Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiuose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad iki 2016 m. vasario 1 d. buvo laikomas 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 3 miegamajame, kuris buvo įrengtas virš metalo apdirbimo cecho. Dėl jame vykusių darbų, pareiškėjo gyvenamosiose patalpose jautėsi karšto metalo kvapas, garai. Pareiškėjo teigimu, karšto metalo garai yra pavojingi žmogaus sveikatai, todėl jis buvo priverstas nuodytis, nurodė, kad Alytaus PN administracija žinojo apie sveikatai pavojingą aplinką, tačiau nesiėmė jokių veiksmų siekdami tai sustabdyti.

Atsakovės atstovas nurodo, kad M. Z. į 8 būrio 3 miegamąjį buvo paskirtas ginčo laikotarpiu iki 2016 m. sausio 13 d. Alytaus PN nėra deginamos jokios kenksmingos medžiagos, o darbai atliekami laikantis darbo saugos reikalavimų ir nepažeidžiant HN 134:2015 nustatytų normų.

Dėl pavojingų sveikatai karšto metalo garų teismas rėmėsi atsakovės atstovo nurodytomis aplinkybėmis, kad pataisos namuose nevykdomi jokie darbai, kurių metu būtų deginamos kenksmingos medžiagos, dėl ko galėtų atsirasti pavojingų žmogaus sveikatai garų ar dūmų. Byloje nėra pateikta įrodymų apie karšto metalo garų ar dūmų sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai, todėl atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl pavojingų sveikatai metalo garų nekonstatuotini. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas minėto pobūdžio pažeidimus išdėstė abstrakčiai, nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų) bei priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui.

Savo reikalavimą pareiškėjas grindžia tuo, kad patalpose (bendrabučio tipo ir kamerų tipo) trūko teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui privalomo ploto.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau– Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3.1 kv. m vienam žmogui.

Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 15-16) matyti, jog pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2016 m. sausio 13 d. buvo paskirtas į 8 būrį, 3 miegamąjį, kuris yra 52,79 kv. m. ploto, jame įrengta 17 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,1 kv. m ploto.

Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. sausio 18 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 19 būrio 4 miegamąjį, kurio plotas yra 44,76 kv. m., jame įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,73 kv. m. ploto.

Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2016 m. sausio 21 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 19 būrio 1 miegamąjį, kuris yra 46,86 kv. m. ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,90 kv. m. ploto.

Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2016 m. vasario 2 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 19 būrio 2 miegamąjį, kuris yra 44,76 kv. m., jame įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,73 kv. m. ploto.

Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 3 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 11 būrio 1 miegamąjį, kuris yra 45,77 kv. m. ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,81 kv. m. ploto.

Laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 5 iki 2017 m. birželio 22 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 14 būrio 1 miegamąjį, kuris yra 34,07 kv. m. ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekdavo 3,78 kv. m. ploto.

Laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 14 būrio 5 miegamąjį, kuris yra 33,18 kv. m., jame įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekdavo 3,68 kv. m. ploto.

Laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. birželio 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 14 būrio 2 miegamąjį, kuris yra 33, 94 kv. m. ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekdavo 3,77 kv. m. ploto.

Taisyklių 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. vienam žmogui.

Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. vasario 9 d. pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 2, kuri yra 29,51 kv. m ploto, joje įrengta 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,68 kv. m ploto.

Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. vasario 9 d. pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 17, kuri yra 11,25 kv. m. ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,75 kv. m. ploto.

Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. vasario 24 d. bei laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. vasario 26 d. pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 1, kuri yra 28,77 kv. m. ploto, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,11 kv. m.

Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. kovo 9 d., laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. kovo 21 d. bei laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 20, kuri yra 15,58 kv. m. ploto, joje įrengta 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,89 kv. m. ploto.

Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2016 m. spalio 5 d., taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2016 m. lapkričio 5 d., laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. sausio 5 d., laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 11 d., laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpas Nr. 26, kuri yra 29,91 kv. m. ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,73 kv. m. ploto.

