Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. P., jos įgaliotam atstovui advokatui Jovitui Elzbergui,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei I. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbančios, (duomenys neskelbtini), neteisėtos ir administracine tvarka nebaustos, skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 21 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. VTPSI-ANR_N-133-2021 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiasis specialistas V. S. 2021 m. rugsėjo 16 d. surašė pareiškėjai K. P. (toliau – ir Pareiškėja) administracinio nusižengimo protokolą Nr. VTPSI-ANR_P-308-2021 (toliau – ir protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 362 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji, eidama (duomenys neskelbtini) pareigas, būdama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba) 2020 m. spalio 15 d. paraiškos patikrinti projektą Nr. (duomenys neskelbtini) užduoties vykdytoja, 2020 m. spalio 30 d. projekto tikrinimo rezultatuose Nr. (duomenys neskelbtini), projekto patikrinimo išvadoje, pritarė projekto sprendimams, 2020 m. spalio 30 d. pasirašė ir užregistravo statybą leidžiantį dokumentą. Dėl šių veiksmų Vilniaus miesto savivaldybės administracija neteisėtai išdavė 2020 m. spalio 30 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statybos leidimas), suteikiantį teisę UAB „R.“ įgyvendinti statinio projektą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir projektas). Pareiškėja, tikrindama projektą, nenustatė (nepatikrino), kad projekto sprendiniai neatitinka projektinių pasiūlymų, skiriasi projekto ir projektinių pasiūlymų sprendiniuose nurodytas sklypo užstatymo tankumas ir sklypo užstatymo intensyvumas, techninis projektas parengtas nesivadovaujant privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais – projektiniais pasiūlymais, kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis), tokiu būdu Pareiškėja pažeidė statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarką – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 5 priedo 1.13 punktą. Administraciniu nurodymu Pareiškėjai buvo siūloma iki 2021 m. spalio 17 d. sumokėti 70 Eur dydžio baudą (2 t., b. l. 123–125).

Institucija taip pat nesutinka, kad nagrinėjant bylą buvo netinkamai nurodyti pažeidimai, nes esminis pažeidimas yra techninio projekto sprendinių neatitikimas projektiniams pasiūlymams. Nėra pagrindo sutikti su skunde nurodomu argumentu, kad nebuvo pažeisti Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Teisės aktai nedraudžia tikslinti ir detalizuoti projektinių pasiūlymų sprendinius rengiant statinio projektą, tačiau turi būti laikomasi teisės aktų reikalavimų, tokių veiksmų atlikimas negali pažeisti Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies. Pastebėtina, kad minėtas reikalavimas dėl rengtinų projektinių pasiūlymų yra privalomas aplinkos ministro nustatytas atvejais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“) 1.4, 1.7, 6.3 punktuose bei 13 priede. Šiuo atveju parengti nustatytos formos projektiniai pasiūlymai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo derinami su visuomene statybos reglamento VII skyriaus nustatyta tvarka. 2019 m. birželio 19 d. administracija patvirtino „Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį“ Nr. (duomenys neskelbtini), jos pagrindu buvo parengti projektiniai pasiūlymai, kurių 3 dalyje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad yra projektuojami 38 daugiabučiai gyvenamieji namai. Iš viso išskiriami 6 daugiabučių gyvenamųjų namų tipai, nurodant, kad projektuojami A, B ir kitų tipų daugiabučiai gyvenamieji namai. Atkreiptinas dėmesys, kad B daugiabučiame gyvenamajame name projektuojami 4 butai, C daugiabučiame gyvenamajame name – 5, o D daugiabučiame gyvenamajame name – 6. Pastebėtina, kad projektiniuose pasiūlymuose nėra kalbama apie E tipo daugiabučius. Iš pateikiamos prie projektinių pasiūlymų schemos matyti, kad I statybos etapu yra projektuojami C1, B1, B2, B3, B4, D1, D2, D3 statiniai. Darytina išvada, kad su visuomene buvo suderinta, jog I statybos etapu bus statomas vienas C tipo (5 butų), keturi B (4 butų), trys – D (6 butų) namai. Su nurodytais projektiniais sprendiniais buvo supažindinta visuomenė statybos reglamento 61–65 punktuose nustatyta tvarka, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. gruodžio 4 d. pritarė projektiniams pasiūlymams statybos reglamento 67 punkte nustatyta tvarka. Projekte nurodoma, kad lyginant su projektiniais pasiūlymais, yra pakeičiama stogo konstrukcija, ji yra pasukama 90 laipsnių kampu, statinio aukštis nesikeičia, tačiau projektiniuose pasiūlymuose nurodyto dvišlaičio stogo techniniame projekte suprojektuotas daugiašlaitis stogas, kurių nuolydžiai formuojami į 1 ir 2, 3 ir 4, ir t. t. ašis. Stogo konstrukcijų išdėstymas yra nurodytas Techninio projekto Architektūrinės dalies Aiškinamajame rašte. Iš šių sprendinių darytina išvada, kad projekte, lyginant su projektiniais pasiūlymais, pakeičiamos laikančios stogo konstrukcijos, jų išdėstymas. Projektuojant statinius buvo iš esmės pakeisti esminiai projekto sprendiniai, lyginant juos su projektiniais pasiūlymais. Statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikto statinio projekto esminiai projekto sprendiniai neatitinka paviešintų projektinių pasiūlymų, tai reiškia, kad apie numatomą tokio statinio projektavimą visuomenė turėtų būti informuota pakartotinai. Traukiamas atsakomybėn asmuo, tikrindamas ginčo statinių techninį projektą, neatsižvelgė, kad jame nebuvo vadovaujamasi projektiniais pasiūlymais, todėl statybos leidimas dėl statinių statybos išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 26 dalį, už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę statinio projektą ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą, todėl K. P. pagrįstai nubausta pagal ANK 362 straipsnio 5 dalį.

