- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-1256-392/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00772-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Sigito Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- Č. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės – Montvilienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-26 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14365-925/2018 pagal ieškovės Č. P. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto ir įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė Č. P. ieškiniu teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti ieškovei Č. P. sodo sklypą, sudarant su ieškove žemės sklypo Nr. 691, kurio plotas 600 kv. m., esančio sodininkų bendrijoje „G.“, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį; 2) panaikinti 2018-02-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2018-02-13 raštą Nr. 48SD-1435-(14.48.136E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015-10-29 įsakymą Nr. 48VĮ-2254-(14.48.2) „Dėl atsisakymo pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūrą“.
2. Ieškovė nurodė, kad 1995-07-22 jos sutuoktinis S. P. su prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybą, prašydamas leisti išsipirkti sklypelį Nr. 691, kurio plotas 600 kv. m, esantį sodininkų bendrijoje „G.“, (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996-07-10 įsakymu Nr. 814-41 „Dėl sodų pardavimo Vilniaus rajone“ priėmė sprendimą sodininkų bendrijoje „G.“ parduoti S. P. 600 kv. m. ploto sodo sklypą Nr. 691 už 120,96 Lt. Taip pat buvo sudarytas Žemės sklypo įkainojimo aktas, kuriuo sklypo kaina nustatyta 120,96 Lt. 1996-09-20 ieškovės sutuoktinis gavo mokėjimo pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad perkamo žemės sklypo kaina yra 120,96 Lt, ir šią kainą reikia sumokėti. Ieškovės sutuoktinis, remiantis gautu mokėjimo pranešimu, visą sklypo kainą sumokėjo 1996-09-20. Sodo sklypu ieškovė bei jos sutuoktinis naudojasi nuo maždaug 1994 m., už sklypą buvo nuolat mokami mokesčiai sodo bendrijai. Ieškovė ir po savo sutuoktinio mirties toliau naudojasi sodo sklypu ir moka mokesčius. Ieškovės sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties paaiškėjo, jog žemės sklypas Nr. 691, esantis sodininkų bendrojoje „G.“, (duomenys neskelbtini), teisiškai jam nepriklauso, nes nebuvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Remiantis 2010-11-29 Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu, ieškovė po savo sutuoktinio mirties paveldėjo ½ dalį 1996-09-20 mirusiojo sumokėtos įmokos už žemės sklypą. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl žemės sklypo Nr. 691 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. 2015-10-29 atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-2254-(l4.48.2.) „Dėl atsisakymo pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūrą“ priimtas sprendimas neparduoti nurodyto sklypo ieškovei. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2017-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1480-340/2017 konstatavo, kad šis atsakovės sprendimas, kai atlikti visi veiksmai, reikalingi žemės sklypo pirkimui-pardavimui užbaigti ir pirkimo-pardavimo sutarčiai pasirašyti, yra formalus, nepagrįstai pažeidžiantis ieškovės teises ir teisėtus interesus. Ieškovė, įvertinusi Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutartimi nustatytas aplinkybes, pakartotinai kreipėsi į atsakovę, prašydama parduoti žemės sklypą. Atsakovė 2018-02-13 raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ieškovės prašymo netenkino, visiškai neatsižvelgdama ir ignoruodama Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutartimi nustatytas aplinkybes.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovė 2015-09-25 prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prašydama leisti išsipirkti sodo sklypą. Jokių papildomų dokumentų su prašymu nepateikė. Skyriaus vedėjas 2015-10-29 priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-2254-(14.48.2.), kuriuo nusprendė nepradėti sodo sklypo pardavimo procedūros. Apie šį įsakymą ieškovė buvo informuota skyriaus 2015-11-19 raštu Nr. 48SD-13261-(14.48.104.), ieškovei buvo paaiškinta, kad skyrius neturi duomenų apie tai, kad sodo sklypas nustatyta tvarka būtų suteiktas S. P.. Ieškovė ieškinyje nenurodo jokių aplinkybių, kokiu pagrindu ieškovės miręs vyras galėjo įgyti naudojimosi sodo sklypu teisę, t. y. ar žemės sklypas jam skirtas miesto (rajono) valdybos sprendimu (potvarkiu), ar sodininkų bendrijos valdybos sprendimu, kokiomis aplinkybėmis. Atmestini ieškovės argumentai argumentai, kad ieškinio tenkinimui pakanka Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-07-10 įsakymo Nr. 814-41, kuriuo valdytojas nusprendė parduoti S. P. sodo sklypą. Šis įsakymas negali būti pagrindas ieškiniui tenkinti. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-07-10 įsakymo Nr. 814-41 preambulėje nurodoma, kad jis priimtas vadovaujantis Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka. Šios tvarkoje 7.1.1.1. p. nurodoma, kad sodų sklypai parduodami tik tiems asmenims, kurių vardu jie įforminti. 2.2 p. nurodoma, kad asmuo, turintis teisę pirkti jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai turi pateikti 2.2. dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-07-10 įsakymas Nr. 814-41 dėl S. P. galėjo būti priimtas tik esant dokumentui, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu. Skyriaus archyve tokio dokumento nerasta. Valstybinės žemės perleidimas sodininkų teritorijoje galimas tik tokiu atveju, jei jis buvo asmeniui suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka naudotis. Atsakovė pažymėjo, kad 2015-10-29 įsakymas yra galiojantis. Ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnyje nustatytą 1 mėnesio terminą šiam įsakymui apskųsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-26 sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti ieškovei Č. P. sodo sklypą, sudarant su ieškove žemės sklypo Nr. 691, kurio plotas 600 kv. m., esančio sodininkų bendrijoje „G.“, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Panaikino 2018-02-13 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2018-02-13 raštą Nr. 48SD-1435-(14.48.136E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015-10-29 įsakymą Nr. 48VĮ-2254-(14.48.2) „Dėl atsisakymo pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūrą“. Priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 215 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei Č. P..
