Vilniaus apygardos teismo nutartis

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos G. V. atstovė advokatė A. Mockevičienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartį ir Institucijos 2022 m. liepos 29 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei priteisti G. V. naudai patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

3.1. Skunde nurodoma, kad 2022 m. kovo 14 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 141 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 3 dalį. 2022 m. balandžio 15 d. muitinė išnagrinėjo bylą pagal administracinio nusižengimo protokolą, vėliau nutarimo paskelbimas kelis kartus atidėtas, o muitinė informavo, kad gegužės 25 d. paskelbimas neįvyks, nes nusižengimo protokolas bus perrašomas. 2022 m. birželio 7 d. surašytas antrasis administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 141 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 3 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį. Išnagrinėjusi bylą pagal antrąjį protokolą, institucija priėmė nutarimą. Pareiškėjos teigimu, procesinis sprendimas pagal kovo 14 d. administracinio nusižengimo protokolą priimtas nebuvo. Skunde nesutinkama su Institucijos pozicija, kad šiuo atveju buvo patikslintas kaltinimas remiantis įstatymo analogija su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 256 straipsniu. Pasak pareiškėjos, ANK nenumato analogijos taikymo galimybes, nebent tai imperatyviai nurodyta atskiruose ANK straipsniuose. Pažymima, kad muitinėje byla buvo nagrinėjama iš esmės pagal pirmąjį protokolą ir įvertinti visi duomenys, todėl turėjo būti priimtas nutarimas, o birželio 7 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas neteisėtai, atitinkamai neteisėtas ir juo pagrindu priimtas 2022 m. liepos 29 d. Vilniaus teritorinės muitinės nutarimas.

3.2. ANK 141 straipsnyje numatyta atsakomybė už strateginių prekių eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo licencijavimo arba kontrolės taisyklių pažeidimą. Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo licencijavimo arba kontrolės taisykles reglamentuoja 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2021/821 (toliau – Reglamentas Nr. 2021/821), Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymas (toliau – Strateginių prekių įstatymas), Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 932 (Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 313 redakcija) (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 932). Skunde pažymima, kad nei G. V. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr.MD-VM00-ANR_P-1708-2022, nei Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. liepos 29 d. nutarime, nenurodytas nė vienas iš aukščiau minėtų teisės aktų. Todėl neaišku remiantis kokiais teisės aktais ir įrodymais, institucija nusprendė, kad ginčo prekės priskiriamos dvejopo naudojimo prekių sąrašui, o G. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 141 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos aukščiausias teismas ne kartą yra pasisakęs, jog administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.

3.3. Pareiškėjos teigimu, apylinkės teismas aukščiau nurodytų argumentų neįvertino ir nepagrįstai pritarė Vilniaus teritorinės muitinės pozicijai. Pirmosios instancijos teismo išvadose aptariamas prekių eksportas į Rusiją, remiamasi teisės aktų nuostatomis reglamentuojančiomis eksporto procedūros atlikimo tvarką, tačiau pareiškėja akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju prekės buvo pateiktos muitinio tranzito procedūrai į Turkiją, įforminti.

3.4. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad Vilniaus teritorinės muitinės nutarime pripažinta, kad G. V. būdama atsakinga už prekių gabenimą nepateikė atitinkamos formos licencijos ir tuo pažeidė patvirtintą reglamentą Nr. 2022/328 (toliau – Reglamentas Nr. 2022/328). Skunde nurodoma, kad teismo nurodytas Reglamentas Nr. 2022/328 nėra tas teisės aktas, kurio pagrindu G. V. patraukta administracinėn atsakomybėn. Vilniaus teritorinės muitinės nutarimu G. V. nubausta už tai, kad ji, atstovaudama UAB „X.“, 2022 m. kovo 2 d. pateikė supaprastintą tranzito deklaraciją T1 MRN (duomenys neskelbtini), kuria prekės „gilzės“, prekės kodas (duomenys neskelbtini), grąžinamos atgal į Turkiją. Gabentoms tranzitu prekėms nebuvo pateiktas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos leidimas, tuo buvo pažeista Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Ginklų įstatymas) 23 straipsnio 3 dalis. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog G. V. nepažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų sankcijų ir krovinio (gilzių) Rusijos Federacijai neteikė, t. y. nepažeidė Reglamento Nr. 2022/328, todėl Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai G. V. atžvilgiu dalyje dėl kaltinimo pagal ANK 515 straipsnį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukė nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalis).