Skunde nurodoma, kad nutarimu nepagrįstai paskirta maksimali 600 Eur bauda, to niekaip nemotyvuojant. Institucijos pareigūnas, priimdamas nutarimą ir paskirdamas baudą, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagal savo vidinį įsitikinimą paskyrė maksimalią sankcijoje numatytą baudą. Parenkant baudos dydį buvo atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, Pareiškėjos kaltės formą ir rūšį, jos asmenybę. Skunde nurodoma, jog byloje nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pastebėtina, kad Pareiškėja nepripažįsta padarytų nusižengimų, nesigaili juos padariusi, todėl Institucijos pareigūnas pagrįstai nustatė, kad atsakomybėn traukiamas asmuo nevertino savo elgesio kritiškai, neišgyveno dėl padarytų veiksmų ir nesistengė sušvelninti veikos padarinių. Vien dėl (duomenys neskelbtini) buvo išduoti 3 neteisėti statybos leidimai (yra nagrinėjamos dar dvi administracinių nusižengimų bylos Nr. II‑626‑859/2021, Nr. II-823-992/2021), o tai reiškia, kad atsakomybėn traukiamas asmuo vykdė neteisėtus veiksmus ne vieną kartą, o sistemiškai, sukeldamas daug neigiamų padarinių, todėl tai buvo įvertinta kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjos profesinė veikla yra susijusi su statybos teisiniais santykiais, K. P. yra valstybės tarnautoja, kuriai priskirtas atsakingas darbas atlikti tikrinimo veiksmus prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, Pareiškėja, išduodama statybos leidimą, turėjo ir galėjo žinoti teisės aktų reikalavimus. Nepaisant to, K. P. pažeidė imperatyvias teisės normas, padarė žalą teisės autoritetui ir visuomenės suinteresuotumui, kad statyba būtų vykdoma laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Institucija mano, kad sumažinus paskirtos baudos dydį nebus pasiektas nubaudimo tikslas, Pareiškėja nebus atgrasyta nuo naujų pažeidimų darymo ateityje, o priešingai, jai bus sukurtos prielaidos tikėtis, kad ir kitą kartą, darydama neteisėtą veiką, ji išvengs baudos, kurios dydis numatytas Statybos įstatymo atitinkamo straipsnio sankcijoje, skyrimo. Įvertinus tai, kad Pareiškėja yra profesionalė, užsiimanti statybos leidimų išdavimo procedūroms būtinų veiksmų atlikimu, kam yra keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai, buvo pagrįstai nuspręsta paskirti didesnę už minimalią sankcijoje numatytą baudą. Simbolinės baudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, nuobauda būtų netinkamai individualizuota, pažeistų procesines teisės normas, teisingumo ir protingumo principus. Už ANK 362 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą atsakomybė kyla vien už statybos leidimo tvarkos reikalavimų nesilaikymą, žalos atsiradimas ar asmenų interesų pažeidimas yra nebūtinas. Subjektas, darydamas teisei priešingą veiką, suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, numatė, kad dėl neteisėtos statybos gali atsirasti ANK numatyti padariniai ir jų norėjo. Institucijos nuomone, tyčinių, priešingų teisei veiksmų atlikimas nagrinėjamu atveju sudarė pagrindą skirti maksimalią sankcijoje numatytą baudą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad Institucija, paskirdama atsakomybėn traukiamam asmeniui 600 Eur baudą už administracinį nusižengimą, nepažeidė proporcingumo principo.