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovės sutuoktinis S. P., kaip sodininkų bendrijos „G.“ narys, 1995-07-22 Vilniaus žemėtvarkos tarybai pateikė prašymą, kuriuo prašė leisti išsipirkti sklypelį Nr. 691, kurio plotas 600 kv. m. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarime Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ nustatytą žemės sklypų pardavimo tvarką, Žemėtvarkos tarnyba, atlikusi nutarimo 4-8 punktuose nustatytas procedūras bei įvertinus pateiktus dokumentus, perduoda dokumentus apskrities valdytojui, kuris priima sprendimą dėl leidimo parduoti žemės sklypą. Šiuo atveju 1996-07-10 buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo įsakymas Nr. 814-41, kuriuo nurodyta sodininkų bendrijoje „G.“ parduoti S. P. 600 kv. m sklypą Nr. 691 už 120,96 Lt. Taip pat buvo sudarytas Žemės sklypo įkainojimo aktas bei ieškovės sutuoktiniui S. P. pateiktas Mokėjimo pranešimas, kuriame nurodyta perkamo žemės sklypo pardavimo kaina – 120,96 Lt. Remdamasis šiuo mokėjimo pranešimu, S. P. 1996-09-20 sumokėjo visą pranešime nurodytą žemės sklypo kainą;
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo nesutikti su Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1480-340/2017, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, konstatuotomis aplinkybėmis ir įvertinus tuos pačius dokumentus, kuriais grindžiamas ir šioje byloje pareikštas ieškinys, padarytomis teisinėmis išvadomis, patvirtinančiomis ieškovės reikalavimų pagrįstumą (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Ieškovė šioje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus grindžia iš esmės tuo pačiu faktiniu pagrindu, kuris buvo bylos nagrinėjimo dalyku ir civilinėje byloje Nr. 2YT-1139-433/2017 (2A-1480-340/2017), skiriasi tik šios ir išnagrinėtos civilinės bylos ieškovės reikalavimai. Vilniaus apygardos teismas 2017-11-28 nutartyje nurodė, jog įvertinus žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūras bei tvarką, darytina išvada, jog Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-07-10 įsakymas Nr. 814-14 priimtas, taip pat Žemės sklypo įkainojimo aktas sudarytas bei Mokėjimo pranešimas ieškovės sutuoktiniui S. P. pateiktas galėjo būti tik esant pateiktiems visiems Vyriausybės 1995-07-17 nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 2 punkte nurodytiems dokumentams, tame tarpe ir dokumentui, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu (nutarimo 2.2 p.). Kitaip tariant, vėlesnės žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūros galėjo būti vykdomos tik esant pateiktiems visiems dokumentams, reikalingiems pirkimo-pardavimo procedūroms atlikti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes bei byloje esančius duomenis, sprendė, jog šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus sprendimas neparduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 691, esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „G.“, kai atlikti visi veiksmai, reikalingi žemės sklypo pirkimui-pardavimui užbaigti ir pirkimo-pardavimo sutarčiai pasirašyti, yra formalus, nepagrįstai pažeidžiantis ieškovės teises ir teisėtus interesus;
7. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad šiuo atveju buvo atlikti visi veiksmai, reikalingi žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūroms užbaigti ir kliūčių žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai pasirašyti nebuvo, todėl atsakovė nepagrįstai atsisako su ieškove sudaryti žemės sklypo Nr. 691, kurio plotas 600 kv. m., esančio sodininkų bendrijoje „G.“, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį;
Šalies argumentai