3.5. Pareiškėja nurodo, kad pagal Strateginių prekių įstatymą, strateginės prekės tai dvejopo naudojimo prekės ir (ar) karinė įranga, įskaitant paslaugas, susijusias su šiomis prekėmis. Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Nr. 932, spręsti klausimą dėl prekės priskirtinumo Bendrajam karinės įrangos sąrašui yra pavesta Krašto apsaugos ministerijai. Dvejopo naudojimo prekių sąrašai pateikti Reglamente Nr. 2021/821. Šie sąrašai apima visus tarptautinių eksporto kontrolės režimų parengtus dvejopo naudojimo objektų sąrašus. Pažymi, kad gilzės (tuščios tūtelės be kapsulės, parako užtaiso ir kamščio) į šiuos sąrašus neįtrauktos. Teismo nutartyje padaryta nuoroda į Europos Sąjungos bendrojo karinės įrangos sąrašo, priimto 2020 m. vasario 17 d. Tarybos pasėdyje (2020/C85/01), ML4 dalies a punktą ir Krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1216 (Krašto apsaugos ministro 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-720 redakcija) patvirtinto Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML4 dalies a punktą, nepagrindžia teismo išvados, kad gilzės yra dvigubos paskirties ir, reikalui esant, gali būti panaudojamos kariniais tikslais. Visų pirma, minėto sąrašo ML4 dalies a punktas apima objektus, specialiai sukurtus kariniam naudojimui. Bylos medžiagoje yra Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. gegužės 19 d. siųstas el. laiškas Policijos departamentui (adresatas (duomenys neskelbtini)) dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, jog šios gilzės nėra priskiriamos kariniam sąrašui. Ar tuščios gilzės nagrinėjamu atveju gali būti panaudojami kariniams tikslams, galima nustatyti tik ištyrus šių prekių faktines savybes. Tam reikia specialių žinių, kurių neturi nei teismas, nei Vilniaus teritorinė muitinė.

3.6. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo vertinimu, jog aplinkybė, kad tranzito licencija reikalinga tik karinei įrangai, o dvejopo naudojimo prekėms reikalinga tik eksporto licencija G. V. veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 141 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 3 dalį įtakos neturi. Vadovaujantis Strateginių prekių įstatymo 6 straipsniu, Vyriausybės nutarimu Nr. 932 patvirtintomis strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklėmis, karinės įrangos eksportui, importui, tranzitui ar tarpininkavimui reikalinga eksporto, importo, tranzito ar tarpininkavimo licencija. Tuo tarpu dvejopo naudojimo prekėms Įstatymas, Vyriausybės nutarimas Nr. 932 ir Reglamentas Nr. 2021/821, numato tik eksporto ir tarpininkavimo paslaugų licencijas. Taigi, aukščiau minėti teisės aktai nenumato reikalavimo pateikti tranzito licenciją prekėms, kurios nėra priskiriamos karinės įrangos sąrašui.

3.7. Byloje neginčytinai nustatyta, kad G. V. ginčo prekėms, kurios nėra priskiriamos karinės įrangos sąrašui, pateikė tranzito deklaraciją. G. V. neteikė eksporto ir/ar tranzito deklaracijų ginčo prekių (tuščių gilzių) gabenimui į Rusiją, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi Vyriausybės 2005 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 237 Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo, kuriuo draudžiama eksportuoti ar gabenti per Lietuvos Respubliką tranzitu į Rusijos Federaciją į bendrąją karinės įrangos sąrašą įtrauktas prekes, kitus ginklus, išskyrus D kategorijos, ir šaudmenis. Taigi, apylinkės teismas, konstatuodamas, kad prekės yra dvejopo naudojimo, neturėjo teisinio pagrindo pripažinti G. V. kalta, nes teisės aktai numato reikalavimą turėti leidimą tik tokių prekių eksportui.

