- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-11
- Bylos Nr.
- 1-1236-993/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16335-17-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. 2017-04-05 apie 12.20 val., adresu Vasario 16 g./Vytauto g., Garliava, Kauno r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Touran”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,65 promilių etilo alkoholio kraujyje).
Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailisi ir nurodė, kad iš vakaro sutiko pažįstamą vairuotoją Ž., kuris gyvena netoli jo namų ir kartu su juo vartojo alkoholį. Pavartojęs alkoholio, automobilio vairuoti negalėjo, todėl nakčiai jį paliko stovėti gatvėje. Kitą dieną nuėjo pasiimti automobilio ir sugalvojo jį palikti saugesnėje vietoje - nuvaryti į parduotuvės aikštelę. Jam įvažiavus į aikštelę priėjo vyriškis iš pasakė, kad jis vienu ratu užvažiavo ant kelkraščio, bei paklausė ar jis yra išgėręs. Alkoholį vartojo vakare, o ryte dar išgėrė skardinę alaus. Minėtas vyras iškvietė policijos pareigūnus, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vairuodamas ryte nesijautė girtas, jautėsi gerai. Dirba tarptautinių pervežimų įmonėje, niekada ankščiau nėra baustas. Yra įmonės direktorius ir gauna minimalų atlyginimą. Transporto priemonė priklauso jam, dabar jos vertė 1500 Eur. Palaiko prašymą, kad būtų perduotas pagal laidavimą dukrai A. J., kadangi su ja santykiai geri, vienas kitam padeda. Dukra gyvena Ringauduose, tačiau pas jį atvažiuoja, palieka pasaugoti 6 metų anūkę. Prašo nekonfiskuoti automobilio ir skirti minimalią baudą, nes turtinė padėtis prasta.
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-04-05 apie 10.20 val. Kauno r., Garliavoje, Vasario 16-osios g., vairavo savo automobilį. Sustojo prie šviesoforo, kadangi degė raudonos šviesos signalas. Tada pamatė, kaip iš Vytauto g. į Vasario 16-osios g. įsuko automobilis „VW Touran“, kuris kliudė ir užvažiavo ant kelkraščio. Po to, automobilis įsuko į automobilių stovėjimo aikštelę ir sunkiai parkavosi. Tai sukėlė jam įtarimą, kad automobilio „VW Touran“ vairuotojas gali būti neblaivus, įvažiavęs į aikštelę priėjo prie minėto automobilio. Tuomet iš jo išlipo vyriškis, kuris svirduliavo į šalis, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo judesių koordinacija buvo sutrikusi. Vyriškis automobilyje buvo vienas. Tuomet paprašė jo pateikti asmens dokumentus ir automobilio raktelius. Vyriškis sutiko pateikti savo dokumentus ir automobilio raktelius. Apie tai, kad jis vairavo automobilį neblaivus, pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Kai atvyko policijos pareigūnai, jiems perdavė vyriškio dokumentus ir raktelį (b. l. 12-13).
Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2017-04-05 dirbo kartu su patrule E. B.. Patruliuodami, apie 12.35 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Garliavoje, Vasario 16-osios/Vytauto g. sankryžoje pilietis sulaikė neblaivą vairuotoją. Apie 12.45 val. atvyko į įvykio vietą, kur juos pasitiko R. B.. Jis paaiškino, kad pastebėjo, kaip šalia jo iš Vytauto g. į Vasario 16-osios gatvę užsuko automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris užvažiavo ant kelkraščio ir bandė sukti į parduotuvės aikštelę, bet ir vėl užvažiavo ant kelkraščio. Tai sukėlė įtarimą, kad automobilio „VW Touran“ vairuotojas gali būti neblaivus. Tada jis nuvažiavo automobilį „VW Touran“ ir pamatė, kad minėto automobilio vairuotojas yra visiškai girtas, todėl iš jo atėmė automobilio raktelius, o patį vairuotoją užrakino automobilyje ir apie įvykį pranešė policijai. Ant kelkraščio matėsi padangų užvažiavimo žymes. Iš R. B. jis paėmė „VW Touran“ raktelį, atrakino automobilį ir pamatė jame prie vairo sėdintį neblaivų vyriškį. Paklausė jo ar jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Vyriškis neneigė, kad vairavo neblaivus, paaiškino, kad vakar išgėrė labai daug alkoholio, o šiandien gėrė tik alaus ir važiavo namo. Tuomet iš pateiktų vairuotojo dokumentų nustatė, kad automobilį „VW Touran“ vairavo V. J.. Bendraudamas su piliečiu juto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli, judesių koordinacija sutrikusi, alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0365 jam buvo nustatytas 2,25 prom. vidutinis girtumo laipsnis. Apie sulaikytą neblaivų vairuotoją informavo Kauno apskrities VPK budėtoją bei Kauno apskrities VPK KP NVRS operatyvinę grupę. Po to, V. J. pristatė į Kauno apskrities Priklausomybės ligų centrą, kur pilietis sutiko savanoriškai duoti kraujo mėginį, kad būtų nustatytas jo alkoholio kiekis kraujyje (b. 1. 17-18).
Liudytoja E. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas V. K. (b. l. 24-25).
Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjo V. K. 2017-04-05 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2017-04-05 Kauno apskrities VPK KP Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo gautas Kauno apskrities VPK KPV KPK 1-ojo būrio vyr. patrulio V. K. tarnybinis pranešimas, apie tai, kad 2017-04-05 dirbant radijo šauktiniu, apie 12.35 val. iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Garliavoje, sankryžoje su Vasario 16-osios g. pilietis sulaikė neblaivų vairuotoją. Nuvykus į įvykio vietą, automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) alkotesteriu nustatytas 2,25% neblaivumas (b. l. 5).
2017-04-05 apžiūros protokole nurodyta, kad 2017-04-05 nuo 16.20 val. iki 16.35 val. apžiūrėtas automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pridėta fotolentelė (b. l. 6-10).
Asmens blaivumo teste Nr. 3633, patvirtinta, kad 2017-04-05 12.51 val. V. J. nustatytas 2,25 promilių girtumas (b. l. 30).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3354/2017(01) nurodyta, kad V. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,65 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 38).
VĮ „Regitra“ išraše nurodyta, kad transporto priemonės „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra V. J. (b. l. 41).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir kaltės
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. J. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog vairavo transporto priemonę neblaivus, prieš sėdant už vairo buvo išgėręs alaus, gėrė ir iš vakaro, su alkotesterio rodmenimis ir kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija sutinka. V. J. kaltę patvirtina liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apie tai, kad jis įvykio dieną matė V. J., vairuojantį automobilį, jam kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, nes aikštelėje sunkiai parkavosi, užvažiavo ant kelkraščio, todėl priėjęs prie jo paėmė automobilio raktelius ir iškvietė policijos pareigūnus, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, taip pat policijos pareigūno V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad jis pagal iškvietimą atvyko į įvykio vietą, išklausė R. B. paaiškinimą, išsiaiškino, kad automobilį vairavo V. J., nuo kurio buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesių koordinacija sutrikusi, patikrino girtumą ir buvo nustatytas 2,25 promilių girtumo laipsnis, vairuotoją pristatė į Kauno priklausomybės ligų centrą. V. J. kaltę patvirtina ir rašytiniai įrodymai: policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolas, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,65 promilės etilo alkoholio. Taigi, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad V. J. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar jų turto saugumui ir aplinkai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Dėl laidavimo instituto taikymo
Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. J. prašė perduoti tėvą V. J. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 110). A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad žino kas yra laidavimas ir sutinka, kad tėvas būtų perduotas jos atsakomybei. Jos santykiai su tėvu labai artimi ir šilti, ji gali padaryti įtaką, kad tėvas daugiau nenusikalstų. Po mamos mirties, kuri mirė prieš tris metus, tėvas yra jos globoje. Antradieniais, ketvirtadieniais vyksta pas jį į namus, skalbia rūbus, gamina maistą. Tėvas padeda prižiūrėti jos dukrą, savo anūkę, veža ją į darželį ar pasiima iš jo, nes ji pati neturi automobilio. Ji viena augina mergaitę, todėl tėvo rūpestis ir pagalba jai labai reikalinga. Tėvui po mamos mirties tapo labai sunku, todėl ji nuolat bendrauja su juo, kartu praleidžia daug laiko, stengsis padėti jam psichologiškai, ketina užrašyti į Minesotos programą, kad susirastų bendraminčių, o ir psichologo pagalba ten teikiama. Nors tėvas turi tris vaikus, tačiau vienas jų gyvena užsienyje, kitas – Vilniuje. Problemų dėl alkoholio vartojimo tėvas niekada neturėjo, todėl jai nesuprantama, kaip tėvas taip galėjo pasielgti. Dabar jis labai gailisi. Tėvo darbas susijęs su transportu, todėl padaryta klaida gali pakenkti jo ateičiai.
Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Kaltinamasis V. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. V. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).
V. J. neteistas (b. l. 53), administracine tvarka nebaustas (b. l. 52), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 49), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 50), dirbantis (b. l. 54). Visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotoja A. J. yra kaltinamojo dukra, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog savo tėvu ji rūpinasi, palaiko itin glaudžius ryšius, nuolat jam padeda, pas jį lankosi bent du kartus per savaitę. Kad santykiai tarp tėvo ir dukters artimi ir šilti patvirtino ir pats kaltinamasis. A. J. neteista (b. l. 116), administracine tvarka bausta, tačiau pažeidimai nebuvo šiurkštūs, paskirtos baudos yra sumokėtos, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 117-118), yra dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 109), viena augina mažametę mergaitę (b. l. 112; 114; 115). Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad V. J. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nes laiduotojos turtinė padėtis yra sunki, ji išsituokusi, viena augina ir prižiūri mažametę mergaitę, tačiau nustatant ilgesnį laidavimo terminą – 2 (dvejus) metus.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Nustatyta, jog V. J. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas vidutinio girtumo (2,65 promilių) laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad V. J. kelių eismo taisykles pažeidė pirmą kartą, nors vairavimo teisę įgijo dar 1974 metais, ankščiau nėra baustas už jokį administracinį teisės pažeidimą, yra dirbantis, užima vadovaujančias pareigas, darbas susijęs su transportu (tarptautinių pervežimų bendrovė), neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gailėjosi, veika nesukėlė žalos žmonių sveikatai ar turtui, važiavimo atstumas nedidelis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bei kaltinamojo amžių (62 metai) nustatytinas minimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – 1 (vieneri) metai.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. J. inkriminuotas nusikaltimas įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonė nuosavybės teise priklauso V. J. (b. l. 41), todėl minėtas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pažymėtina ir tai, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.
Kaip jau buvo minėta, V. J. kelių eismo taisykles pažeidė pirmą kartą. Nors jo vairavimo stažas labai dilelis ir darbas susijęs su transportu, tačiau jis ankščiau nė karto nėra baustas administracine tvarka, taip pat nėra teistas, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padeda prižiūrėti dukters mažametę mergaitę, veža į darželį ar pasiima iš jo, žmona mirusi, padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių, žalos kitiems eismo dalyviams ar turtui, todėl įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas) ir kaltinamojo asmenybę, transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas. Manytina, kad automobilis V. J. yra ne prabangos daiktas, o būtina susisiekimo priemonė, todėl automobilio konfiskavimas šioje byloje prieštarautų proporcingumo principui. Tokios praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis byloje Nr. 1A-411-238/2017).
Teismo vertinimu, BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bus proporcinga ir adekvati priemonė padarytai nusikalstamai veikai. Todėl kaltinamajam skiriama 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Proceso išlaidų nėra.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. J., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos A. J. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti V. J., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.
Paskirti V. J. 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. LT 70 7044 0600 0026 9468, esanti AB SEB bankas).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.
V. J. priklausančią transporto priemonę „VW Touran”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti savininko V. J. nuosavybėje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.