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė atsižvelgė į atsakovės administracinius sprendimus ir iš pradžių kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip buvo nurodžiusi atsakovė, tačiau Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad toks būdas yra netinkamas ieškovės pažeistoms teisėms apginti. Ieškovė, susipažinusi su 2017-11-28 Vilniaus apygardos teismo nutarties motyvais, pakartotinai kreipėsi į atsakovę prašydama sudaryti sutartį, tačiau atsakovė, netinkamai įvertinusi Vilniaus apygardos teismo nutartyje 2017-11-28 nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, tai padaryti nepagrįstai atsisakė 2018-02-13 raštu. Ieškovė, susipažinusi su Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutarties motyvais ir gavusi atsakovės 2018-02-13 raštą, kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė yra praleidusi senaties terminus minėtiems atsakovės sprendimams ginčyti, nes ieškovė veikė atsižvelgdama į minėtų atsakovės sprendimų turinį. Be to, teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad šių sprendimų ginčijamas yra išvestinis iš ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę sudaryti sutartį pirkimo-pardavimo sutartį, todėl patenkinus šį ieškinio reikalavimą, minėti atsakovės sprendimai naikinti kaip nepagrįsti ir neteisėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14365-925/2018 ir priimti naują teismo sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Atsakovė savo atsiliepimais prašė taikyti šioje byloje senaties terminus dėl atsakovės priimtų administracinių sprendimų. Ieškovė 2015-09-25 prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prašydama leisti išsipirkti sodo sklypą Nr. 691, kurio plotas 600 kv. m., esantį sodininkų bendrojoje „G.“, (duomenys neskelbtini) (toliau - Sodo sklypas). Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 str. 1 d. 4 p., Valstybinės žemės pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443, 3.1 p. nuostatomis, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2015-10-29 priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-2254-(14.48.2.), kuriuo nusprendė nepradėti Sodo sklypo pardavimo procedūros. Apie minėtą įsakymą ieškovė buvo informuota Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2015-11-19 raštu Nr. 48SD-13261-(14.48.104.), t.y. jai buvo paaiškinta, kad atsakovė neturi duomenų apie tai, kad Sodo sklypas nustatyta teisės tvarka būtų suteiktas S. P.. Ieškovei buvo pasiūlyta kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tiek informacinio pobūdžio Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2015-11-19 raštas Nr. 48SD-13261-(14.48.104.), tiek Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015-10-29 įsakymas Nr. 48VĮ-2254-(14.48.2.) yra galiojantys, nebuvo ginčijami ir ieškovei sukelia teisines pasekmes. Ieškovė gavusi šioje byloje ginčijamus sprendimus savo teisėms ir interesams ginti pasirinko teisinį gynimo būdą, t.y. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jai buvo suteiktas Sodo sklypas, bet neginčijo atsakovės priimtų administracinių sprendimų. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo įvertinti ieškovės elgesį ir priimamus sprendimus ginant savo teises ir interesus, laiko tarpą, praėjusį nuo atsakovės sprendimų priėmimo iki šios bylos iškėlimo, bei šioje byloje taikyti senaties terminus dėl atsakovės priimtų administracinių sprendimų. Apskritai teismas turėtų, taikydamas senaties terminus, vertinti ieškovės veiksmus dėl Sodo privatizavimo, kai pati ieškovė posėdžio metu pripažino, kad dėl Sodo privatizavimo kreipėsi į tuometį Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dar 2010 m. Ieškovė 2015-10-29 įsakymą Nr. 48VĮ-2254-(14.48.2) teismine tvarka skundžia praėjus daugiau nei 2 metams nuo sužinojimo. Ieškovė praleido 1 mėnesio terminą institucijų sprendimams (veiksmams) skųsti, nustatytą ABTĮ 29 straipsnyje. Ieškinyje ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl praleido ir kodėl teismas galėtų atnaujinti įstatymo nustatytą terminą;