3.8. Skunde nesutinka su teismo išvada, kad remiantis Ginklų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, nagrinėjamu atveju turėjo būti pateiktas Policijos departamento leidimas. Byloje surinkti duomenys neleidžia neginčytinai nustatyti, jog nagrinėjamu atveju tuščių gilzių tranzitui į Turkiją reikalingas leidimas. Sutinkamai su Ginklų įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksporto, importo, vežimo, gabenimo tranzitu per Lietuvos Respubliką tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybės 2011 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 739 (Vyriausybės 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1260 redakcija) yra patvirtintos Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksporto, importo, vežimo, gabenimo tranzitu per Lietuvos Respubliką taisyklės (toliau - Taisyklės). Pareiškėja pažymi, kad Ginklų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje ir Taisyklių 1 straipsnyje numatytos išlygos, kai šių teisės aktų nuostatos netaikomos. Todėl byloje turėjo būti nustatyta kokios konkrečiai kategorijos ginkle ginčo prekės naudojamos, ir, ar jos iš viso skirtos ginklams, kaip tai suprantama pagal Ginklų įstatymą. Ginčo prekių pobūdžio įvertinimui yra reikalingos specialios žinios. Toks ginčo prekių įvertinimas privalėjo būti atliktas dar bylos tyrimo metu, tačiau tai nebuvo padaryta.

3.9. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo prekės skirtos naudoti B, C ar D kategorijos ginkle. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei taikant teisinę (administracinę) atsakomybę už neteisėtą karinės įrangos, ginklų bei jiems prilyginamų produktų apyvartą, naudojimą, importą, eksportą ir kt., yra būtinos specialios žinios, tai prekių statusas turėtų būti patvirtintas specialisto išvada ar ekspertizės aktu. Byloje esantys Policijos departamento, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojų Vilniaus teritorinei muitinei pateikti atsakymai neatitinka nei specialisto, nei eksperto išvados kriterijų, kadangi juose nėra detaliai aprašytos ginčo prekės, neidentifikuotos prekių individualios savybės, nenurodyta konkreti ginklų kategorija, kuriuose jie naudojami ir pan. Minėtuose atsakymuose pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija. Nesant ekspertizės ar specialisto išvados dėl ginčo prekių priskyrimo vienai iš Ginklų įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatytų kategorijų, konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo reikalingas Policijos departamento išduotas leidimas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

3.10. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi 2012 m. kovo 14 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 258/2012 10 straipsnio 2 dalimi ir 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014, 2 straipsniu. Kaip jau ne kartą buvo minėta, G. V. nei eksporto deklaracijos, nei prekių į Rusiją, neteikė. Nagrinėjamu atveju buvo pateikta tranzito deklaracija tuščių gilzių išvežimui į NATO narę Turkiją. Pažymima, kad pati Vilniaus teritorinė muitinė 2022 m. liepos 29 d. nutarime nurodė, kad į Turkiją nėra draudžiama gabenti tokio pobūdžio prekių.

