- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- 2YT-3581-1030/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01638-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė
- Pareiškėjas
- A. K., D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- F. G.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K. ir D. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys F. G. (F. G.), antstolė S. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme gautas pareiškėjų skundas dėl antstolės S. S. veiksmų, kuriuo pareiškėjai prašo: pripažinti 2021 m. sausio 21 d. varžytines Nr. 202404 neįvykusiomis bei uždrausti surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą; įpareigoti antstolę atlikti areštuoto vidaus vandenų pramoginio laivo (duomenys neskelbtini), įkainojimą. Skunde nurodoma, jog buvo paskelbtos pareiškėjams priklausančio įkeisto turto – vidaus vandenų pramoginio laivo (duomenys neskelbtini) pardavimas iš pirmųjų varžytinių. Pareiškėjų atstovė 2021 m. sausio 21 d. 11.18 val. pateikė prašymą sustabdyti pardavimą iš pirmųjų varžytinių Nr. 202404 bei perkainoti vidaus vandenų pramoginio laivo (duomenys neskelbtini), vertę, nes, atsižvelgiant į rinkoje pakilusias juodojo metalo laužo supirkimo kainas, laivo korpusas galėtų būti realizuojamas 2 000 Eur be PVM didesne suma, nei nurodyta Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. A20072702. Pareiškėjai 2021 m. vasario 5 d. gavo antstolės 2021 m. vasario 4 d. raštą Nr. S1f-4090, kuriame nurodoma, kad 2021 m. sausio 21 d. antstolio kontoroje buvo gautas VĮ „Registrų centras“ pranešimas apie pasibaigusias varžytines Nr. 202404, kuriame nurodoma, kad varžytines laimėjo 4240,00 Eur pasiūlęs varžytinių dalyvis J. S. Šiuo atveju, pareiškėjams pateikus duomenis apie įkainoto turto vertės pasikeitimą, antstolė, neatsižvelgdama į skolininkų interesus, netenkino pareiškėjų prašymo stabdyti varžytines bei atlikti realizuojamo turto vertės perkainavimą, pažeidė skolininkų interesus, realizuodamas turtą už kainą, kuri neatitinka rinkos kainos. Pareiškėjai taip pat nurodo, jog šalyje paskelbus karantiną, pirkėjų aktyvumo apribojimai apsunkina tikslą užtikrinti optimaliausią skolinių įsipareigojimų vykdymą bei gauti teisingą kainą, kas pažeidžia skolininkų interesus, nes varžytinės buvo paskelbtos apribojus judėjimą per patį pandemijos piką.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolė 2021 m. kovo 1 d. patvarkymu Nr. S1f-6143 netenkino pareiškėjų skundo ir perdavė pareiškėjų skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Antstolė nurodė, jog pareiškėjai per įstatymo nustatyta terminą, tai yra per 3 dienas nuo 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymo Nr. S1e-39849 dėl areštuoto turto vertės nustatymo gavimo dienos, nepateikė prieštaravimų dėl antstolės nustatytos turto vertės, parduotino iš viešųjų varžytynių turto įkainojimo procedūra buvo atlikta laikantis visų CPK reikalavimų, nustatant areštuoto turto vertę buvo atsižvelgta į pareiškėjų pateiktą vertinimo atskaitą, pareiškėjai apie atliktus antstolės vykdymo veiksmus buvo informuoti. Tuo atveju, jei pareiškėjai mano, jog areštuoto turto vertė, kaip nurodoma skunde, pakito 50 procentų, jie turėtų aktyviai naudotis CPK 704 straipsnyje nustatyta teise iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti areštuoto turto pirkėją. Pažymi, jog pripažinti varžytynes neįvykusiomis ir uždrausti surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą nėra pagrindo, kadangi neatitinka imperatyvių CPK XLII skyriaus/CPK XLIX skyriaus nuostatų, kurie reglamentuoja vykdymo veiksmų sustabdymo ir atidėjimo bei varžytynių paskelbimo neįvykusiomis pagrindus. Antstolė nurodė, jog paskelbus šalyje karantiną jokie apribojimai, draudimai vykdymo procesui ar atskiriems procesiniams veiksmams nėra taikomi, todėl pareiškėjų argumentai dėl pažeistų jų interesų taip pat yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė S. S. atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarės V. M. 2015 m. rugpjūčio 19 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. VM9-2656 dėl 29 062,04 Eur skolos išieškojimo iš skolininkų A. K. ir D. K. išieškotojo F. G. (F. G.) naudai (v. b. I t. 5 l.). Antstolė 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. Sle-39849, atsižvelgdama pareiškėjų pateiktą UAB „Autosigma“ 2020 m. liepos 30 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. A20072702, nustatė 2018 m. sausio 15 d. turto arešto aktu Nr. S1e-2946 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoto, skolininkams A. K. ir D. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. vidaus vandenų transporto priemonės – motorlaivio (duomenys neskelbtini), bendrą vertę – 5 300,00 Eur. Išaiškino skolininkams CPK 681 straipsnyje nustatytą teisę pateikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo bei CPK 704 straipsnyje nustatytą teisę iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti areštuoto turto pirkėją (v. b. III t. 89 l.). Per CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą negavus prieštaravimų dėl 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. Sle-39849 nustatytos areštuoto turto vertės, antstolė 2020 m. gruodžio 22 d. priėmė patvarkymą Nr. Sle-42504 dėl parduodamo turto kainos nustatymo (v. b. III t. 94 l.). 2021 m. sausio 21 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 202404 didžiausią kainą už varžytynėse parduodamą turtą, pasiūlė varžytynes Nr. 202404 laimėjęs dalyvis – J. S. (v. b. III t. 97-98, 108 l.). Varžytynes Nr. 202404 laimėjęs varžytynių dalyvis J. S. per CPK 716 straipsnyje nustatytą terminą piniginių lėšų už varžytynėse nupirktą turtą į antstolės depozitinę sąskaitą neįmokėjo (v. b. III t. 110 l.), todėl antstolė 2021 m. vasario 23 d. patvarkymu Nr. S1f-6121 dėl neįvykusio turto pardavimo iš varžytynių: 2021 m. sausio 21 d. įvykusias pirmąsias varžytynės Nr. 202404, paskelbė neįvykusiomis; nustatė, kad J. S. įmokėtas varžytynių dalyvio mokestis skiriamas skolininkų skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti; priėmė sprendimą CPK 719 straipsnio nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl pakartotinių pirmųjų varžytynių paskelbimo (v. b. III t. 113 l.).
Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi, vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).
Dėl pareiškėjų turto įkainojimo
Pareiškėjai skundu prašo įpareigoti antstolę atlikti areštuoto vidaus vandenų pramoginio laivo (duomenys neskelbtini), įkainojimą, kadangi pagal 2021 m. sausio 14 d. UAB „Autosigma“ atliktą prašymą peržiūrėti nustatytą turto vertę, atsižvelgiant į rinkoje pakilusias juodojo metalo laužo supirkimo kainas, laivo korpusas galėtų būti realizuojamas 2000 Eur be PVM didesne suma, nei nurodyta Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. A20072702. Pareiškėjų teigimu, antstolė neatliko realizuojamo turto vertės perkainavimo, ji pažeidė skolininkų interesus, realizuodamas turtą už kainą, kuri neatitinka rinkos kainos.
CPK 681 straipsnis nustato, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Tuo atveju, jeigu išieškotojas ir skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę, skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2, 3 dalys).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK 681 ir 682 straipsnių taikymo ir aiškinimo yra pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
Tinkamas areštuoto turto įkainojimas lemia ne tik jo realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo.
Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės ar papildomos turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
Nagrinėjamu atveju antstolė 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. Sle-39849, atsižvelgdama pareiškėjų pateiktą UAB „Autosigma“ 2020 m. liepos 30 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. A20072702, nustatė 2018 m. sausio 15 d. turto arešto aktu Nr. Sle-2946 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoto, skolininkams A. K. ir D. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. vidaus vandenų transporto priemonės – motorlaivio (duomenys neskelbtini), bendrą vertę – 5 300,00 Eur. Išaiškino skolininkams CPK 681 straipsnyje nustatytą teisę pateikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo bei CPK 704 straipsnyje nustatytą teisę iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti areštuoto turto pirkėją. Per CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą negavus prieštaravimų dėl 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. Sle-39849 nustatytos areštuoto turto vertės, antstolė 2020 m. gruodžio 22 d. priėmė patvarkymą Nr. Sle-42504 dėl parduodamo turto kainos nustatymo.
Pažymėtina, jog skolininkai ar kiti suinteresuoti asmenys nereiškė prieštaravimų dėl antstolės nustatytos kainos, antstolė patvarkymu nustatė areštuoto turto vertę pagal pareiškėjų pateiktą UAB „Autosigma“ 2020 m. liepos 30 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. A20072702.
Teismo vertinimu, antstolė 2020 m. gruodžio 1 d. neturėjo pagrindo abejoti UAB „Autosigma“ 2020 m. liepos 30 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. A20072702, taigi turto įkainojimas atitiko antstolės turimus duomenis ir buvo atliktas laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.