9.2. Teismo sprendimas naikintinas ir dėl to, kad teismas ieškinį tenkino tik dėl vienos priežasties – pasirėmė Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1480-340/2018, kur teisėjų kolegija padarė bendro pobūdžio išvadą, kad atsižvelgiant į Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-07-10 įsakymą Nr. 814-41 ir jo priėmimo metu buvusį teisinį reglamentavimą, tikėtina, kad turėjo būti dokumentas, kurio pagrindu nuspręsta pradėti ieškovės vyro atžvilgiu pirkimo pardavimo procedūras. Vilniaus apygardos teismas civilinę bylą Nr. 2A-1480-340/2018 nagrinėjo rašytine tvarka, apeliacine instancija. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1480-340/2018 buvo siekiama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovės vyrui buvo suteiktas sodo sklypas teisės aktų nustatyta tvarka privatizavimui. Ir teismas nei pirma, nei antra instancija tokio fakto nenustatė, atsakovė dėl teismo nurodytų motyvų nutarties kasaciniu skundu neskundė. Šioje byloje buvo vertinami tik bendri dokumentai, ginčo dalyku nebuvo Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-07-10 įsakymas Nr. 814-41, jo teisėtumas, nagrinėjant privatizavimo aplinkybes apeliacinėje instancijoje nebuvo aiškinamos privatizavimo aplinkybės, nebuvo suteikta galimybė dėl to pasisakyti atskirai atsakovei. Priešingai, šioje byloje, t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-l4365-925/2018, ieškovė teismui posėdžio metu aiškiai paliudijo, kad dėl Sodo sklypo jokio suteikimo dokumento nebuvo, sklypas nebuvo naudojamas daugiau nei 5 metus, sodo sklypo pirmininkas neturėdamas tam kompetencijos tiesiog leido jį privatizuoti. Ši ieškovės nurodyta aplinkybė, išaiškinta tik šioje byloje, paneigia Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1480-340/2018 teisėjų kolegijos padarytą bendro pobūdžio išvadą, kad atsižvelgiant į Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-07-10 įsakymą Nr. 814-41 ir jo priėmimo metu buvusį teisinį reglamentavimą, tikėtina, kad turėjo būti dokumentas, kurio pagrindu nuspręsta pradėti ieškovės vyro atžvilgiu pirkimo pardavimo procedūras. Ieškovės parodymus, duotus šioje byloje, taip pat patvirtina ir papildo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1139-433/2017 pateiktas sodininkų bendrijos „G.“ valdybos 1996-04-22 susirinkimo protokolas, kuriuo buvo nuspręsta leisti privatizuoti S. P. nedirbamą ir neprivatizuojamą sklypą Nr. 691. Būtent šis sodininkų bendrijos „G.“ valdybos nutarimas buvo priimtas neturint tam kompetencijos, t. y. po 1995-05-18. Iki tol Sodo sklypo ieškovė nenaudojo, jis teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo ieškovei suteiktas, ir tai ieškovė pati patvirtino byloje. Visi ieškovės (jos sutuoktinio) teikti prašymai, visos pardavimo procedūros ieškovės (jos sutuoktinio) atžvilgiu pradėtos po metų, t.y. po sodininkų bendrijos „G.“ valdybos 1996-04-22 susirinkimo protokolo priėmimo, kai sodininkų bendrijų valdybos nebeturėto teisės priiminėti sprendimų dėl esančių sodo sklypų pardavimo sodininkams. Valstybinės žemės pardavimo mėgėjų sodo teritorijoje teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad viena iš sąlygų, įsigyjant naudojamą valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, yra Žemės reformos įstatymo ir Žemės įstatymo pagrindu atsiradusi ar įstatymo nustatyta tvarka pripažinta asmens teisė naudoti žemės sklypą. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-07-10 įsakymo Nr. 814-41 preambulėje nurodoma, kad jis priimtas vadovaujantis Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka. Šios tvarkoje 7.1.1.1. p. nurodoma, kad sodų sklypai parduodami tik tiems asmenims, kurių vardu jie įforminti. 2.2 p. nurodoma, kad asmenys, turintis teisę pirkti jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai turi pateikti 2.2. dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad tokio dokumento nėra, nebuvo ir iki 1996 metų Sodo sklypo niekas nenaudojo. Darytina išvada, kad buvus tokioms aplinkybėms Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-07-10 įsakymas Nr. 814-41, kuriuo valdytojas nusprendė parduoti S. P. Sodo sklypą negalėtų būti laikomas teisėtai parengtu, jo teisėtumu suabejota tik nagrinėjant šią civilinę bylą ir paaiškėjus minėtoms aplinkybėms.
