Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-2299-331/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-03
Bylos Nr.: eI3-2299-331/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00503-2021-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Henrikas Sadauskas (pirm.)
Pareiškėjas: V. N.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-2299-331/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00503-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2, 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius 2021 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 41-29/21 pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Administracijos direktoriaus Įsakymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškina, kad 2020 m. lapkričio 21 d. pareiškėja S. K. Z. kreipėsi į Administraciją, prašydama ištirti pareiškėjo veiksmus, o konkrečiai: tą aplinkybę, jog 2020 m. lapkričio 20 d. turėjo vykti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros vykdymo patikrinimas, tačiau, niekas iš Administracijos neatvyko ir patikrinimo neatliko. Dėl šios priežasties Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius (toliau – ir Skyrius) Administracijos direktoriaus pavedimu inicijavo tyrimą, atlikęs tyrimą 2021 m. sausio 14 d. surašė tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. A164-5/21(3.4.53-AD18) ir pasiūlė jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

2.2. Pažymi, kad tarnybinio nusižengimo metu pareiškėjas 2020 m. gruodžio 31 d. Skyriui teikė paaiškinimus dėl pradėto tarnybinio nusižengimo, kuriuose nurodė aiškius ir pagrįstus bei objektyvius argumentus, dėl kurių atsakomybė pareiškėjui negali būti taikoma, o pradėtas tyrimas turi būti nutrauktas. Nepaisant to, Įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, už: 1) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino; 2) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų; 3) Administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-3226/19 patvirtintų „Statinių naudojimo priežiūros taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 7.4.3 punkte ir 10.4.2 punkte nustatytos tvarkos; 4) Administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 40-338/20 patvirtintos „Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo“ 6 ir 8 punktų; 5) Administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 40-187/19 patvirtintų „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio nuostatų“ 9.12 punkto; 6) Administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 40-17/20 patvirtintų „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių“ 75.1 ir 75.2 punktų; 7) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 1-397 patvirtintų „Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių“ 8.1 ir 8.2 punktų; 8) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 857 patvirtintų „Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių“ 25 punkto – pažeidimus.

2.3. Įsakyme nurodoma, kad VAĮ ir Taisyklių pažeidimus lėmė tai, jog Pareiškėjas atsakymą į S. K. Z. 2020 m. spalio 8 d. prašymą parengė 2020 m. lapkričio 9 d. Nr. A51-142098/20(3.3.2.26E-BŪS) „Dėl statinio (duomenys neskelbtini), rūsio būklės“ (toliau – ir Atsakymas) „neišnagrinėjęs visų aplinkybių, prieš tai neatlikęs daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio būklės patikrinimo (patikrinimas atliktas 2020 m. lapkričio 20 d., Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. A357-534/20(2.9.2.8-BŪS) registruotas tik 2020 m. gruodžio 3 d.), taip pat surašytame Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-534/20(2.9.2.8-BŪS) neaprašė pareiškėjos S. K. Z. 2020 m. spalio 8 d. nurodytų aplinkybių dėl rūsio patalpų naudojimo patikrinimo rezultatų“. Pareiškėjas pažymi, jog į 2020 m. spalio 8 d. el. paštu pateiktą prašymą (reg. Nr. A97-32189/20) raštas į Administracijos dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ įkeltas 2020 m. lapkričio 6 d. iki 11.00 val. Taigi, šiuo atveju pavėluota apie 11 valandų, nes terminas atsakymui pateikti baigėsi 2020 m. lapkričio 5 d. 00:00. Raštas derintas, pasirašytas tik po savaitgalio 2020 m. lapkričio 9 d. ir Administracijos Būsto skyriaus raštas užregistruotas Nr. A51-142098/20 „Dėl statinio (duomenys neskelbtini), rūsio būklės“. Administracija visiškai nevertino tos aplinkybės, jog 2020 m. lapkričio 7 ir 8 d. yra savaitgalis, todėl po derinimo ir pasirašymo atsakymas pateiktas formaliai pavėlavus vos dvi dienas. Pavėlavimas šiuo atveju yra visiškai formalus, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių nei darbdaviui, nei interesantei. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo veiksmuose būtų galima konstatuoti pažeidimą, jis yra visiškai mažareikšmis ir negali lemti tarnybinės nuobaudos pareiškėjo atžvilgiu taikymo, nes toks pavėlavimas yra sąlygotas ne paties pareiškėjo tyčinių veiksmų, bet tos aplinkybės, kad Būsto skyriaus darbuotojams tenkantis darbo krūvis yra itin didelis – laikotarpyje nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2020 m. lapkričio 9 d. išnagrinėtos 31 užduotys, patikrinti 46 daugiabučiai gyvenamieji namai. Pareiškėjas pažymi, kad atsakymas į pareiškėjos prašymą buvo įkeltas pavėluotai dėl kitų užduočių su ypatinga kontrole.