Skunde taip pat nurodoma, kad Institucija Vilniaus miesto apylinkės teismui yra pateikusi ieškinį dėl statybos leidimų (tarp kitų ir dėl 2020 m. spalio 30 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo negaliojančiais ir statybos padarinių šalinimo. Civilinėje byloje Nr. e2-1920-960/2021 nagrinėjamas ieškinys yra grindžiamas tokiais pačiais argumentais (nustatytais pažeidimais), kurie yra nurodyti nutarime. ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tenkinus Pareiškėjos prašymą dėl bylos sustabdymo, būtų atidėtas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas visiškai neapibrėžtam terminui, kuris nebūtų protingas, užtikrinantis operatyvų bylos išnagrinėjimą, ir tuo būtų pažeista ANK 631 straipsnio 2 dalis, pagal kurią galima daryti pertrauką ne ilgesniam, negu šio kodekso 39 straipsnyje nustatytam, terminui. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl prašymo sustabdyti bylą, turi įvertinti, kad sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1920-960/2021 gali įsiteisėti po ANK 39 straipsnyje nustatytų terminų suėjimo, tokiu atveju byla turėtų būti nutraukta, o toks veiksmas užkirstų kelią teisingumui. Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, pagal pateiktus byloje įrodymus ir nurodytas aplinkybes gali spręsti dėl nutarime nustatyto administracinio nusižengimo padarymo fakto, dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės bei nuspręsti, ar Institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas. ANK 2 straipsnio 4 punktas nustato, kad ANK nustatoma administracinių nusižengimų teisena, tai reiškia, kad visas administracinių nusižengimų nagrinėjimo procesas vyksta pagal ANK nustatytas taisykles, o ANK nenumato galimybės sustabdyti administracinio nusižengimo bylą. Aukštesnių teismų formuojama praktika taip pat patvirtina įstatymo leidėjo valią nenustatyti bylos sustabdymo galimybės, todėl teismas, spręsdamas kilusį ginčą, privalo vadovautis ANK numatytomis teisės normomis ir neturi teisės išplėsti jų taikymo ribų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos K. P. skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju Pareiškėja K. P. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 362 straipsnio 5 dalį, kurioje įtvirtinta, kad teisės aktuose nustatytos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimties iki šešių šimtų eurų.

Kaip jau buvo minėta, ANK 362 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimą. Tuo tarpu STR 1.05.01:2017 (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. spalio 31 d.) 5 priedo „Statinio projektus tikrinančių subjektų kompetencijos sritys“ 1 punkte nustatyta, kad savivaldybių administracijos tikrina visus statinio projektus; be kita ko, tikrinama: ar statinio projektas parengtas pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ [8.31] nustatytą tvarką (1.13 punktas).

Iš to, kas buvo išdėstyta prieš tai, matyti, kad, viena vertus, Pareiškėja patraukta administracinėn atsakomybėn už ANK 362 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo (teisės aktuose nustatytos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimas) padarymą, nors kaip administracinio nusižengimo padarymo faktinis pagrindas nurodyta, jog, Pareiškėja, tikrindama projektą, nenustatė (nepatikrino), kad projekto sprendiniai neatitinka projektinių pasiūlymų sprendinių, kas galimai atitiktų ANK 362 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį (teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimas), kita vertus, kaip matyti iš ANK 362 straipsnio 5 dalies, ši teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens galimai padarytą administracinį nusižengimą, protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis. Šiuo gi atveju Institucija tiek protokole, tiek nutarime nurodė, kad Pareiškėja pažeidė STR 1.05.01:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 5 priedo 1.13 punktą, kuriame vėlgi įtvirtinta blanketinė teisės norma, nukreipianti į STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ [8.31] nustatytą tvarką. Pažymėtina, kad nei protokole, nei nutarime nėra detalizuota, kokią konkrečiai pastarojo statybos techninio reglamento nuostatą pažeidė Pareiškėja.

