Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-29 · Byla Nr. ATP-96-478/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-8463-540/2013Nutarimas · 2013-11-21Kauno apylinkės teismas
  2. A2.13.-10209-540/2014Nutarimas · 2014-12-12Kauno apylinkės teismas
  3. ATP-96-478/2015Nutartis · 2015-01-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
ATP-96-478/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-07373-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-96-478/2015Proceso Nr. 4-69-3-07373-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 53.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimo, kuriuo atmestas R. R. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimu R. R. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta galutinė administracinė nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimu netenkintas R. R. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes tam nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

R. R. skundžia apylinkės teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti bei paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinti likusiam paskirtos nuobaudos terminui ir atleisti nuo likusio šio nuobaudos atlikimo.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai neįvertino aplinkybių, sąlygojančių specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą, todėl nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgiant į ATPK 329 straipsnio turinį, remiantis teismų praktika, bei įvertintinus pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas yra pagrindas.

Pareiškėjas pažymi, kad nors yra nustatytos visos ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos – nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirto nuobaudos laiko, paskirtą baudą pagal teismo nustatytą grafiką moka, išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, teismas šių pagrindų neįvertino, itin sureikšmindamas aplinkybę, jog pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemonę buvo atimta už vairavimą išgėrus. Teismas neįvertino, kad jis anksčiau nėra šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisyklių, prieš tai niekada nebuvo baustas administracine tvarka dėl transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių, psichotropinių medžiagų. Ankstesni teisės pažeidimai nėra sunkūs ir šiurkštūs.

Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimu realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei būtina demokratinėje visuomenėje. Pirmosios instancijos teismas itin akcentavo nuobaudos paskyrimo tikslus, tačiau, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju svarstomas ne nuobaudos paskyrimo klausimas, kuris jau buvo išspręstas 2013-11-21 Kauno apylinkės teismo nutarimu, o ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų buvimas, kurioms esant administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali prašyti sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau ne prašoma visiškai atleisti nuo administracinės nuobaudos paskyrimo. Teismas, iš esmės antrą kartą vertindamas administracinės nuobaudos skyrimo sąlygas, antrą kartą baudžia už jau padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pažymi, kad vis dėlto ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, ir būtina įvertinti daugelį kitų aplinkybių, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Šių aplinkybių apylinkės teismas nevertino ir tik formaliai nurodė, kad išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, nėra. Pareiškėjas pažymi, kad būtent ATPK 329 straipsnis ir yra išimtis iš bendrosios taisyklės, tačiau nereikalauja išimtinių sąlygų buvimo, svarbu, kad be formaliųjų sąlygų buvimo, aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nuobaudos tikslai pažeidėjo atžvilgiu bus pasiekti ir sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą.

Pareiškėjas nurodo, kad paskirta administracinė nuobauda davė atitinkamą rezultatą – jis suprato, kad padarė klaidą, neblaivus vairuodamas automobilį, kėlė grėsmę visuomenei ir sau pačiam. Įvertino galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, ateityje elgsis atidžiai, rūpestingai, nekels pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai. Todėl teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, teismas netinkamai pritaikė ir aiškino ATPK 20 straipsnį, kadangi išimtinai akcentavo tik administracinės nuobaudos baudžiamąjį tikslą, neįvertindamas prevencinių tikslų, neįvertino jo požiūrio į paskirtą nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Pareiškėjas mano, kad iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad jis padarė atitinkamas išvadas, siekia pasitaisyti, todėl trumpesnis specialiosios teisės atėmimas pasiektų nuobaudos tikslus.

Teismas tik formaliai įvertino teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, teismas rašytinių įrodymų neįvertino, dėl jų visiškai nepasisakė, dėl ko nepagrįstai atmetė jo pateiktus argumentus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti jam reikalinga realizuojant kasdieninius buities poreikius – apmokėti mokesčius, apsipirkti, važiuoti į įvairias įstaigas, institucijas ir kt. Jis yra neįgalus, turi su stuburu susijusių sveikatos problemų, todėl kartą per savaitę tenka autobusu važiuoti į procedūras toli nuo gyvenamosios vietos esančią gydymo įstaigą, tai sukelia papildomų sunkumų ir nepatogumų. Turimas neįgalumas apriboja ir galimybes susirasti darbą, kadangi gali dirbti tik tam tikro pobūdžio darbą.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad be vairuotojo pažymėjimo pareiškėjas negali atlikti savo tiesioginių darbo pareigų, o tai ypač negatyviai įtakoja jo asmeninę ir šeimos finansinę būklę, nes nedirbdamas neteko pagrindinio pragyvenimo šaltinio.

Šalies argumentai

Pareiškėjo nuomone, Kauno apylinkės teismas netinkamai įvertinęs jo nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, nepagrįstai atmetė prašymą sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 2 metams galiojimo terminą, todėl Kauno apylinkės teismo 2014-12-12 nutarimas panaikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, kuriuo jo prašymas būtų patenkintas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad R. R. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, o pareiškėjui dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo pažeidimo rezultatai.