10. Ieškovė Č. P. atsiliepimu prašo teismo atmesti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-26 sprendimą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl senaties taikymo atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Būtent atsakovė išaiškino ieškovei, kad būtina kreiptis į teismą dėl juridinio fakto, kad sodo sklypas buvo suteiktas naudotis ieškovės sutuoktiniui S. P., nustatymo. Ieškovė veikė pagal atsakovės nurodymus, kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, o teismui įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatavus, kad nagrinėjamu atveju jokio juridinio fakto nustatyti nereikia ir jau yra atlikti visi veiksmai, reikalingi žemės sklypo pirkimui-pardavimui užbaigti ir pirkimo-pardavimo sutarčiai pasirašyti, ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę. Tačiau atsakovė pakartotinai atsisakė sudaryti su ieškove sodo sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, motyvuodama tuo, kad teismas nenustatė juridinio fakto, kad sodo sklypas buvo suteiktas naudotis. Būtent atsakovės elgesys negali būti laikomi adekvačiu, pagrįstu ir teisėtu, atsakovė, valstybinė institucija, kvestionuoja įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas aplinkybes ir teismo padarytas išvadas. Ir būtent dėl šios priežasties ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu. Ieškovės pagrindinis ieškiniu pareikštas reikalavimas yra įpareigoti atsakovę parduoti ieškovei sodo skylą. Kiti du reikalavimai – panaikinti 2018-02-13 raštą Nr. 48SD-1435-(14.48.136R) ir 2015-10-29 įsakymą Nr. 48VĮ-2254-(14.48.2.) – yra išvestiniai iš pagrindinio ir reiškiami vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir teisingumo principais, kadangi teismui patenkinus ieškovės ieškinį ir įpareigojus atsakovę sudaryti su ieškove pirkimo-pardavimo sutartį, negali likti galioti keli vienas kitam prieštaraujantys dokumentai;
10.2. Atsakovė nepagrįstai ir klaidindama teismą nurodo, kad „ieškovė teismui posėdžio metu aiškiai paliudijo, kad dėl Sodo sklypo jokio suteikimo dokumento nebuvo“. Ieškovė teismui paaiškino, kad sodo sklypas nebuvo naudojamas daugiau nei 5 metus, ir vėliau sodo sklypas buvo paskirtas naudotis jos sutuoktiniui. O atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad „sodo sklypo pirmininkas neturėdamas tam kompetencijos tiesiog leido jį privatizuoti“, yra tik atsakovės niekuo nepagrįsta nuomonė ir laikytina atsakovės gynybine pozicija, kuri prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Sprendimas parduoti ieškovės sutuoktiniui sodo sklypą yra priimtas ne sodo pirmininko, o Vilniaus apskrities valdytojo administracijos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovės apeliaciniame skunde minimas sodininkų bendrijos „G.“ valdybos 1996-04-22 susirinkimo protokolas, kuriuo buvo nuspręsta leisti privatizuoti S. P. sklypą Nr. 691, kuris buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2YT-1139-433/2017, jau buvo įvertintas teismo kartu su kitais įrodymais byloje dėl juridinio fakto nustatymo. Neatitinkantis tikrovės yra atsakovės teiginys, kad „visi ieškovės (jo sutuoktinio) teikti prašymai, visos pardavimo procedūros ieškovės (jos sutuoktinio) atžvilgiu pradėtos po metų, t.y. po sodininkų bendrijos „G.“ valdybos 1996-04-22 susirinkimo protokolo priėmimo, kai sodininkų bendrijų valdybos nebeturėto teisės priiminėti sprendimų dėl esančių sodo sklypų pardavimo sodininkams“. Ieškovės sutuoktinis S. P. dar 1995-07-22 su prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybą, prašydamas leisti išsipirkti sklypelį Nr. 691. Taigi pirkimo-pardavimo procedūra buvo inicijuota dar 1995 m. Atsakovas apeliaciniame skunde pats nurodo, kad sodininkų bendrijoje galėjo būti privatizuojami tik tokie valstybinės žemės sklypai, kurie buvo suteikti teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis teisės aktų nuostatomis, darytina pagrįsta išvada, kad Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996-07-10 įsakymu Nr. 814-41 „Dėl sodų pardavimo Vilniaus rajone“ nuspręsdama sodininkų bendrijoje „G.“ parduoti S. P. 600 kv. m. ploto sodo sklypą Nr. 691 už 120,96 Lt, taip pat pateikdama mokėjimo pranešimą, jau buvo įvertinusi visas aplinkybes dėl sodo sklypo pardavimo ieškovės sutuoktiniui. Jei sodo sklypas S. P. nebūtų buvęs suteiktas/paskirtas naudojimuisi teisės aktų nustatyta tvarka, nebūtų buvęs priimtas sprendimas parduoti jam žemės sklypą. Būtent šią aplinkybę patvirtino / nustatė Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2017-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1480-340/2017. Vilniaus apygardos teismas minimoje nutartyje atmetė kaip visiškai nepagrįstus atsakovės argumentus, kad „Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-07-10 įsakymas Nr. 814-14 tėra procedūrinis dokumentas atliekant pirkimo-pardavimo procedūras“ ir aiškiai nurodė, jog šis dokumentas patvirtina, kad sprendimas parduoti S. P. žemės sklypą buvo priimtas, todėl visos aplinkybės dėl sodo sklypo pardavimo jau buvo įvertintos, ir nėra jokių kliūčių sodo sklypo pirkimo-pardavimo procedūrai užbaigti;