3.11. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Ginklų įstatymo ir Taisyklių nuostatos sudaro prielaidą dviprasmiškai aiškinti ir taikyti minėtus teisės aktus. Ginklų įstatymo 2 straipsnio 40 punkte pateiktas leidimo gabenti ginklus tranzitu sąvokos apibrėžimas - tai dokumentas, kuriuo suteikiama teisė vieną kartą vežti tranzitu vieną ginklų partiją, pagal šio straipsnio 64 punktą , šaudmuo - tai, kuo šaudoma iš šaunamųjų ginklų. To pačio įstatymo 2 straipsnio 29 punktas numato, kad ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų klasifikacija - šiame įstatyme nustatytas ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų priskyrimas pagal jų pavojingumą vienai iš kategorijų (A, B, C arba D). Tokia sąvoka suprantama taip, kad vienai iš kategorijų priskiriami šaudmenys, kaip sukomplektuotas šaudmuo, o ne jų atskiros dalys. Tuo tarpu pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 63 punktą, tūtelė (gilzė) yra tik šaudmens dalis. Taisyklių 3 priede pateiktoje prašymo išduoti leidimą gabenti ginklus tranzitu formoje nurodyta, kad asmuo, norėdamas gauti leidimą gabenti ginklus tranzitu, turi nurodyti ginklų kategoriją, rūšį, identifikacinius duomenis; šaudmenų tipą (kalibrą). Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 5-IN-l „Dėl daiktų ir įrenginių modelių priskyrimo ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai (toliau – Ekspertų komisijos sprendimas)“ 6.3 punkte, kuriuo remiasi apylinkės teismas ir Vilniaus teritorinė muitinė, taip pat kalbama apie imitacinių šaudmenų, bet ne jų dalių, priskyrimą tam tikrai kategorijai ginklų.

3.12. Pareiškėjos teigimu, G. V. nėra tinkamas subjektas pagal ANK 213 straipsnio 3 dalį, nes minėtoje teisės normoje numatyta atsakomybė už prekių, kurių tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją gabenimą. G. V. pati prekių negabeno, jų neužsakinėjo, nebuvo nei siuntėjo, nei gavėjo atstove. Ji tik pateikė tranzito deklaraciją prekių išvežimui į Turkiją. Remiantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas), 5 straipsnio 12 punktu, muitinės deklaracija - nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta tam tikra muitinės procedūra. Pažymėtina ir tai, kad UAB „X.“ nėra ginčo prekių importuotojas ir/ar eksportuotojas ir/ar užsienio valstybės ūkio subjekto atstovė. UAB „X.“ nei su prekių siuntėju, nei su prekių gavėjų nėra susijusi, ir juos neatstovauja, taip pat neteikė jiems jokių tarpininkavimo paslaugų. Verslo ryšius su Rusijos ūkio subjektų turėjo, jų užsakymu ginčo prekių pervežimą organizavo ir užsakė UAB „G., kuri nuslėpė kokios prekes gabenamos.

3.13. Teisingam sprendimo priėmimui, Teismas turėjo įvertinti ir tai, kad prieš pateikdama tranzito deklaraciją G. V. patikrino prekę pagal tarifinį kodą Lietuvos Respublikos integruotame tarife (toliau - LITAR). LITAR suvedus prekės kodą – (duomenys neskelbtini), sistema pateikė informaciją, kad prekėms taikomi tik eksporto ribojimai. Kadangi nagrinėjamu atveju užduotis buvo įforminti tranzitą, kuriam LITAR jokių draudimų ir apribojimų nenustatyta, G. V. 2022 m. kovo 2 d. muitiniam įforminimui pateikė tranzito deklaraciją prekių grąžinimui į Turkiją.

3.14. Skunde pažymima, kad pateiktoje tranzito deklaracijoje G. V. nuo muitinės nieko neslėpė ir visus duomenis, t. y. prekės pavadinimą „gilzės“, prekių kodą (duomenys neskelbtini), kiekį, vertę, nurodė teisingai. Atlikus muitinį tikrinimą, ginčo prekes pagal tranzito deklaraciją buvo leista gabenti tranzitu. Sugedus transporto priemonei, prekės pagal minėtą tranzito deklaraciją nebuvo išgabentos, todėl 2022 m. kovo 5 d. G. V. ginčo prekėms pateikė kitą tranzito deklaraciją, kurioje irgi apie prekę pateikė pilną ir tikslią informaciją. Po muitinio patikrinimo, prekės buvo išleistos tranzitui. Pabrėžtina, kad tranzito deklaracijos prekių „gilzės“ grąžinimui į Turkiją G. V. buvo pateikiamos muitiniam tikrinimui du kartus, ir abiem kartais Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai jokių pažeidimų ir/ar neatitikimų teisės aktų reikalavimams nenustatė bei išleido ginčo prekes tranzitui.