2.4. Pažymi, kad atsakyme nurodytas Namo patikrinimas atliktas 2020 m. lapkričio 20 d., tai užfiksuota statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-534/20(2.9.2.8-BŪS) (toliau – ir Aktas). Patikrinimo metu be kitų Namo bendrojo naudojimo konstrukcijų apžiūrėtos ir bendrojo naudojimo rūsio patalpos. Tyrimo išvadoje nurodytos prielaidos apie tai, jog patikrinimas yra atliktas ne lapkričio 20 d., nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Pareiškėjas, atsakovei pateikdamas paaiškinimus, aiškiai pagrindė, jog patikrinimas buvo atliktas būtent 2020 m. lapkričio 20 d. Nors Aktas surašytas ne tą pačią dieną, kai vyko patikrinimas (2020 m. lapkričio 20 d.), o vėliau (2020 m. gruodžio 3 d.) – tai neprieštarauja teisės normoms, tokių normų Tyrimo išvadoje nenurodė ir Skyrius. Dėl darbo krūvio Būsto skyriaus specialistai ne visuomet spėja sukelti statinių tikrinimo duomenis, tačiau tai nereiškia, kad tikrinimas nebuvo atliktas, kad jis nebuvo atliktas nurodytą dieną.

2.5. Atkreipia dėmesį, kad valstybės tarnautojui tarnybinę atsakomybę galima taikyti tik tada, jeigu yra nustatytos drausminės atsakomybės sąlygos, įskaitant tarnautojo kaltė ir objektyvūs pažeidimą sudarantys veiksmai. Aptariamu atveju pareiškėjo kaltė nenustatyta, kadangi susidariusią situaciją nulėmė ne pareiškėjo, o pačios atsakovės veiksmai dėl netinkamo darbo organizavimo ir ypatingai didelio Būsto skyriaus valstybės tarnautojams tenkančio darbo krūvio, ilgametės susidariusios situacijos nesprendimo, ką pripažįsta ir pati atsakovė. Tai yra savarankiškas pagrindas Įsakymą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Kadangi netinkami atsakovės atliekami darbo organizavimo veiksmai ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo nežymiai pavėluoto atsakymo įkėlimą, tai šalina tarnautojo drausminę atsakomybę. Administracijos 2020 m. spalio 2 d. rašte Nr. A51-123813/20 „Dėl reikalavimo vykdymo“, skirtame Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovui Vilniaus ir Alytaus apskrityse, nurodyta: „Iš daugiametės praktikos jau žinoma, kad vienas statinių naudojimo priežiūros vykdytojas per dieną gali patikrinti 3 vidutinius (5 aukštų 4 laiptinių) daugiabučius gyvenamuosius namus, surašyti jų techninės priežiūros patikrinimo aktus. Tam, kad įvykdyti Reglamento 105 punkto atskirų papunkčių, tarp jų ir 105.1 papunkčio reikalavimus, ir išnagrinėti gautus Savivaldybėje prašymus, skundus dėl pastatų priežiūros (per metus gaunama apie 3 tūkst. skundų, prašymų, pranešimų), Savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyryje turėtų dirbti 35 statinių naudojimo priežiūros vykdytojai (šiuo metu dirba 8 specialistai)“. Šiuo metu Būsto skyriuje dirba vos 23 proc. visam Būsto skyriaus darbo krūviui padengti reikalingų darbuotojų. Kaip nurodyta paaiškinimuose ir yra pripažinusi pati atsakovė, Būsto skyriuje šiuo metu yra itin didelis darbo krūvis, kuris lemia, jog Būsto skyriaus darbuotojai neturi galimybių visų jiems skiriamų užduočių atlikti laiku. Atsakovė, spręsdama dėl atsakomybės pareiškėjui taikymo, į šias aplinkybes neatsižvelgė ir todėl priėmė neobjektyvų bei VTĮ 32 straipsnio normas pažeidžiantį Įsakymą, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus.