Motyvuojamoji dalis

R. R. skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra formalusis pagrindas R. R. taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas: yra suėję šiek tiek daugiau nei pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, pateikta pažyma apie asmens baustumą patvirtina, kad jis po nuobaudos paskyrimo daugiau administracinės teisės pažeidimų nepadarė, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai 4 valandų mokymo programą, tačiau vien formalaus pagrindo konstatavimas nepatvirtina, kad ATPK 20 straipsnio tikslai jau yra pasiekti.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnio normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo termino. Priešingai nei mano pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas ne be pagrindo pabrėžė nuobaudos tikslus, nes skirdamas nuobaudą už šiurkštų pažeidimą, teismas vertino, kad tik tokios trukmės suvaržymai yra adekvatūs pažeidimo pavojingumui ir pažeidėjo asmenybei, ir tik jie paveiks pažeidėją taip, kad jis ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles, nedarys naujų teisės pažeidimų. Vien nuobaudos paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, todėl jos tikslai užtikrinami tik vykdant nuobaudą ir realiai patiriant teikiamus suvaržymus. O specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo nuobaudą atlikti (įvykdyti). Priešingai nei nurodo pareiškėjas, ATPK 329 straipsnio taikymas nėra sąlyginis ar lygtinis atleidimas nuo nuobaudos atlikimo, priešingai, šio straipsnio pagrindu sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, pažeidėjas įgyja teisę susigrąžinti specialiąją teisę anksčiau laiko, ir ši teisė nebegali būti panaikinama, ir toliau tęsiamas nuobaudos vykdymas dėl kokių nors priežasčių, pvz. naujo pažeidimo padarymo likusiu neįvykdytos nuobaudos laikotarpiu. Todėl teismas privalo nuodugniai įvertinti visumą įrodymų ir aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog jau pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei galima trumpinti terminą, kas, beje, pažymėta ir skunde, o ne tik tai, ar pareikštas prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus, ar įvykdytos visos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos. Tam būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), pažeidėjui nustatytą girtumo laipsnį pažeidimo metu (LVAT byla Nr. N575-992/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Ir šių aplinkybių vertinimas negali būti traktuojamas kaip nubaudimas antrą kartą už tą pačią veiką, nes net ir nepritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatų, pažeidėjo padėtis nėra pasunkinama, jis tik toliau vykdo paskirtą nuobaudą.

Pažymėtina, kad apylinkės teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą, pakankamai išsamiai išanalizavo visas būtinas aplinkybes ir padarė teisingą ir motyvuotą išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Teismų praktikoje dėl ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo laikomasi nuostatų, jog ši norma savo ypatybėmis prilygsta ATPK 30¹ straipsniui, todėl svarstant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuobaudos individualizavimui, vertintinos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnis yra taikomas, tik esant išskirtinėms aplinkybėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N248-1490/2008). Šiuo atveju, kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamame nutarime, jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu turėtų būti taikomas specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimas, byloje nėra.

Priešingai nei teigiama skunde, teismas įvertino ir tai, kad teisė vairuoti pareiškėjui būtina dėl galimybės įsidarbinti, geresnio savo ir šeimos materialinių, buitinių poreikių užtikrinimo, sveikatos priežiūros. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra neįgalus ir jo galimybės įsidarbinti yra apribotos, o šiuo metu atgavęs teisę vairuoti transporto priemones, turi galimybę įsidarbinti MB „R.“ vairuotoju-tiekėju (b. l. 41), tačiau įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tai, kad teisė vairuoti jam būtina dėl galimybės įsidarbinti, dėl šeimos poreikių tenkinimo, sveikatos būklės, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnį. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas trumpinti nuobaudos laiką.

Kaip teisingai įvertinta skundžiamame nutarime, R. R. administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių tyčinių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavimą esant neblaiviam. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ir toks jo elgesys kėlė ypatingą pavojų ne tik jo, bet ir aplinkinių asmenų sveikatai, turtui. Pažeidėjo elgesys buvo itin neatsakingas ir šiurkštus, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis yra vairuotojas profesionalas ir vėl siekia įsidarbinti vairuotoju. Taigi, pareiškėjas, ypač grubiai pažeisdamas nustatytus įstatymų reikalavimus, visiškai nejautė atsakomybės prieš visuomenę ir tokiu elgesiu galėjo sukelti labai sunkias pasekmes ir tik atsitiktinumo dėka jų nesukėlė. Nors R. R. tvirtina apgailestaująs dėl tokio savo elgesio ir teigia supratęs jo pavojingumą, yra pasiryžęs daugiau nekartoti tokių klaidų, tačiau jis ne kartą yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir nors analogiškų šiurkščių pažeidimų nėra padaręs, visgi tai neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nepadaro ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Už šį pažeidimą jam buvo paskirtas tik minimalaus termino specialiosios teisės atėmimas, todėl tik pusė atliktos nuobaudos termino suėjimas dar neleidžia daryti išvados, kad jis jau patyrė pakankamus apribojimus, kuriais buvo pasiektas tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos tikslas.

Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto pažeidimo sunkumui, už ką yra atsakingas pats pažeidėjas, pritartina Kauno apylinkės teismo išvadai, jog nėra pagrindo R. R. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl R. R. skundas atmetamas.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl prašymo sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, vadovaujantis teismų praktika, priimama nutartis, tačiau formalus neatitikimas (skundžiamas procesinis dokumentas įvardintas nutarimu) nesudaro pagrindo keisti pagrįstą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

R. R. skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė