Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja V. Šiukštienė Teisminio proceso Nr. 2-35-3-04015-2010-6

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 22 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-491-767/2011pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui A. S., tretiesiems asmenims I. S., R. S. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. S. su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko ieškovei mokėti per mėnesį po 130 Lt ir tik, kol dukra mokysis vidurinėje mokykloje. Nurodė, kad dėl dabartinės nelengvos turtinės padėties ir atsižvelgiant į tai, jog dviem jo nepilnamečiams vaikams yra priteistas išlaikymas po 130 Lt, mano, jog ir iki ieškovė baigs vidurinę mokyklą, jai būtų priteista išlaikymui tokio dydžio suma, nes ieškovės motinos gaunamos pajamos bei turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei jo.

1. Jeigu asmuo dar mokosi vidurinėje mokykloje ir dar nesimoko nei aukštojoje, nei profesinėje mokykloje, be to, dar net nežinant ar apskritai jis ten mokysis, nėra jokių faktinių pagrindų išlaikymo priteisimui ilgesniam laikui, nei iki tol, kol pilnamečiui asmeniui yra reikalinga įgyti vidurinį išsilavinimą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, be jokių motyvų, priteisė iš atsakovo išlaikymą ieškovei ilgesniam laikui, nei ji mokysis vidurinėje mokykloje, t. y. nepagrįstai priteisė išlaikymą ilgiau nei iki 2011 m. birželio 30 d. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pažeidė tiek LR CK 3.194 str. 3 d. nuostatas, tiek Konstitucijos 38 str. 6 d., nes nustatė atsakovui pareigą pilnametę ir suaugusią dukrą išlaikyti iki 24 metų amžiaus.

2. Vadovaujantis LR CPK 265 str. 2 d., teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų. Atsakovas kategoriškai nesutiko ne tik su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, bet ir su išlaikymo trukme, o savo nesutikimo argumentus buvo išdėstęs tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu. Nesutikdamas su atsakovo argumentais ir juos atmesdamas, pirmosios instancijos teismas sprendime privalėjo visą tai motyvuoti ir pagrįsti, tačiau to nepadarė, apsiribojo vien teisiškai nereikšmingu teiginiu, kad esą paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Todėl ši teismo sprendimo dalis procesiniu požiūriu negali būti laikoma teisėta

1. Mokslo metai, kai ieškovė mokėsi (duomenys neskelbtini), baigėsi ne 2011m. birželio 30 d., kaip nurodo apeliantas, o 2011 m. liepos 15 d. Tai įrodo, jog atsakovas visiškai nedalyvauja ieškovės, kaip dukters, mokymosi bei ugdymo procesuose.

2. Gavusi atestatą, ieškovė teiks dokumentus ir tęs mokslus aukštojoje mokykloje, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jis savo jau pilnametę dukrą turės bet kokiu atveju išlaikyti iki pat 24 metų amžiaus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo, dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio, tačiau nesutinka su priteisto išlaikymo terminu, t. y. mano, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė išlaikymą pilnametei dukrai ne tik, kol ji mokysis vidurinėje mokykloje, t. y. iki 2011 m. birželio 30 d., bet ir iki kol jo mokysis aukštojoje ar kitoje dieninio mokymo įstaigoje ir bus ne vyresnė negu 24 metų.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais.

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011, pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo, atsižvelgtina į kriterijus, apibūdinančius paramos pilnamečiui būtinumą bei tėvų galimybes ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaiko turtinė padėtis; visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis išnaudojimas; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Antrajai kriterijų grupei priskirtini faktoriai, pagal kuriuos nustatoma tėvų padėtis: vertinama, ar tėvai turi galimybių išlaikymui teikti, ar dėl priteisto išlaikymo nebus iš esmės pabloginta tėvų ir jų šeimos narių turtinė padėtis, ar patiems tėvams nereikalinga parama, globa ir pan. Nagrinėjant tokias bylas būtina nustatyti ir paramos prašančio asmens poreikius: ar jis turi mokėti ir už studijas, ar parama jam reikalinga tik gyvenimo išlaidoms, kurioms, be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo ir kitokių būtinųjų išlaidų, priskirtinos ir būsto nuomos bei išlaikymo, vykimo iki studijų vietos išlaidos, mokslo priemonių įsigijimui reikalingos lėšos ir pan. Be to, turi būti įvertinamas pilnamečio turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.), protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti.

Teisėjų kolegijos nuomone, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino susiklosčiusios faktinės situacijos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme metu ieškovė mokėsi (duomenys neskelbtini) (12) klasėje (b. l. 3). Su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė pažymą, kad nuo 2011-09-01 ji yra (duomenys neskelbtini) Vientisųjų studijų I kurso studentė, studijuoja nuolatinės studijų formos mokamojoje vietoje, numatoma studijų baigimo data 2016 m. 06 mėn. (b. l. 123). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju buvo susiklosčiusio tokia situacija, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė mokėsi vidurinėje mokykloje (gimnazijoje), ir tik po teismo sprendimo priėmimo dienos įstojo mokytis į aukštąją mokyklą, tačiau jokių įrodymų apie tai, kokio dydžio įmokas už studijas ji moka, taip pat ar negauna pajamų, ar yra išnaudojusi galimybes gauti lėšų studijoms, ieškovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė, nors tam turėjo sąlygas ir laiko. Į teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme ieškovė taip pat neatvyko, savo atsikirtimų pagrįstumo į apeliacinį skundą neįrodinėjo, nors sprendžiant dėl pilnamečio besimokančio asmens išlaikymo būtinumo ir galimybių jį teikti, taikytinas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas „įrodinėja tas, kas teigia“. Tai, kad ieškovė lankėsi 2010 metų vasarą pas dermatologą (b. l. 15, 16, 17, 76) nėra pagrindas konstatuoti, kad jai būtų nustatyti kokie nors specialūs poreikiai, dėl ko sumažėtų galimybės įsidarbinti, ar būtų reikalingos skirti neįprastai didėlės lėšos ieškovėms susirgimams gydyti. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio amžiaus, kaip ieškovė, žmogus beveik kiekvienas turi problemų dėl jaunatvinių spuogų, todėl tai negali būti pagrindu konstatuoti, jog ieškovė turi specialių poreikių, kurių patenkinimui jai būtina parama.

