Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau –UAB) „Gelvora“ ieškinį atsakovei L. G. dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nuostatose nustatyta tvarka, t. y. procesinius dokumentus įteikiant atsakovei viešo paskelbimo būdu, buvo įteikti ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, todėl, nepranešdamas dalyvaujantiems byloje asmenims apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, teismas, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, priima sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad „Swedbank“, AB ir atsakovė 2010 m. spalio 18 d. sudarė Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 08-103596-EG (toliau – sutartis), kurios pagrindu „Swedbank“, AB suteikė atsakovei 521,32 Eur (1 800,00 Lt) kredito limitą kredito limito sąskaitoje, už suteiktą kreditą nustatyta 22,00 procentų metinė palūkanų norma. Atsakovė įsipareigojo pasinaudojusi kreditu, per 24 mėnesius grąžinti kreditą, sumokėti palūkanas, delspinigius bei kitas Sutartyje numatytas sumas (Sutarties 11 punktas), tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdė, panaudoto kredito bei sutartinių palūkanų nustatytu terminu nemokėjo. Už mokėjimo terminų praleidimą atsakovė įsipareigojo mokėti bankui 0,1 procentų delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.

Atsakovei nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų „Swedbank“, AB 2013 m. gegužės 20 d. ir 2013 m. birželio 26 d. kreipėsi į atsakovę įspėjimais dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo, ragindamas padengti susidariusį įsiskolinimą iki 2013 m. liepos 15 d. Atsakovė su „Swedbank“, AB neatsiskaitė, todėl 2013 m. liepos 16 d. sutartis su atsakove buvo nutraukta, o „Swedbank“, AB įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovei dėl sutarties pagrindu apskaičiuotų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. Pagal byloje pateiktus duomenis, atsakovė liko skolinga kreditoriui „Swedbank“, AB, ir byloje nėra duomenų, kad atsakovė skolą kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2010 m. spalio 18 d. Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 08-103596-EG būtų sumokėjusi (CPK 178, 185 straipsniai).

Pirminis kreditorius „Swedbank“, AB ir ieškovė 2012 m. gruodžio 6 d. sudarė Reikalavimų perleidimo sutartį Nr. ST-12-6162/12-20-79, kurios pagrindu ieškovei perėjo reikalavimo teisės į atsakovę dėl negrąžinto kredito pagal minėtą 2010 m. spalio 18 d. Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 08-103596-EG.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Byloje esantis 2013 m. rugpjūčio 7 d. atsakovei adresuotas UAB ,,Gelvora“ raštas patvirtina, kad atsakovė apie reikalavimo teisių pagal 2010 m. spalio 18 d. Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 08-103596-EG perleidimą ieškovei UAB ,,Gelvora“ buvo informuota, todėl laikytina, kad ieškovė tinkamai perėmė reikalavimo teises į atsakovės skolą ir kitus mokėjimus pagal Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 08-103596-EG iš pradinio kreditoriaus ,,Swedbank“, AB ir turi reikalavimo teisę šioje byloje.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę, t. y. pasinaudojusi kredito kortelėje jai suteiktu limitu, nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė ieškovei pagal 2010 m. spalio 18 d. Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 08-103596-EG liko skolinga 487,39 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi, ginčijusi skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovės ieškovei priteistina 487,39 Eur negrąžinto kredito ir 719,20 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (22 proc. sutartinės palūkanos – 3,58 Eur iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ir 715,62 Eur po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 29 d. iki 2020 m. kovo 30 d.).

CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal atsakovės su „Swedbank“, 2010 m. spalio 18 d. Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 08-103596-EG atsakovė įsipareigojo mokėti 22 procentų dydžio metines palūkanas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 22 procentų sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (487,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 2 d.) iki visiško prievolės įvykdymo.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Nagrinėjamu atveju pagal 2010 m. spalio 18 d. Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutarties Nr. 08-103596-EG specialiosios dalies nuostatas atsakovė, praleidusi mokėjimo terminą privalo mokėti sutartyje nustatyto dydžio delspinigius. Ieškovės paskaičiavimu pagal reikalavimo perleidimo sutartį ji įgijo teisę reikalauti iš atsakovės 88,46 Eur delspinigius bei 129,47 Eur palūkanų delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku negrąžino kredito, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 88,46 Eur delspinigius ir 129,47 Eur palūkanų delspinigius laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1 424,52 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 32,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R 298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai: 487,39 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 39 ct) skolą, 719,20 Eur (septynių šimtų devyniolikos eurų 20 ct) palūkanas, 88,46 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių eurų 46 ct) delspinigius, 129,47 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų 47 ct) palūkanų delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 424,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 (dvidešimt dviejų) procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (487,39 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2020 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32,00 Eur (trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.