10.3. Atsakovė apeliaciniame skunde dėsto niekuo nepagrįstus pamąstymus, neva 1996-07-10 įsakymas Nr. 814-14 „negali būti laikomas teisėtai parengtu“, nes žemėtvarkos archyve nėra dokumento, pagrindžiančio žemės sklypo suteikimą naudotis. Vien faktas, kad žemėtvarkos archyve nėra išsaugotas dokumentas, kuriuo sklypas buvo suteiktas naudotis S. P., nesudaro pagrindo teigti, kad tokio dokumento nebuvo. Be to, atsakovė yra valstybinė institucija, kuri yra atsakinga ir už dokumentų saugojimą, todėl atsakovės ieškovei uždedama pareiga pakartotinai pateikti sklypo suteikimo naudoti dokumentą, kai toks dokumentas jau buvo pateiktas iki Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-07-10 įsakymo Nr. 814-41 priėmimo, tačiau dėl neaiškių priežasčių nebuvo išsaugotas, yra neproporcinga ir nesuderinama su teisinės valstybės principu. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-07-10 įsakymas Nr. 814-14 šiai dienai yra galiojantis. Šis įsakymas priimtas, taip pat Žemės sklypo įkainojimo aktas sudarytas bei Mokėjimo pranešimas S. P. pateiktas, galėjo būti tik esant pateiktiems visiems teisės aktuose nurodytiems dokumentams, tame tarpe ir dokumentui, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl procesinio teisės kreiptis į teismą termino
12. Apeliaciniame skunde atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai atsisakė taikyti ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą institucijų sprendimams (veiksmams) skųsti, kiek tai susiję su ieškovės Č. P. ieškinio reikalavimais panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2018-02-13 raštą Nr. 48SD-1435-(14.48.136E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir 2015-10-29 įsakymą Nr. 48VĮ-2254-(14.48.2) „Dėl atsisakymo pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūrą“. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.
13. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog nurodytoje ABTĮ nuostatoje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Šis procesinis terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis. Sprendžiant klausimą, ar minėtoje ABTĮ nuostatoje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, atsižvelgtina į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Taigi sprendžiant klausimą dėl nurodyto termino praleidimo priežasčių svarbos, taikomi tokie pat kriterijai kaip ir ieškinio senaties termino praleidimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2017-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017; 2018-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-532-687/2018).
14. Bylos medžiaga patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus ieškovės sutuoktiniui S. P., ieškovė sužinojo, jog valstybinės žemės sklypas Nr. 691, esantis sodininkų bendrijoje „G.“, (duomenys neskelbtini), teisiškai S. P. nepriklauso, nes nebuvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. 2015-10-29 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-2254-(l4.48.2.) „Dėl atsisakymo pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūrą“, išnagrinėjus ieškovės prašymą, buvo priimtas sprendimas neparduoti nurodyto žemės sklypo ieškovei. 2015-11-19 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus raštu „Dėl sprendimo neparduoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę“ Nr. 48SD-13261-(14.48.104) ieškovei buvo paaiškinta, jog ji nepateikė dokumento, kurio pagrindu ieškovės sutuoktiniui buvo skirtas nurodytas žemės sklypas, ir kad ieškovė turi kreiptis į teismą dėl atitinkamo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atsižvelgdama į šio rašto išaiškinimus, ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1139-433/2017, kuris buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1480-340/2017, atmetė ieškovės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, motyvuojant tuo, kad nagrinėjamu atveju nereikia nustatyti fakto, jog ieškovės sutuoktiniui buvo suteiktas nurodytas žemės sklypas. Nepaisant to, 2018-02-13 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pakartotinai buvo netenkintas ieškovės prašymas dėl nurodyto žėmės sklypo pardavimo. Atsižvelgiant į tai, 2018-03-06 ieškovė pateikė šioje byloje teismui ieškinį dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei 2015-10-29 įsakymo Nr. 48VĮ-2254-(l4.48.2.) ir 2015-11-19 rašto Nr. 48SD-13261-(14.48.104) panaikinimo.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė būtent dėl atsakovės nurodymo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tik 2018-03-06 pareiškė šioje byloje ieškinį dėl 2015-10-29 įsakymo Nr. 48VĮ-2254-(l4.48.2.) ir 2015-11-19 rašto Nr. 48SD-13261-(14.48.104) panaikinimo. Dėl to neatitiktų sąžiningumo kriterijų teismo sprendimas atsakovės prašymu atmesti šiuos ieškovės ieškinio reikalavimus dėl ABTĮ 29 straipsnyje nustatyto vieno mėnesio procesinio teisės kreiptis į teismą termino praleidimo. Šiuo atveju atsakovė turi prisiimti atsakomybę dėl nesavalaikio ginčo nagrinėjimo. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nepraleido dešimties metų ieškinio senaties termino pareikšti teismui pagrindinį reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo su ieškove sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), o kiti ieškovės ieškinio reikalavimai tėra išvestiniai iš šio pagrindinio reikalavimo. Apie savo teisių pažeidimą, t. y. kad nėra baigtos nurodyto žemės sklypo pardavimo procedūros, ieškovė sužinojo tik mirus sutuoktiniui (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko pakankamai aktyviai ir rūpestingai gynė savo pažeistas teises. Esant nurodytų aplinkybių visumai teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatmetė ieškinio dėl ieškinio senaties.