2.6. Tyrimo išvada, aiškinant Taisyklių nuostatas, yra grindžiama prielaidomis – pavyzdžiui, Tyrimo išvadoje nurodoma, jog „manytina, kad pagal Taisyklių 10.4.1 ir 10.4.2 papunkčius buvo privaloma patikrinti šias aplinkybes. <...> nėra aprašyta, ar buvo užfiksuotas galimai buto įrengimo faktas, ką pareiškėja buvo nurodžiusi savo prašyme, todėl iš esmės apžiūra atlikta netinkamai, o pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės nepilnai išnagrinėtos“. toks vertinimas yra nepagrįstas, kadangi, kaip jau minėta, yra grindžiamas prielaidomis ir, kita vertus, į Tyrimo išvados apimtį negali būti įtraukiami tie aspektai, kurie yra Atsakymo teisėtumo (VAĮ prasme) vertinimo aspektai. Šiuo atveju atsakovė, Tyrimo išvadoje konstatuodamas tariamą neišsamumą, teisės aktų pažeidimus ir pan., visiškai ignoravo tą aplinkybę, jog Atsakymas nėra apskųstas administracine tvarka dėl jo neišsamumo ir pan., nors būtent tokios procedūros metu ir turėtų būti sprendžiama dėl to, ar Atsakymas atitinka VAĮ bei kitų (Tyrimo išvadoje nurodytų) teisės aktų nuostatas. Dėl šios priežasties Tyrimo išvadoje nurodyti teiginiai yra nepagrįsti ir (atitinkamai) Įsakymas turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, Pareiškėjas rengė dokumentą, tačiau jį tikrino ir vizavo Būsto skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėja, o dokumentą pasirašė Būsto skyriaus vedėja, kurios jokių esminių pastabų nepateikė – vadinasi, buvo nuspręsta, jog dokumento turinys yra tinkamas (išsamumo, formalumų ir pan. atžvilgiu).

2.7. VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus atsakomybėn netraukiami. VTĮ 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. Paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, jog dėl tokio mažareikšmio tarnybinio nusižengimo vykdant tyrimą naudojami Administracijos ištekliai (Skyriaus darbuotojų laikas, kiti ištekliai), nors pats pažeidimas, akivaizdu, gali būti pripažintas tik formaliu ir nesukėlusiu jokių neigiamų pasekmių. Tokią poziciją patvirtina ir pareiškėjui pateikto pranešimo turinys, kadangi jame net nėra nurodyta, jog dėl tariamai atlikto pažeidimo kilo kokios nors neigiamos pasekmės. Net ir po paaiškinimų pateikimo nei Tyrimo išvadoje, nei kitame dokumente nebuvo konstatuoti jokie neigiami padariniai. Tai reiškia, kad Skyrius nepagrindė (vadinasi, net ir neįvertino), jog aptariami pareiškėjo veiksmai galėtų arba turėtų būti laikomi kaip mažareikšmis ir formalus pažeidimas. Todėl tai taip pat yra pagrindas pripažinti Tyrimo išvadą ir Įsakymą neteisėtais ir nepagrįstais.

2.8. Mano, kad nors paskirta nuobauda – pastaba – nėra griežčiausia, tačiau jos paskyrimas valstybės tarnautojui sukelia rimtas teisines pasekmes – tarnautojas negali būti skatinamas, tai pažymima jo asmens byloje, vertinant kasmetinę veiklą, o metų bėgyje gavus kitą nuobaudą – jis gali būti atleistas iš pareigų. Kaip jau minėta, Būsto skyriaus tarnautojai turi didelį darbo krūvį, todėl formaliai atliekant tarnybinius tyrimus labai reali galimybė gauti antrą nuobaudą ir patirti kitus neigiamus padarinius. Paskirta nuobauda niekaip negali būti laikoma proporcinga savo sukeliamais pareiškėjui vidiniais išgyvenimais, bei ateityje galimai sukelti jam teisinius padarinis. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti esant pažeidimą. Jei būtų laikoma, kad pažeidimas buvo padarytas, toks pažeidimas gali būti laikomas tik mažareikšmiu, t. y. jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.

3. Atsakovė Administracija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepimas

3.1. Atsiliepime paaiškina, kad įsakymu pareiškėjui pastaba buvo skirta už tai, kad jis: nesilaikydamas VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino ir Taisyklių 7.4.3 papunktyje nustatytos tvarkos, į pareiškėjos S. K. Z. 2020 m. spalio 8 d. prašymą parengė 2020 m. lapkričio 9 d. atsakymą Nr. A51 142098/20(3.3.2.26E-BŪS) „Dėl statinio (duomenys neskelbtini), rūsio būklės“ (išsiuntė tik 2020 m. lapkričio 16 d.) neišnagrinėjęs visų aplinkybių, prieš tai neatlikęs daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio būklės patikrinimo (patikrinimas atliktas 2020 m. lapkričio 20 d., Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. A357-534/20(2.9.2.8-BŪS) registruotas tik 2020 m. gruodžio 3 d.), taip pat surašytame Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-534/20(2.9.2.8-BŪS) neaprašė pareiškėjos S. K. Z. 2020 m. spalio 8 d. prašyme nurodytų aplinkybių dėl rūsio patalpų naudojimo patikrinimo rezultatų.

3.2. Byloje nėra ginčo ir pareiškėjas neneigia, kad per nustatytą terminą, t. y. iki 2020 m. lapkričio 5 d. neįvykdė nei vienos pareiškėjui paskirtos užduoties dalies, t. y. pareiškėjas iki 2020 m. lapkričio 5 d. neatsakė pareiškėjai, o taip pat ir nepatikrino techninės priežiūros vykdymo, nepateikė reikalavimų dėl priežiūros, kaip numatė jam suformuluota užduotis. Nesutiktina su pareiškėjo pozicija, jog jis atsakymą pateikti pavėlavo tik 11 valandų. Pareiškėjas iš tiesų pavėlavo ne 11 valandų – užduotį turėjęs įvykdyti iki 2020 m. lapkričio 5 d., faktiškai dalį užduoties (atsakyti pareiškėjai) įvykdė tik 2020 m. lapkričio 16 d., t. y. atsakymą pareiškėjai pareiškėjas faktiškai išsiuntė tik dar po 10 dienų, kitą dalį užduoties (patikrinti techninės priežiūros vykdymą, teikti reikalavimus dėl priežiūros) pareiškėjas įvykdė dar vėliau – patikrinimo aktą su reikalavimais dėl priežiūros surašė ir užregistravo tik 2020 m. gruodžio 3 d. taip užduotį tinkamai atlikti pavėluodamas net mėnesį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad jis užduotį įvykdyti pavėlavo tik 11 valandų yra ne tik nepaneigiantys fakto, kad vis dėlto pareiškėjas padarė pažeidimą – laiku neįvykdė užduoties, tačiau šie teiginiai ir neatitinka tikrovės, kadangi faktiškai atsakymą pareiškėjai pareiškėjas pateikė tik 2020 m. lapkričio 16 d., o patikrinimo aktą surašė ir užregistravo tik 2020 m. gruodžio 3 d.

3.3. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad atsakovė nevertino tos aplinkybės, jog 2020 m. lapkričio 7 ir 8 d. yra savaitgalis, todėl po derinimo ir pasirašymo atsakymas pateiktas formaliai pavėlavus vos dvi dienas, ir kad pareiškėjas, kaip vyriausiais specialistas, neturi jokių įgalinimų kontroliuoti ir skubinti derinimo procedūrą. Pabrėžtina, kad pareiškėjas privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus, tiesioginio vadovo užduotis ir įpareigojimus (Tvarkos taisyklių 75.1 punktas). Tame tarpe pareiškėjas privalo atsakyti pareiškėjams, kaip nustato VAĮ ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės – per 20 darbo dienų, o tuo pačiu ir vykdyti teisėtus tiesioginio vadovo užduotis ir įpareigojimus – šiuo atveju užduotį (ir ne tik atsakyti pareiškėjai) pareiškėjas turėjo įvykdyti iki vadovo nustato termino, t. y. iki 2020 m. lapkričio 5 d. Tai reiškia, kad pats pareiškėjas turėjo taip planuoti savo darbą, kad atsakymas, prieš tai atlikus visus reikiamus veiksmus, iki 2020 m. lapkričio 5 d. jau būtų parengtas, suvizuotas, pasirašytas, užregistruotas ir pateiktas pareiškėjai.