Atsakovės atstovo pateikti rašytiniai duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, jos plotą ir jame kalėjusių asmenų skaičių jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo abstraktūs argumentai dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo nelaikytini paneigiančiais atsakovės atstovo oficialiai pateiktus duomenis dėl gyvenamųjų patalpų plotų ir miegamųjų vietų skaičiaus. Atsakovės atstovas į bylą pateikė duomenis apie ginčo patalpas, jų plotą ir miegamųjų vietų skaičių iš kompiuterinės sistemos „Įskaita“ bei nuteistojo perkėlimo lapus (b. l. 14-29), kurie patvirtina, jog nuteistasis tam tikrais laikotarpiais buvo paskirtas į konkrečias patalpas. Teismo vertinimu, minėti oficialūs duomenys paneigia pareiškėjo abstrakčius argumentus. Teismas taip pat pažymi, kad nors, pareiškėjo teigimu, iš patalpų ploto turi būti išskaitomas baldų bei kitų daiktų užimamas plotas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes spręstina, jog atsakovės atstovas nepažeidė Taisyklių 11¹.1. ir 11¹.2. punkto nuostatų, kuriose numatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui, o pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. vienam žmogui.

Pareiškėjas skunde patirtą neturtinę žalą grindė aplinkybe, kad gyvenamosiose patalpose trūko baldų, spintelių asmeniniams daiktams susidėti, nebuvo kur džiauti šlapių rankšluosčių nurodė, kad asmeninius daiktus jam tekdavo laikyti ant grindų.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad Alytaus PN bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos atitiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laivės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas (2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) buvo aprūpintos geros kokybės bei būklės baldais. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintą Laivės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normą (2010 m. vasario 25 d. bei 2016 m. balandžio 20 d. redakcijos) bendrabučio gyvenamojoje patalpoje, be kita ko, turi būti: metalinė lova (1 vnt. vienam asmeniui); spintelė prie lovos (1 vnt. vienam asmeniui); taburetė (1 vnt. vienam asmeniui), stalas (1 vnt.), kamerų tipo patalpose, be kita ko, turi būti: metalinė lova (1 vnt. vienam asmeniui); spintelė prie lovos (1 vnt. vienam asmeniui); taburetė (1 vnt. vienam asmeniui); stalas (1 vnt.); sieninė viršutinių drabužių pakaba (2 kabliukai 1 asmeniui); maisto produktų spintelė. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. patvirtintą įsakymą Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (įsigaliojusio nuo 2017 m. birželio 8 d.) bendrabučio gyvenamojoje patalpoje, be kita ko, turi būti: metalinė lova (1 vnt. vienam asmeniui); spintelė prie lovos (1 vnt. vienam asmeniui); taburetė (1 vnt. vienam asmeniui), stalas (1 vnt.), kamerų tipo patalpose, be kita ko, turi būti: metalinė lova (1 vnt. vienam asmeniui); spintelė prie lovos (1 vnt. vienam asmeniui); taburetė (1 vnt. vienam asmeniui); stalas (1 vnt.); sieninė viršutinių drabužių pakaba (2 kabliukai 1 asmeniui); sieninė lentyna tualeto reikmėms.

Atsakovės atstovas į bylą nepateikė jokių duomenų dėl tinkamo patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aprūpinimo kietuoju inventoriumi bei baldais, atsakovės atstovo paaiškinimai, jog Alytaus PN buvo aprūpinti teisės aktų reikalavimus atitinkančiais geros kokybės bei būklės baldais nepaneigia pareiškėjo M. Z. skunde išdėstytų aplinkybių. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų analizę, teismas daro išvadą, kad Alytaus pataisos namai ginčo laikotarpiu tinkamai neaprūpino gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, baldais bei kietuoju inventoriumi, todėl konstatuotina, kad Alytaus pataisos namai pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015-11-01, toliau- Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau – Higienos norma HN 134:2015).

Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus arba orlaides, toks vėdinimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs. Be to, atlikus ne vieną patikrinimą matyti, jog pažeidimų dėl netinkamos ventiliacijos nenustatyta (b. l. 44-50).

Higienos normos HN 76:2010 26 punkte ir Higienos normos HN 134:2015 16 punktuose nurodyta, jog santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.

Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o natūralaus apšvietimo koeficientas nėra numatytas. Pareiškėjas duomenų apie tai, jog dėl netinkamo apšvietimo kreipėsi į administraciją ar kitas institucijas, teismui nepateikė. Atsakovės atstovas nurodė, jog pareiškėjo skundų dėl netinkamo apšvietimo nebuvo gauta.

Atsakovės atstovas į bylą pateikęs 2015 m. gruodžio 14 d. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą patikrinimo aktą Nr. PA-436 bei 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-309 (22.14.3.1.12). Kontrolės metu buvo tikrinti bendrai visi Alytaus pataisos namai ir jokių pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 44-50).

Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl aukščiau minimų pažeidimų, yra nepagrįstos.

Reikalavimai pataisos namų kameros sanitarinio mazgo įrengimui yra nurodyti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 punkte, pagal kurį įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodęs, jog vien pačios sienelės (net ir tinkamo aukščio) įrengimas savaime nelemia, jog bus įvykdyti teisės aktuose išdėstyti reikalavimai. Sienelės įrengimas turi garantuoti tokiu teisiniu reguliavimu siekiamo tikslo – užtikrinti pakankamą asmens privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Saugumo užtikrinimas areštinės kamerose negali paneigti asmens teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Šiuo atveju turi būti parenkami tokie areštinės kamerose laikomų asmenų saugumo užtikrinimo būdai, kurie nesikirstų su pagrindinėmis žmogaus teisėmis, įtvirtintomis Konvencijoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks (tik perskyrimas sienele) sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. A-257-442/2016, 2017 m. balandžio 12 d. nutartis adm. byloje Nr. A-309-438/2017). Todėl, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojosi tualetu, kuris nebuvo tinkamai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, ne tik ribojo jo privatumą, bet sukėlė jam ir kitokius nemalonius išgyvenimus. Todėl lieka nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų.

Atsakovės atstovas teigė teismui, jog pataisos įstaiga nėra gavusi nuteistojo skundų dėl minėtų pažeidimų, be to Alytaus PN nurodė, jog valymo priemonės įstaigoje buvo išduodamos visą pareiškėjo ginčijamą laikotarpį, šias priemones pareiškėjui išdavė būrio viršininkas. Pareiškėjas nesikreipė dėl minėtų pažeidimų į administraciją. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Šiuo metu praėjus ilgam laiko tarpui pareiškėjo nurodytų pažeidimų negalima nustatyti. Todėl nurodyti pareiškėjo argumentai dėl paminėtų pažeidimų atmestini kaip nenustatyti ir nepagrįsti. Tokios pozicijos, kai nuteistieji tik nurodo teisės pažeidimą ir nepatvirtina tai pagrindžiančiais įrodymais bei pareiškėjo nurodytų faktų dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. 2016-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad kameroje Nr. 26 jam buvo tiekiamas šaltas maistas.

Pagal kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 12 punktą (toliau – ir Maisto organizavimo taisyklės), šiluma apdorojamo maisto (patiekalo) temperatūra jo viduje turi būti ne žemesnė kaip +75 °C. Maistas turi būti pagamintas likus 20–30 minučių iki išdavimo ar supylimo į šilumą palaikančius įrenginius. Jeigu nuteistieji ir suimtieji maitinami 2 arba 3 pamainomis, pagamintas maistas turi būti laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip +68°C temperatūrai, ir suvartotas pagaminimo dieną. Išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama (Maitinimo organizavimo taisyklių 20 p).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad maisto produktai, dalyvaujant pataisos namų direktoriaus budinčiajam padėjėjui, sudedami į katilus pagal svorį. Maistas nuteistiesiems išduodamas tik po įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio maisto patikrinimo. Maistas į uždarąją zoną atvežamas termosuose ir pateikiamas šiltas. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad termiškai apdorotas maistas laikomas termosuose, todėl nuteistiesiems jis pristatomas karštas (b. l. 17). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, jog pataisos namuose vykdoma išduodamo maisto kontrolė ir maistas nuteistiesiems pristatomas tinkamai. Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuojamas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Pareiškėjas skunde taip pat reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio – nereagavo į pastabas, netyrė skundų, nespėjus pavalgyti liepdavo atiduoti lėkštes, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė bei nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip deklaratyvūs.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dušo persirengimo kambaryje paslydo bei susižalojo ranką, kadangi grindys buvo slidžios, pažymėjo, kad tik po šio incidento dušo patalpose atsirado kilimėliai. Pateikia 2016 m. balandžio 26 d. medicinos pažymėjimą, kuriame nurodyta, jog 2016 m. balandžio 17 d. 19.45 val. M. Z., eidamas į dušą, paslydo ir susimušė kairės rankos alkūnės sąnario sritį, nustatytas alkūnės srities sumušimas.

HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2015-11-01) 12 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovės atstovas į bylą nepateikė jokių duomenų dėl dušo patalpų tinkamo įrengimo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad Alytaus pataisos namai ginčo laikotarpiu netinkamai įrengė bei prižiūrėjo dušo patalpas, todėl konstatuotina kad Alytaus PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

Pareiškėjas skunde patirtą neturtinę žalą grindė aplinkybe, kad Alytaus PN pasivaikščiojimo kiemeliai buvo baisios būklės, apdergti paukščių fekalijomis, jose nebuvo įrengtos vietos rūbams laikyti, sportuojant tekdavo rūbus dėti ant purvinos žemės.

Alytaus PN nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelių būklė yra gera atitinkanti higienos normų reikalavimus, juose nuolatos palaikoma švarą, dėl galimų gamtinių veiksnių sezoniškai atliekamas sienų dažymas. Pasivaikščiojimo kiemeliuose yra kabyklos, skirtos rūbams pasikabinti.

Pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus reglamentuoja Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės), 18-25 punktai. Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (Taisyklių 20 p.). Higienos normos HN 76:2010 18.4 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai, kurie turi būti periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi. Pagal Taisyklių 21 punktą, pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios. Higienos normos HN 134:2015 pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo nereglamentuoja. Iš į bylą atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų (b. l. 51-53) teismas daro išvadą, kad pasivaikščiojimo kiemai yra švarūs, tvarkingi, juose įrengtos pakabos, skirtos drabužiams kabinti, todėl pareiškėjo argumentai dėl netvarkingų pasivaikščiojimo kiemelių atmestini, kaip nepagrįsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė konkrečių atvejų, kildinamų iš nurodytų pažeidimų, t.y. nenurodė, kokie konkretūs pareigūnai, kada ir kam adresuotus prašymus nepriėmė, kurie pareigūnai grasino. Įrodinėdamas šias aplinkybes, nesirėmė liudytojų parodymais, todėl bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad įstatyminis reikalavimas (atsakyti į visus pareikštus pagrindinius reikalavimus) visgi nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių rašytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktą argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012, 2014 m. vasario 8 d.. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-135/2014). Tai, kad, pareiškėjas nurodo eilę pažeidimų, teismas neįpareigotas spręsti ir aptarti juos kiekvieną detaliai. ABTĮ nuostatos nereikalauja, kad sprendime būtų nurodyti visi pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, perteiktas šių įrodymų turinys. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo vertintina įrodymų visuma susijusi su skundo dalyku. Taigi likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 47 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas, skunde nurodo, kad dėl kalinimo sąlygų jis patyrė orumo pažeminimą, nepatogumus, stresą. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT (žr., pvz., EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Todėl atsakovės atstovo neveikimas taip kaip turėjo veikti (nuteistojo laikymas gyvenamosiose patalpose, pažeidžiant vienam asmeniui turėjusią tekti ploto normą) yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovės atstovo veiksmais.

CK 6.250 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Laikytina, jog neturtinę žalą pareiškėjas patyrė laikant jį Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis neužtikrinant jam privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, nesuteikiant tinkamo materialinio buitinio aprūpinimo, taip pat nesuteikus saugios aplinkos dušo patalpoje, esant pagrindui konstatuoti Konvencijos pažeidimą. Teismui pripažinus, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, atsižvelgiant į tai, kad jam buvo suteikiama judėjimo laisvė, nes bausmę atliko pataisos namuose bendrabučio tipo patalpose, buvo sudarytos sąlygos dalyvauti renginiuose pagal Pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos aprašą, patvirtintą Alytaus PN direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-181 (b. l. 30-32), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 500 eurų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Z. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti M. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.