- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- 1-1244-805/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48472-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis R. T. ūkyje pagalbiniu darbuotoju, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis V. B. 2019 m. lapkričio 13 d. apie 22.50 val. kelyje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį VW JETTA OD VENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas ne mažesnis 1,90 promilių neblaivumas).
Iš kaltinamojo V. B. apklausos protokolo (b. l. 78-79) matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d. apie 22.50 val. vairavo jam priklausantį automobilį VW JETTA OD VENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keliu (duomenys neskelbtini), vienas važiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo būdamas neblaivus, nes prieš išvažiuojant išgėrė keturis butelius alaus. Važiuojant pamena jog į kažką priekiu trenkėsi, bet dėl girtumo ir didelio nuovargio jis nelabai ką atsimena. Pamena, jog po smūgio jis nulėkė į griovį. Į ką atsitrenkė nežino. Išlipęs iš mašinos jis ieškojo kas galėtų ištraukti automobilį iš griovio. Aplinkui kitų automobilių, tiek sustojusių ant kelio ar šalikelėje nebuvo, todėl nežinojo į ką atsitrenkė. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, jam buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas. Pareigūnai prieš tai klausė kas nutiko, bet jis dėl girtumo nieko negalėjo paaiškinti. Pamena, jog pareigūnai minėjo, kad jis atsitrenkė į merginos vairuoto automobilio galą. Kiek jam yra žinoma, eismo įvykio metu niekas nenukentėjo, apgadinti tik automobiliai.
Liudytoja G. U. parodė (b. l. 16-17), kad 2019 m. lapkričio 13 d. apie 22.50 val. važiavo keliu (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), automobiliu VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuodama pastebėjo iš galo atvažiuojantį automobilį, bet jo markės, modelio ir valstybinio numerio ženklo nematė. Automobilis, bandydamas ją lenkti, kliudė jos vairuojamo automobilio kairės pusės galą. Tuomet ji išsigando, kad vairuotojas specialiai trenkėsi į jos automobilį, greitai įsijungė avarinį signalą ir labai lėtai pradėjo važiuoti. Pastebėjo, kad, atsitrenkęs į jos automobilį, kitas automobilis nuvažiavo į griovį. Važiuodama lėtai ji paskambino 112 ir pasakė kas nutiko.
Liudytojas T. B. parodė (b. l. 19-20), kad 2019 m. lapkričio 13 d. apie 22.50 val. patruliuojant gavo pranešimą, jog kelyje (duomenys neskelbtini) į VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galą atsitrenkė kitas iš galo važiavęs automobilis. Važiuojant minėtu keliu juos pasitiko VW Passat vairuotoja G. U., kuri paaiškino, jog jai važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) į jos automobilio galą atsitrenkė ta pačia kryptimi važiavęs automobilis, kuris nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio ir įvažiavo į griovį. Jiems privažiavus nukentėjusiosios nurodytą vietą (28 kilometre), arime pamatė stovintį automobilį VW JETA OD VENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio pamatė, jog automobilio priekinė dalis apgadinta - sulankstytas variklio dangtis, priekinis dešinės pusė sparnas, sudaužyti žibintai, sugadintas dešinės pusės ratas ir kt. Šalia automobilio stovėjo vaikinas, kuris pasakė, jog tai jo automobilis, vaikinas pasakė jog jį vairavo. Vaikinas nesugebėjo paaiškinti kas nutiko, kodėl įvyko eismo įvykis. Paprašius pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, nustatė, jog tai buvo V. B.. Nuo vairuotojo jautė stiprų alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. V. B. paaiškino jog jis vairavo savo automobilį VW JETA OD VENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nes prieš išvažiuodamas jis gėrė alkoholį. Vairuotojui pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas, antru - 1,93 promilių girtumas. Eismo įvykio metu sužalojimų niekas nepatyrė.