Dėl teisės įsigyti ginčo žemės sklypą
16. Apeliaciniu skundu atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria atsakovė įpareigota sudaryti su ieškove nurodyto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis kaip prejudiciniu sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1480-340/2017, kuri, pasak atsakovės, yra bendro pobūdžio, priimta rašytinio proceso tvarka apeliacine instancija ir kurios atsakovė dėl teismo nurodytų motyvų kasaciniu skundu neskundė. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.
17. Vilniaus apygardos teismas 2017-11-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1480-340/2017 motyvuojamoje dalyje konstatavo tokias šiai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes: „Byloje nustatyta, jog 1995-07-22 pareiškėjos Č. P. sutuoktinis S. P. kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybą, prašydamas leisti išsipirkti sklypelį Nr. 691, kurio plotas 600 kv. m, esantį sodininkų bendrijoje „G.“, (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996-07-10 įsakymu Nr. 814-41 „Dėl sodų pardavimo Vilniaus rajone“ priėmė sprendimą sodininkų bendrijoje „G.“ parduoti S. P. 600 kv. m. ploto sodo sklypą Nr. 691 už 120,96 Lt. Į bylą pateiktas Žemės sklypo įkainojimo aktas, iš kurio matyti, jog buvo nustatyta sklypo kaina – 120,96 Lt. Į bylą taip pat pateiktas 1996-09-20 mokėjimo pranešimas (b. l. 14), kuriame nurodyta, kad perkamo žemės sklypo kaina yra 120,96 Lt. Pareiškėjos sutuoktinis, remiantis gautu mokėjimo pranešimu, visą sklypo kainą, t. y. 120,96 Lt sumokėjo, tai patvirtina 1996-09-20 kvitas DM002. Pareiškėjos sutuoktinis S. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties, pareiškėjos teigimu, paaiškėjo, jog žemės sklypas Nr. 691, esantis sodininkų bendrojoje „G.“ , (duomenys neskelbtini), S. P. nepriklauso, nes nebuvo baigti tvarkyti sklypo pirkimo-pardavimo formalumai. Pareiškėja 2015-09-25 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 691, esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „G.“ pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015-10-29 įsakymu Nr. 48VĮ-2254-(l4.48.2.) „Dėl atsisakymo pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūrą“, nuspręsta neparduoti nurodyto sklypo pareiškėjai Č. P.. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2015-11-19 raštu „Dėl sprendimo neparduoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę“ Nr. 48SD-13261-(14.48.104) pareiškėjai paaiškino, jog nebuvo pateiktas dokumentas, kurio pagrindu buvo skirtas valstybinės žemės sklypas. Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinį faktą, kad S. P. buvo paskirtas žemės sklypas Nr. 691, kurio plotas 600 kv. m., esantis sodininkų bendrojoje „G.“, (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti pareiškėjai Č. P. žemės sklypą Nr. 691, kurio plotas 600 kv. m., esantį sodininkų bendrojoje „G.“, (duomenys neskelbtini) <....> Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjos sutuoktinis S. P., kaip sodininkų bendrijos „G.“ narys, 1995-07-22 Vilniaus žemėtvarkos tarybai pateikė prašymą, kuriuo prašė leisti išsipirkti sklypelį Nr. 691, kurio plotas 600 kv. m. Pagal aukščiau nurodytą minėtame Nutarime nustatytą žemės sklypų pardavimo tvarką, Žemėtvarkos tarnyba, atlikusi Nutarimo 4-8 punktuose nustatytas procedūras bei įvertinus pateiktus dokumentus, perduoda dokumentus apskrities valdytojui, kuris priima sprendimą dėl leidimo parduoti žemės sklypą. Kaip jau minėta, šiuo atveju 1996-07-10 buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo įsakymas Nr. 814-41, kuriuo nurodyta sodininkų bendrijoje „G.“ parduoti S. P. 600 kv. m sklypą Nr. 691 už 120,96 Lt. Taip pat buvo sudarytas Žemės sklypo įkainojimo aktas bei pareiškėjos sutuoktiniui S. P. pateiktas Mokėjimo pranešimas, kuriame nurodyta perkamo žemės sklypo pardavimo kaina – 120,96 Lt. Remdamasis šiuo mokėjimo pranešimu S. P. 1996-09-20 sumokėjo visą pranešime nurodytą žemės sklypo kainą. Pažymėtina, jog nors žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs iki momento, kai sutartis turėjo būti pasirašyta, atliktus veiksmus ir procedūras, konstatuoja, jog šiuo atveju buvo atlikti visi veiksmai, reikalingi žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūroms užbaigti ir kliūčių žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai pasirašyti nebuvo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-07-10 įsakymas Nr. 814-14, kuriuo remiasi apeliantė, tėra procedūrinis dokumentas atliekant pirkimo-pardavimo procedūras. Nuosavybės atsiradimo