3.4. Pareiškėjo pavėlavimo vykdyti užduotį negalima laikyti visiškai formaliu, nesukėlusiu jokių neigiamų pasekmių nei darbdaviui, nei pareiškėjai. Administracijos direktorius gavo konkretų pareiškėjos skundą pareiškėjo atžvilgiu dėl jo netinkamai atliekamų pareigų, Administracijos tarnautojai turėjo atlikti faktinių aplinkybių, o joms pasitvirtinus – ir pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimus, kurio metu turėjo rengti dokumentus ir rinkti įrodymus. Atitinkamai, pareiškėjo pozicija, kad neva nei Administracija, nei interesantai nepatyrė jokių neigiamų pasekmių yra nepagrįsta ir neteisinga. Pastebėtina, kad pats pareiškėjas skunde pripažino, kad vykdant tyrimą naudojami Administracijos ištekliai (Skyriaus darbuotojų laikas, kiti ištekliai), taigi pareiškėjas supranta, kad nagrinėjamu atveju dėl jo padarytų teisės pažeidimų turėjo būti naudojami ir papildomi Administracijos ištekliai, kurie būtų buvę sutaupyti, jei pareiškėjas pažeidimo nebūtų padaręs.

3.5. Valstybės tarnybos įstatymas nustato, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad vien dėl to, kad pareiškėjo veiksmai nagrinėjamu atveju sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes, pareiškėjo pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu.

3.6. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nei jo pažeidimą tyrusiems specialistams, nei dabar teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis iš tiesų dėl didelio darbo krūvio, kaip pats nurodo, negalėjo spėti atlikti jam pavestos užduoties. Siekiant išsiaiškinti realų pareiškėjo darbo krūvį, tyrimą atliekantys specialistai kreipėsi į pareiškėjo vadovus. Tyrimo išvadoje fiksuojama, kad Poskyrio vedėja S. K. 2021 m. sausio 4 d. elektroniniu paštu pateikė pareiškėjo charakteristiką, be to, ir detalizavo pareiškėjo darbo krūvį, nurodant, kad remiantis užduočių suvestinės pagal vykdytojus duomenimis, pareiškėjui skirtos 327, iš kurių 194 atliktos laiku 133 vėlavo (už Pareiškėją mažiau užduočių buvo suformuota tik vienam poskyrio darbuotojui). Nurodyta pareiškėjo tiesioginio vadovo informacija neabejotinai verčia kritiškai vertinti pareiškėjo deklaratyvų rėmimąsi Administracijos 2020 m. spalio 2 d. raštu, kuriame nurodoma, kad vienas statinių naudojimo priežiūros vykdytojas per dieną gali patikrinti 3 vidutinius daugiabučius. Iš pateiktos pareiškėjo vadovės informacijos matyti, kad pareiškėjas faktiškai per metus patikrino tik 133 statinius. Pareiškėjas tikrino maždaug tik po vieną statinį per dvi darbo dienas, o tai yra net 6 kartus mažiau, nei nurodoma Administracijos 2020 m. spalio 2 d. rašte, kaip vieno statinio naudojimo priežiūros vykdytojo standartas (6 statiniai per 2 darbo dienas).