Be kaltinamojo V. B. prisipažinimo, liudytojų G. U. ir T. B. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:
įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (b. l. 9-10, 11-14), kuriuose užfiksuota, jog įvykio vieta yra kelio (duomenys neskelbtini). Arime nuvažiavęs nuo kelio stovi automobilis VW JETTA OD VENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apgadinta automobilio priekinė dalis, labiau dešinė pusė. Atidarius automobilio dureles matoma jog oro pagalvė iššovusi, įjungta laisva pavara, rankinis stabdis neužtrauktas. Daiktadėžėje rastas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio vietos apžiūros metu išimtas;
medicinos dokumentų išrašas (b. l. 24), kuriame nurodyta, jog 2019 m. lapkričio 14 d. 2.15 val. V. B. po autoįvykio buvo apžiūrėtas medikų, iš jo burnos sklido stiprus į alkoholį panašus kvapas;
2019 m. lapkričio 14 d. neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 58), kuriame užfiksuota, jog V. B. alkotesteriu ALCOTEST 6810 Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 14 d. 00.01 val. nustatytas 1,90 promilių girtumas, antro patikrinimo metu 00.17 val. - 1,93 promilių girtumas. V. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą atsimerkęs ir užsimerkęs gali;
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso ALCOTEST 6810 Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo registracijos žurnalo išrašas (b. l. 56-57), iš kurio matyti, kad V. B. 2019 m. lapkričio 14 d. 00.01 val. nustatytas 1,90 promilių girtumas, 2019 m. lapkričio 14 d. 00.17 val. - 1,93 promilių girtumas.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad V. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW JETTA OD VENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka užfiksuotas 1,90 promilių girtumas. Tokiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kaip jau minėta, už V. B. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 107), sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis V. B. yra jauno ir darbingo amžiaus, praeityje neteistas (b. l. 70), baustas administracine tvarka, tame tarpe du kartus ir už vairavimą esant neblaiviam, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 69), nuo (duomenys neskelbtini) dirba R. T. ūkyje (b. l. 66, 67-68), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 65), VšĮ Kaišiadorių Psichikos sveikatos centre psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 64). Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, V. B. sutinkant, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – bauda, kurią kaltinamasis prašo išdėstyti dvejų metų laikotarpiui. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato paskirtosios bausmės – baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, tačiau pagal naujai formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-280-387/2017, Nr. 1S-88-177/2018, Nr. 1S-40-518/2019), yra galimybė spręsti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Vertinant tai, kad kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, dirba ir gauna pastovias pajamas, bylos duomenimis šeimos nesukūręs, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra pateiktų išsamių duomenų apie kaltinamojo turtinę-šeiminę padėtį, turimus išlaikytinius, skolinius įsipareigojimus ir pan., todėl kaltinamojo prašymas dėl baudos mokėjimo išdėstymo dvejų metų laikotarpiui tenkintinas iš dalies ir V. B. nustatytinas ilgesnis nei numato įstatymas, tačiau trumpesnis nei, kad jis prašo, t. y. šešių mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalis).
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 3 metams. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Šiuo atveju teismas mano, kad yra pagrindas V. B., atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, ankstesnius kaltinamojo baustumus už vairavimą esant neblaiviam, ko pasekoje kaltinamajam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, kas jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti V. B. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti interesų pusiausvyrą, visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejų metų laikotarpiui, jo terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 14 d. (b. l. 93-94) (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).
Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš Valstybės įmonės „Regitra“ informacinės sistemos duomenų (b. l. 34), matyti, jog automobilis VW JETTA OD VENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajam V. B.. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vertinant tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, prokurorės siūlymu konfiskuotinas kaltinamajam priklausantis automobilis VW JETTA OD VENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris perduotas saugoti kaltinamajam V. B. (b. l. 92).
Bylos duomenimis matyti, jog 2019 m. lapkričio 14 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2020 m. sausio 14 d. laikinai apribota V. B. nuosavybės teisė į automobilį VW JETTA OD VENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 88). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).
Kaltinamasis V. B. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. lapkričio 13 d. 23.22 val. iki 2019 m. lapkričio 14 d. 14.00 val. (b. l. 84-85, 86), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).
Kaltinamajam V. B., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 93-94, 97-98, 102-103).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 51 MGL (2 250,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką V. B. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. lapkričio 13 d. 23.22 val. iki 2019 m. lapkričio 14 d. 14.00 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 MGL (100,00 Eur) dydžio baudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 14 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti V. B. priklausantį automobilį VW JETTA OD VENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą V. B.,
V. B. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, V. B. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su baudžiamuoju įsakymu perduoti VĮ „Regitra“.
Automobiliui VW JETTA OD VENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).
Įteikti V. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti V. B., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti V. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.