Kitas svarbus aspektas šioje byloje – tėvų galimybės teikti išlaikymą (jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai), tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt. Sprendžiant dėl kitų šeimos narių padėties esminio pablogėjimo, atsižvelgtina į kitų šeimos narių gaunamas pajamas bei turtą ir tik po to darytina išvada, ar pilnamečio besimokančio asmens išlaikymui skiriama suma turės esminę įtaką jų turtinei padėčiai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės tėvas – atsakovas A. S., yra sudaręs kitą santuoką su trečiuoju asmeniu R. S. (b. l. 31), šeima augina du nepilnamečius vaikus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30, 32, 33), kuriems abiem iš atsakovo priteistas išlaikymas po 130 Lt per mėnesį iki vaikų pilnametystės (b. l. 35, 36). Vaikų motina R. S. nuo 2011-11-08 niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje, nedarbo draudimo išmokų negauna (b. l. 37), jai yra mokama per mėnesį tik 52 Lt išmoka vaikui, taip pat 2011 m. kovo mėn. jai buvo išmokėti 213,20 Lt vienkartinė parama iš rėmėjų lėšų (b. l. 64), jai yra diagnozuota stuburo išvarža, rekomenduotas operacinis gydymas (b. l. 70). Atsakovo ir trečiojo asmens R. S. nepilnametis sūnus E. S. turi rimtų sveikatos problemų, jam diagnozuotas nervinis tikas, emocijų sutrikimas, šlapimo nelaikymas ir kt. (b. l. 65). Atsakovas A. S. serga hepatitu, negali dirbti sunkaus fizinio darbo (b. l. 52), bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jis nurodė, kad vėl grįžo dirbti į (duomenys neskelbtini), jis gauna tik 861 Lt atlyginimą, o pagal savo sveiktos būklę geriau apmokamo darbo neturi galimybė susirasti. Šios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad priteisus iš atsakovo ieškovei išlaikymą iki ji mokysis aukštojoje ar kitoje dieninio mokymo įstaigoje, ir bus ne vyresnė negu 24 metų, susidarytų tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų ne tik atsakovo, bet jo dviejų nepilnamečių vaikų padėtis, nes atsakovas apskritai nebegalėtų vykdyti pareigos – išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, kurių interesai šioje konkrečioje situacijoje yra svarbesni nei ieškovės, nes ji yra jau pilnametis asmuo, turintis Konstitucijos 48 str. įtvirtintą teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą.

Pažymėtina, kad ieškovės motina – tretysis asmuo I. S., bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 2000 Lt, kitų išlaikytinių ji neturinti, ji geranoriškai teikianti paramą savo nepilnametei dukrai ir ją išlaikanti (b. l. 99-100). Be to, viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (LR Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis).

Todėl šioje dalyje apelianto skundas pripažintinas pagrįstu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje iš atsakovo priteistas ieškovei išlaikymas iki ji mokysis aukštojoje ar kitoje dieninio mokymo įstaigoje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų, keistinas.

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam vidurinėje mokykloje (gimanazijoje), priteisimo.

Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo dėl priteisto išlaikymo dydžio, nėra ginčo, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas jo pilnametei dukrai iki ji mokėsi vidurinėje mokykloje, tačiau apeliantas nurodo, kad terminas, iki kada ieškovė mokėsi vidurinėje mokykloje, baigėsi 2011 m. birželio 30 d.

Kaip matyti iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymos, mokslo metai iki kada ieškovė mokėsi vidurinėje mokykloje (gimnazijoje) baigėsi 2011-07-15 (b. l. 121), o ne 2011-06-30, kaip nurodo apeliantas. Todėl šioje dalyje atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo ieškovei priteistinas materialinis išlaikymas (parama) periodinėmis kas mėnesį mokamomis piniginėmis išmokomis po 130 Lt nuo 2010 m. balandžio 1 d., iki kol ieškovė mokėsi vidurinėje mokykloje, t. y. iki 2011 m. liepos 15 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal teismų praktiką pripažįstama, jog nepriklausomai nuo to, kokia apimtimi tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, laikomasis nuostatos, kad teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai. Todėl šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus iš dalies, pripažintina, kad teismo sprendimas vis gi priimtas ieškovės naudai, todėl iš atsakovo priteista valstybei 46,80 Lt žyminio mokesčio suma nekeistina. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas iš esmės yra patenkintas beveik pilna apimtimi, išskyrus laikotarpį nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2011 m. liepos 15 d., atsakovas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 47,00 Lt žyminį mokestį (b. l. 111), todėl ši suma įskaitoma į pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo valstybei priteistą 46,80 Lt žyminio mokesčio sumą, ir iš šalių bylinėjimosi išlaidos valstybei nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Apeliacinės instancijos teisme turėtos procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų Ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyto minimalaus dydžio, todėl jos nepriteistinos (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti iš dalies Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) materialinį išlaikymą (paramą) periodinėmis kas mėnesį mokamomis piniginėmis išmokomis po 130 Lt nuo 2010 m. balandžio 1 d., iki kol ieškovė mokėsi vidurinėje mokykloje, t. y. iki 2011 m. liepos 15 d.