Pažymėtina, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi pareiškėjai turėjo pagrįsti, kad antstolė turėjo pareigą suabejoti 2020 m. liepos 30 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. A20072702 duomenimis ir įkainoti turtą didesne kaina (CPK 178 straipsnis). Jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius apie didesnę turto vertę, kaip minėta, pareiškėjai nepateikė. Skolininkai taip pat turėjo teisę pasiūlyti savo turto pirkėją už kainą ne mažesnę nei nustatė antstolė, tačiau jie šia įstatymo suteikta teise iki šiol nepasinaudojo (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis numato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Byloje nėra duomenų, kad 2020 m. liepos 30 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. A20072702 yra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Todėl antstolė, nustatydamas ginčo turto rinkos vertę, pagrįstai atsižvelgė į vertinimo ataskaitoje nustatytą turto rinkos vertę.
Pažymėtina, kad skolininkų abejonės dėl turto vertės, grindžiant jas pakilusiomis juodojo metalo laužo supirkimo kainomis, yra deklaratyvios, nepagrįstos konkrečiais įrodymais ir pareikštos 2021 m. sausio 21 d. besibaigiant turto varžytinėms. Todėl, teismo vertinimu, tai nesudarė teisinio pagrindo atšaukti varžytines ar pripažinti ja negaliojančiomis, jau esant įstatymų nustatyta tvarka nustatytai turto vertei bei pardavimo iš varžytinių kainai ir vykstant varžytinėms (CPK 602, 703 straipsniai).
Pažymėtina ir tai, kad rinka nėra pastovi, tad turto paklausa ir kainos rinkoje nuolat kinta. Vykdymo procese turto pardavimo kainos nustatymo paskirtis – nurodyti, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai, o turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą, t. y. objektyvi turto rinkos vertė nustatoma varžytynių metu, nes nepriklausomai nuo turto vertinimo, potencialūs pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą.
Kaip minėta, ginčo varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis, jų dalyviui nesumokėjus pasiūlytos kainos, todėl teismas sutinka su antstolės pozicija, kad ginčo turtas gali būti perkainojamas CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, kai bus skelbiamos naujos varžytinės, ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas tiek, kiek juo buvo prašoma iš naujo įkainoti ginčo turtą yra nepagrįstas ir netenkinamas.
Dėl varžytinių pripažinimo neįvykusiomis
Skundu pareiškėjai taip pat prašo pripažinti 2021 m. sausio 21 d. varžytines Nr. 202404 neįvykusiomis bei uždrausti surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą.
Pagal CPK 717 straipsnį, antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis: jeigu varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis; jeigu dėl šio Kodekso 713 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo varžytinės pagal šio tinklalapio administratoriaus pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytinių eigos duomenis negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis; jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą; jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos; jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse.
Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, 2021 m. sausio 21 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 202404 iš pirmųjų varžytynių buvo parduotas skolininkams A. K. ir D. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis įkeistas turtas, t. y. vidaus vandenų transporto priemonės – motorlaivio (duomenys neskelbtini). Didžiausią kainą už varžytynėse parduodamą turtą, pasiūlė varžytynes Nr. 202404 laimėjęs dalyvis – J. S. (v. b. III t. 97-98, 108 l.). Varžytynes Nr. 202404 laimėjęs varžytynių dalyvis J. S. per CPK 716 straipsnyje nustatytą terminą piniginių lėšų už varžytynėse nupirktą turtą į antstolės depozitinę sąskaitą neįmokėjo (v. b. III t. 110 l.), todėl antstolė 2021 m. vasario 23 d. patvarkymu Nr. S1f-6121 dėl neįvykusio turto pardavimo iš varžytynių: 2021 m. sausio 21 d. įvykusias pirmąsias varžytynės Nr. 202404, paskelbė neįvykusiomis; nustatė, kad J. S. įmokėtas varžytynių dalyvio mokestis skiriamas skolininkų skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti; priėmė sprendimą CPK 719 straipsnio nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl pakartotinių pirmųjų varžytynių paskelbimo (v. b. III t. 113 l.).
Iš aukščiau paminėtų aplinkybių matyti, kad pareiškėjų skundo reikalavimas, tuo atveju, jei jis būtų tenkintas, nesukurtų jokių naujų teisinių padarinių, kadangi antstolė 2021 m. vasario 23 d. patvarkymu Nr. S1f-6121 jau pripažino 2021 m. sausio 21 d. įvykusias pirmąsias varžytynės Nr. 202404, neįvykusiomis, todėl teismas plačiau pareiškėjų skundo aplinkybių šiuo aspektu nevertins ir dėl jų nepasisakys. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo ir šioje dalyje, todėl jis yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510-512 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjų A. K. ir D. K. skundą.
Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei S. S.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.