ANK 608 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT‑53‑788/2017).

Nors nagrinėjamu atveju Institucija atsiliepime į Pareiškėjos skundą detalizavo, kad Pareiškėja pažeidė STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 1.4, 1.7, 6.3 punkto ir 13 priedo reikalavimus, tačiau teismas pažymi, kad Institucijai nesuteikta teisė taisyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu padarytas klaidas, taip pat tikslinti/papildyti protokolą ar nutarimą teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Juo labiau, kad Institucijos nurodytose prieš tai paminėtose STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ normose vėlgi nėra nurodyta jokių aiškių elgesio taisyklių, susijusių su statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ar statinių projektų patikrinimo tvarka, kurių turėjo laikytis Pareiškėja ir už kurių pažeidimą ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn.

Institucijos atsiliepime paminėto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2021 m. spalio 30 d.) 1 punkte nurodyta, kad Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – reglamentas) privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [5.1]. Reglamentas, be kita ko, nustato: 1.4. visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašą (nurodant paskirtį) [5.1], informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus, tvarką; 1.7 statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką. Minėto reglamento 6.3 punkte apibrėžta, kad bendroji statinio ekspertizė – statinio, kaip vientiso daikto, įvertinimas, patikrinant, kaip esamo ar statomo statinio techninė būklė atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 [5.17] nustatytus esminius statinių reikalavimus, statinio normatyvinę kokybę [5.1], kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus, o statinio avarijos ar avarinės būklės atveju – nurodant šių įvykių priežastis, atsiradusias ir prognozuojamas pasekmes. To paties reglamento 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ 1 punkte nurodyta, kad reglamento 13 priedas (toliau – 13 priedas) nustato projektinių pasiūlymų paskirtį, sudėtį, projektinių pasiūlymų rengimo užduoties reikalavimus bendruoju atveju.

Teismas toliau nepasisako dėl nutarime nurodytų faktinių aplinkybių, t. y. dėl to, ar Pareiškėja, tikrindama projektą, nenustatė (nepatikrino), kad projekto sprendiniai neatitinka projektinių pasiūlymų sprendinių. Kaip jau buvo konstatuota, nei protokole, nei nutarime nesant nurodytos konkrečios teisės akto normos, kurioje būtų nustatyta statinių projektų patikrinimo ar leidžiančių dokumentų išdavimo tvarka, kurios pažeidimu kaltinama Pareiškėja, nėra galimybės patikrinti, ar Pareiškėja, (ne)atlikdama nurodytų veiksmų, minėtą tvarką pažeidė ar ne.

Taip pat teismas sutinka su Pareiškėjos skundo argumentu, kad Institucija, priimdama nutarimą ir paskirdama Pareiškėjai maksimalią ANK 362 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 600 Eur baudą, to niekaip nemotyvuodama, nenustačiusi Pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nesilaikė ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatų, numatančių, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Nors Institucija motyvus, kodėl nutarimu paskyrė Pareiškėjai maksimalią sankcijoje nurodytą baudą, nurodė savo atsiliepime į Pareiškėjos skundą, tačiau, kaip jau buvo minėta, Institucijai nesuteikta teisė taisyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu padarytas klaidas, taip pat tikslinti/papildyti protokolą ar nutarimą teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose.

Teismas apibendrina, kad nagrinėjamu atveju Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jo turiniui keliamų ANK 609 straipsnio reikalavimų, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas nebuvo suformuluotas aiškiai, jis negalėjo efektyviai gintis nuo kaltinimo, kas yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija. Institucijos padaryti proceso teisės pažeidimai yra esminiai, jie turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Šie pažeidimai negali būti ištaisyti administracinio nusižengimo bylą pagal Pareiškėjos skundą dėl nutarimo nagrinėjant teisme, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir iš dalies tenkindamas Pareiškėjos skundą, nutaria Institucijos nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjos K. P. skundą iš dalies tenkinti.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 21 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. VTPSI-ANR_N-133-2021 panaikinti ir grąžinti bylą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.