- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-20
- Bylos Nr.
- 1-381-288/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09035-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Nukentėjusysis
- J. A.-G.
- Kaltinamasis
- K. G.
- Advokatai
- Edvinas Sergaitis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. G. nuo 2018-02-16, apie 22 val. iki 2018-02-17, apie 11 val., būdamas J. A.-G. namuose (duomenys neskelbtini) Kaune, pagrobė J. A.-G. priklausančius Svarovskio kristalų vėrinį 500 eurų vertės, pakabuką su Kentauro ženklu 100 eurų vertės, auksinę grandinėlę 500 eurų vertės, bajorų sąjungos ženkliuką 10 eurų vertės, auskarus 50 eurų vertės, Medicinos universiteto baigimo ženklą 10 eurų vertės, Šventos mergelės pakabuką 10 eurų vertės, 4 bižuterinius auskarus 10 eurų vertės, bižuterinę sagę 50 eurų vertės, medicinos įrankių rinkinį 500 eurų vertės, perlų vėrinį 100 eurų vertės, auksinę apyrankę 250 eurų vertės, 500 eurų grynųjų pinigų, tokiu būdu iš viso pagrobė 2260 eurų vertės svetimą J. A.-G. priklausantį turtą.
Kaltinamasis K. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad porą metų gyveno pas nukentėjusią, ji yra jo tėvo žmona. Tą dieną atvažiavo pas tėvą, tėtis jam skambino žadėdamas duoti pinigų. Atvažiavęs pusvalandį pabuvo, tada tėvas susipyko su savo žmona. Žmona iškvietė policiją, pranešdama, kad tėvas ją muša. Atvažiavusi policija, pamatė, kad nieko rimto nėra ir išvažiavo. Po to vėl pykosi, antrą kartą atvažiavusi policija išsivežė juos abu, o jis pasirašė, kad saugos namus. Tuomet pasikvietė draugų ir suorganizavo išgertuves. Išgėręs draugas pasiėmė mašiną pasivažinėti, mašiną sudaužė, susinervinęs toliau vartojo alkoholį. Visko kas vyko gerai nieko nepamena. Kaip jis atsidūrė su automobiliu Garliavoje, nepamena. Papuošalus iš karto grąžino nukentėjusiai. Su pareikštu civiliniu ieškiniu jis nesutinka, kadangi pinigų nevogė. Neturtinės žalos nesutinka atlyginti. Savo kaltę pripažįsta, bet negali pasakyti, kad tai buvo vagystė, nes jis įvykio neatsimena. Daiktus grąžino, pinigų neėmė, bet juos grąžins, jei jie yra nurodyti ieškinyje.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusios parodymais bei byloje surinktais rašytiniais bei daiktiniais įrodymais.
Nukentėjusi J. A.-G. parodė, kad reiškia 500 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, todėl, kad buvo „išdaužyti“ jos visi namai. O namai yra tik jos, nes ji priėmė K. ir jo tėvą gyventi į savo namus. K. pas ją gyveno dvejus metus. Auklėjimui jis nepasidavė, nei tėvas, nei motina juo nesirūpino. Dienomis miegodavo, naktimis grodavo muzika, trukdė jiems miegoti, žiūrėdavo televizorių, į pamokas nėjo, savaitei buvo dingęs. Ne pirmas kartas buvo, kai langą išlaužia. Buvo iškraustytas iš namų. Po to vėl priėmė gyventi. Po to įvykio iki šiol ji yra šoko būsenos. 1000 eurų vertina neturtinę žalą dėl išgyvenimų. Kai grįžo iš policijos patyrė šoką, kieme buvo išlaužta tvora, nebuvo įmonės mašinos, raktų, 500 eurų grynųjų pinigų. Namai buvo „išdaužyti“. Labai blogai jautėsi, dar ir dabar blogai jaučiasi. Ligoninėje negulėjo, bet pas psichologą vaikščiojo. Dingę daiktai buvo grąžinti. Negali pasakyti kas paėmė tuos daiktus, bet grąžino K.. Daiktai buvo miegamajame, spintoje. Paimti galėjo žmogus tik žinodamas apie tai. K. galėjo žinoti, nes jis dvejus metus pas ją gyveno.
Iš 2018-02-18 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apklausta J. A.-G. paaiškino, kad 2018-02-18, apie 15.30 val. grįžo namo (duomenys neskelbtini) Kaune ir virtuvėje pamatė tuščius alkoholio butelius, kriauklėje sustatytas taures, suskaldytą WC dangtį, miegamajame nulaužtą drabužių spintos lentyną, suveltą patalynę. K. G. prisipažino, kad šiuose namuose vartojo alkoholį (1 t., b. l. 14-15).