3.7. Atsakovė negali sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad patikrinimo akto surašymas ne tą pačią dieną, kai vyko patikrinimas (2020 m. lapkričio 20 d.), o vėliau (2020 m. gruodžio 3 d.), neprieštarauja teisės normoms. Administracija tyrimo išvadoje labai aiškiai nurodė, kuriomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis pareiškėjas turėjo atlikti rūsio patikrinimą ir surašyti patikrinimo aktą per 20 darbo dienų. Taisyklių 7.4.3 papunktyje įtvirtinta, kad priežiūros vykdytojas atlieka konkretaus statinio priežiūrą, kai gautas skundas, prašymas ar pranešimas dėl statinių priežiūros, kuris nagrinėjamas VAĮ nustatyta tvarka ir terminais. Vadovaujantis šia nuostata statinio ar jo dalies priežiūra gali būti vykdoma kai nagrinėjamas gautas skundas, prašymas ar pranešimas VAĮ nustatyta tvarka ir terminais. Tai rodo, kad pareiškėjas per VAĮ nustatytus terminus turėjo ne tik parengti ir pateikti atsakymą pareiškėjai, tačiau dar nagrinėjant skundą atlikti statinio ar jo dalies priežiūrą. Šioje vietoje pareiškėjas ignoruoja Įsakyme nurodytas nuostatas ir Tyrimo išvadoje pateiktus argumentus ir tik deklaratyviai teigia, kad neva jis jokių teisės normų nepažeidė ir neva tokių normų Tyrimo išvadoje nenurodė ir Administracija. Pareiškėjui buvo skirtas ne griežtas papeikimas, o švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri, akivaizdu, kad nesukelia tokių neigiamų pasekmių, kurias nepagrįstai nurodo pareiškėjas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Administracijos 2021 m. sausio 20 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 21 d. buvo gautas S. K. Z. elektroninis laiškas, kuriame buvo keliamas klausimas dėl Administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto V. N. parengtame 2020 m. lapkričio 9 d. atsakyme Nr. A51-142098/20(3.3.2.26E-BŪS) „Dėl statinio (duomenys neskelbtini), rūsio būklės“ pateiktos informacijos teisingumo, nes 2020 m. lapkričio 20 d. turėjo vykti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros vykdymo patikrinimas, tačiau niekas iš Administracijos neatvyko ir patikrinimo neatliko.

6.1. Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius 2020 m. gruodžio 15 d. tarnybiniu raštu Nr. A121-28561/20(2.1.19-AD18) apie pranešimo nagrinėjimo metu nustatytus galimus pažeidimus informavo Administracijos direktorių, kuris susipažinęs su minėtame rašte išdėstytomis aplinkybėmis, 2020 m. gruodžio 15 d. rezoliucija pavedė pradėti galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą.

6.2. Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius 2020 m. gruodžio 21 d. parengė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. A164-78/20(3.4.53-AD18), kuris pareiškėjui įteiktas 2020 m. gruodžio 21 d. per Dokumentų valdymo sistemą (toliau – ir DVS) „Avilys“ (susipažino 2020 m. gruodžio 22 d.). Pranešime nurodyta, kad pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl galimai netinkamai atliktų jo kompetencijai priskirtų funkcijų, t. y. į pareiškėjos 2020 m. spalio 8 d. elektroniniu paštu pateiktą prašymą atsakymą pateikė Būsto administravimo skyriaus vedėjo parašu 2020 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. A51-142098/20(3.3.2.26EBŪS) „Dėl statinio (duomenys neskelbtini), rūsio būklės“ (užduoties vėlavimo priežastimi nurodyta – „tikrinti objektai numatyti kitoje užduotyje“), praleidęs 20 darbo dienų terminą. Tarpiniu atsakymu apie prašymo nagrinėjimo uždelsimo priežastis pareiškėjos neinformavo, todėl atsakymas galimai parengtas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Taip pat nagrinėjant minėtą prašymą neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų, kuriuos pagal suteiktus įgaliojimus turėjo atlikti, t. y. tikrindamas statinių naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalėjo patikrinti prašyme nurodytas aplinkybes dėl namo rūsyje galimai nelegaliai užimtų patalpų ir vykdomų statybos darbų, ir tai nurodyti surašytame Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte; taip pat apie patikrinimo rezultatus turėjo informuoti pareiškėją, tačiau to nepadarė. Taip pat pranešime nurodyta, kad Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas DVS „Avilys“ registruotas tik 2020 m. gruodžio 3 d. (reg. Nr. A357-534/20(2.9.2.8-BŪS), todėl galimai patikrinimas atliktas ne 2020 m. lapkričio 20 d. 10.00 val. kaip kad buvo nurodyta jo atsakyme.

