo veiką iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. į 178 str. 4 d. ir sušvelninti jam paskirtą bausmę skiriant kitą bausmės rūšį bei sumažinant bausmės dydį, taip pat prie paskirtos bausmės pridėti mažesnę dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir paskirti jam savo dydžiu mažesnę galutinę bausmę.
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo veiką kvalifikuodamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., neatsižvelgė į tai, kad pagrobto turto vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Mano, kad jo veika turėtų būti perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir turėtų būti sušvelninta jam paskirta bausmė.
Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis prisipažįsta įvykdęs nusikaltimą ir dėl savo veiksmų labai gailisi, tačiau kaip tai padarė, jis teigia neprisimenąs, kadangi dažnai prieš epileptinį priepuolį, jo metu ir po jo, jis nieko neatsimena. Taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad apylinkės teismas netyrė jo sveikatos būklės, o skirdamas bausmę, neatsižvelgė į sunkią jo sveikatos būklę – kad jis serga epilepsija, yra protiškai atsilikęs. Apelianto teigimu, nors jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė teismo apie jo, t. y. R. R., sveikatos būklę apklausti jo mamą R., teismas šį prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad jo mama nėra medikė, todėl negalėsianti nieko papasakoti apie jo sveikatą. Nurodo, kad jo mama ir broliai žino pagrindinius jo gyvenimo faktus, žino apie jo sveikatą, gydymą ir kitas svarbias bylos nagrinėjimui aplinkybes.
Apelianto manymu, jam paskirta bausmė bei galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per griežtos, teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jas nuosprendyje tik deklaravo, t. y. tik išvardijo.
Pasak nuteistojo R. R., jis kasdien turi vartoti vaistus, o būdamas laisvės atėmimo vietoje, negali gauti jam reikalingų vaistų bei tinkamo gydymo, dėl ko jo sveikatos būklė labai blogėja. Teigia, kad jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir Mažeikių rajono PK areštinėje, buvo prasidėję priepuoliai, dėl ko ne kartą buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba. Ateityje pažada įstatymų nebepažeisti, jei leis sveikata - susirasti darbą ir dirbti.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus ir jam teisingai paskyrė bausmę.
Dėl R. R. nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė automobilį. Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.
Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 6 punkte teismams išaiškinta, kad BK 178 str. 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas).
Kadangi byloje nustatyta, jog nuteistasis R. R. nukentėjusiojo R. M. rankinę su joje buvusiais daiktais pagrobė parkelyje staiga pribėgęs prie pastarojo ir pagriebęs iš jo šią rankinę, nuteistojo veiksmais nukentėjusiajai R. B. buvo padaryta 213 Lt turtinė žala, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. R. veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Perkvalifikuoti R. R. nusikalstamus veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., kaip skundu prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. R. teisiamas ne pirmą kartą – vieną kartą jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 32-33), buvo teistas už nusikaltimą nuosavybei jo atžvilgiu taikant nuteistojo teisinę padėtį lengvinantį institutą – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą (b.l. 34-38), tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, po apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo praėjus vos 8 dienoms jis vėl padarė nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, kas rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, taip pat atsižvelgė į tai, kad R. R. yra baustas administracine tvarka (b. l. 26). Kadangi R. R. prisipažino įvykdęs vagystę ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kolegijos nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas R. R. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui paskirta bausmė savo dydžiu yra labai švelni: pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 dalį jis nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, kai šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų.
Kadangi nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, R. R. padarė 2008 m. liepos 23 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, apylinkės teismas nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. taisyklėmis, pagrįstai subendrino su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi visiško bausmių sudėjimo būdu, nes tokį būdą numato Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 2 dalys. Kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta, ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų
Sutinkamai su 270 str., nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę pateikti teismui prašymus šaukti naujus liudytojus, ekspertus ar išreikalauti kitus įrodymus. Visais atvejais prašymai turi būti motyvuoti – proceso dalyvis privalo nurodyti, kurių aplinkybių nustatymui reikalinga tenkinti jo prašymą. Dėl kiekvieno prašymo teismas privalo priimti nutartį. Spręsdamas klausimą dėl prašymų patenkinimo ar jų atmetimo, teismas vadovaujasi vieninteliu kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui.
Byloje esantis teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, jog nuteistojo R. R. gynėjas posėdžio metu pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą siekiant išsiaiškinti aplinkybę dėl jo ginamojo sveikatos būklės kviesti į teismo posėdį pastarojo motiną (b. l. 95). Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu iš (duomenys neskelbtini) sveikatos namų gavus pažymą apie R. R. psichinę sveikatą (b. l. 43), buvo kreiptasi į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos komisiją su prašymų konsultuoti, ar R. R. pagal jo psichinės sveikatos būklę reikalinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 44). 2009-01-29 gautoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog R. R. teismo psichiatrijos ekspertizė nereikalinga, padarytą nusikalstamą veiką tiriamasis atsimena gerai, pilnai supranta savo veikos nusikalstamą pobūdį, neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jo pažinimo funkcijos yra lengvo defekto lygyje (b. l. 45). Minėtų duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, jog byloje pakanka duomenų apie kaltinamojo sveikatos būklę, todėl teisiamajame posėdyje apklausti jo motiną netikslinga (b. l. 96). Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra pagrindo kviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytojais nuteistojo motiną ir brolius bei skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,
n utaria:
nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.