2018-02-18 apžiūrėta įvykio vieta. Prie ikiteisminio tyrimo pridėtos medžiagų apie eismo įvykius kopijos (1 t., b. l. 19-20, 24-27, 32-137).
Savanoriškame daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad K. G. grąžino daiktus (1 t., b. l. 146, 158-159).
Daiktų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 160-156), pakvitavimas, kad daiktai grąžinti nukentėjusiai (1 t., b. l. 167).
Veikos kvalifikavimas.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad K. G. nuo 2018-02-16, apie 22 val. iki 2018-02-17, apie 11 val., būdamas J. A.-G. namuose (duomenys neskelbtini) Kaune, pagrobė J. A.-G. priklausančius Svarovskio kristalų vėrinį 500 eurų vertės, pakabuką su Kentauro ženklu 100 eurų vertės, auksinę grandinėlę 500 eurų vertės, bajorų sąjungos ženkliuką 10 eurų vertės, auskarus 50 eurų vertės, Medicinos universiteto baigimo ženklą 10 eurų vertės, Šventos mergelės pakabuką 10 eurų vertės, 4 bižuterinius auskarus 10 eurų vertės, bižuterinę sagę 50 eurų vertės, medicinos įrankių rinkinį 500 eurų vertės, perlų vėrinį 100 eurų vertės, auksinę apyrankę 250 eurų vertės, 500 eurų grynųjų pinigų, tokiu būdu iš viso pagrobė 2260 eurų vertės svetimą J. A.-G. priklausantį turtą.
Byloje ištirtų įrodymų visuma, paties kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusios parodymai, ištirta rašytinė bylos medžiaga – įvykio vietos apžiūra, savanoriškas kaltinamojo daiktų grąžinimas, patvirtina, kad kaltinamojo K. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad iš esmės kaltės neneigia, gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo.
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Bausmės skyrimas.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 47), Kauno klinikų psichiatrijos skyriuje nesigydė (2 t., b. l. 55), priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (2 t., b. l. 54).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė.
Kaltinamajam kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta, ji ir neskirtina.
Civilinis ieškinys.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Nukentėjusi J. A.-G. pareiškė civilinį ieškinį nusikalstama veika padarytai 1000 eurų neturtinei ir 500 eurų turtinei žalai atlyginti.
Remiantis civilinio ieškinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojoje byloje, įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieškovas (BPK 113 straipsnis).
Nukentėjusios reikalavimas dėl 500 eurų turtinės žalos atlyginimo pagrįstas jos pačios parodymais, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir jais netikėti teismas neturi pagrindo. Be to ir pats kaltinamasis neneigia, kad pinigai dingo, tik neigia, kad juos pagrobė būtent jis.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiam, įvertinus ir kalto asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad K. G., būdamas J. A.-G. namuose, pagrobė jai priklausančius Svarovskio kristalų vėrinį 500 eurų vertės, pakabuką su Kentauro ženklu 100 eurų vertės, auksinę grandinėlę 500 eurų vertės, bajorų sąjungos ženkliuką 10 eurų vertės, auskarus 50 eurų vertės, Medicinos universiteto baigimo ženklą 10 eurų vertės, Šventos mergelės pakabuką 10 eurų vertės, 4 bižuterinius auskarus 10 eurų vertės, bižuterinę sagę 50 eurų vertės, medicinos įrankių rinkinį 500 eurų vertės, perlų vėrinį 100 eurų vertės, auksinę apyrankę 250 eurų vertės, 500 eurų grynųjų pinigų, tokiu būdu iš viso pagrobė 2260 eurų vertės svetimą J. A.-G. priklausantį turtą. Teismas mano, kad po vagystės nukentėjusi neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, nepatogumus, t. y. jai buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus, teismas mano, kad kaltinamasis yra pajėgus atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą, tačiau atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, į tai, kad žala padaryta ne asmens gyvybei ir sveikatai, teismas K. G. kaltais veiksmais nukentėjusiai J. A.-G. padarytą neturtinę žalą vertina 300 eurų.
Nukentėjusios pareikštas 500 eurų civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti pagrįstas, įrodytas, kaltinamojo pripažintas, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 5 (penkiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per nustatytą laiką neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 straipsnis).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.
Kardomosios priemonės neskirti.
Nukentėjusios J. A.-G. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš K. G. 500 eurų (penkis šimtus eurų) turtinei ir 300 eurų (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.