pagrindas yra ne mokėjimo pranešimo išrašymas, ne įmokos sumokėjimo kvitas, ne apskrities valdytojo/viršininko įsakymas dėl pardavimo, o nustatytas įstatymu dokumentas, kuriuo nuspręsta suteikti asmeniui sodo sklypą, t. y. sodininkų bendrijos valdybos sprendimas arba Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog, įvertinus žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūras bei tvarką, darytina išvada, jog Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-07-10 įsakymas Nr. 814-14 priimtas, taip pat Žemės sklypo įkainojimo aktas sudarytas bei Mokėjimo pranešimas pareiškėjos sutuoktiniui S. P. pateiktas, galėjo būti tik esant pateiktiems visiems Nutarimo 2 punkte nurodytiems dokumentams, tame tarpe ir dokumentui, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu (Nutarimo 2.2 p.). Kitaip tariant vėlesnės žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūros galėjo būti vykdomos tik esant pateiktiems visiems dokumentams, reikalingiems pirkimo-pardavimo procedūroms atlikti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes bei byloje esančius duomenis, sprendžia, jog šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus sprendimas neparduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 691, esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „G.“, kai atlikti visi veiksmai, reikalingi žemės sklypo pirkimui-pardavimui užbaigti ir pirkimo-pardavimo sutarčiai pasirašyti, yra formalus, nepagrįstai pažeidžiantis pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.“
18. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2017-11-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1480-340/2017, išsamiai įvertino žemės sklypo Nr. 691, esančio sodininkų bendrijoje „G.“, (duomenys neskelbtini), suteikimo ir pardavimo ieškovės sutuoktiniui S. P. aplinkybes bei su tuo susijusius ieškovės ir atsakovės argumentus, kurie išsakyti ir šioje byloje ir su kuriais teisėjų kolegija visiškai sutinka. Dėl to pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai rėmėsi nurodytu teismo sprendimu, kaip turinčiu prejudicinę reikšmę teismo nagrinėjamai bylai. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Atsakovė, susipažinusi su jai nepalankiais Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutarties motyvais ir su jais nesutikdama, turėjo tokią nutartį skųsti kasacine tvarka, tačiau to nepadarė, todėl dabar neturi teisės ginčyti įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuotų jai nepalankių faktų.
19. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovės sutuoktinis S. P. dar 1995-07-22 kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybą, prašydamas leisti išsipirkti nurodytą žemės sklypą, o Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996-07-10 įsakymu Nr. 814-41 „Dėl sodų pardavimo Vilniaus rajone“ priėmė sprendimą parduoti S. P. nurodytą žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad nurodytą žemės sklypą S. P. leista išsipirkti tokios teisės neturinčios sodininkų bendrijos „G.“ valdybos 1996-04-22 susirinkimo protokolu. Teisėjų kolegija nesutinka ir su kitu atsakovės argumentu, jog vien ta aplinkybė, kad į bylą nepateiktas dokumentas dėl nurodyto žemės sklypo suteikimo naudotis ieškovės sutuoktiniui, gali lemti ieškinio atmetimą. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1480-340/2017, Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-07-10 įsakymas Nr. 814-14, žemės sklypo įkainojimo aktas bei mokėjimo pranešimas ieškovės sutuoktiniui galėjo būti priimti tik esant pateiktiems visiems tuo metu galiojusiuose teisės aktuose numatytiems dokumentams, tame tarpe ir dokumentui, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu.
20. Teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013).
21. Aukščiau aptartos faktinės aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad valstybė patvirtino savo valią sudaryti su ieškovės sutuoktiniu nurodyto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o ieškovės sutuoktinis įgijo subjektinę teisę nusipirkti šį žemės sklypą, kurią įgyvendino. Taigi žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo faktiškai sudaryta, tik neįteisinta.
22. Vadovaudamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai galutiniam bylos rezultatui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 100 Eur atstovavimo išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-26 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, 100 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei Č. P., a. k. (duomenys neskelbtini)