6.3. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriui paaiškinimą.

6.4. Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius, atlikęs tyrimą, 2021 m. sausio 14 d. surašė tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas, rengdamas 2020 m. lapkričio 9 d. atsakymą Nr. A51-142098/20(3.3.2.26E-BŪS), jį išsiuntė tik 2020 m. lapkričio 16 d., nesilaikė teisės aktuose nustatytų terminų ir tvarkos, taip pat iš Statinio techninės priežiūros patikrinimo (vykusio 2020 m. lapkričio 20 d.) akto, kuris DVS „Avilys“ registruotas tik 2020 m. gruodžio 3 d., reg. Nr. A357-534/20(2.9.2.8-BŪS) turinio matyti, kad patikrinimas atliktas neišsamiai, atmestinai, pažeidžiant Taisyklių 7.4.3 ir 10.4.2 papunkčius. Todėl tokiais savo aktyviais veiksmais pareiškėjas dėl savo kaltės pažeidė anksčiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, jo elgesys vertintinas kaip sąmoningas ir aplaidus tarnybinių pareigų vykdymas, pasiūlė skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

6.5. Administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 41-29/21 pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

7. Ginčo teisinius santykius reguliuoja VAĮ, VTĮ, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 1390.

7.1. Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato VTĮ. Šio įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, <...> pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.<...>. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos (VTĮ 34 straipsnio 1 dalis).

7.2. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tvarkos apraše numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas.

7.3. Vadovaujantis VTĮ 33 straipsnio 3 dalimi, valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų VTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, <...>.

7.4. Pagal Tvarkos aprašo 8 punktą, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Tvarkos aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Tvarkos aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (priedas), kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių. Tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta, kad gavęs pranešimą, valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, turi teisę už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Tvarkos aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai) per jų nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo). Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą tarnybinis nusižengimas negali būti visapusiškai ir objektyviai ištirtas, šį terminą už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijos) motyvuotu prašymu gali pratęsti (ne ilgiau kaip 20 darbo dienų) valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, <...> (Tvarkos aprašo 11 punktas). Pagal Tvarkos aprašo 14 punktą, ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Tvarkos aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios arba ne vėliau kaip 41 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas pagal Tvarkos aprašo 11 punktą. Pagal Tvarkos aprašo 17 punktą, gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima vieną iš šių sprendimų, detalizuotų Tvarkos aprašo 17.1-17.4 punktuose.

7.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra atkreipęs dėmesį, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (LVAT administracinėse bylose Nr. A146-700/2010, Nr. A62-200/2011, A756-825/2014). Išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Išvada, kuria remiantis skiriama tarnybinė nuobauda, teismų praktikoje vertinama kaip individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą motyvuojamoji dalis (pvz., LVAT administracinėse bylose Nr. A146-354/2014, Nr. A146-278/2014). Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog asmuo padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, ir tik išvadoje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir teisinės aplinkybės yra reikšmingos teismui sprendžiant dėl skundžiamos nuobaudos pagrįstumo.

7.6. Todėl teismas, spręsdamas šį klausimą, turi patikrinti tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje (LVAT 2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012). LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui tarnybinę atsakomybę (pvz., LVAT administracinėse bylose Nr. A756-156/2012, Nr. A62-2207/2011, A62-773/2011, Nr. A438-1112/2009, Nr. A6-2160/2006, kt.). Tačiau toks įrodinėjimo naštos perkėlimas darbdaviui negali būti aiškinamas kaip absoliučiai eliminuojantis tarnautojo pareigą teikti argumentus bei įrodymus, kurie galėtų paneigti tiek patį pažeidimą, dėl to kilusias pasekmes, tiek asmens kaltę, bei argumentus, pagrindžiančius jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir švelnesnės nuobaudos taikymą. Atitinkamą atsakomybėn traukiamo asmens aktyvumo laipsnį įrodinėjimo procese nulemia tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės numato valstybės tarnautojo galimybę aktyviai dalyvauti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje (LVAT administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

7.7. Teismas pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (LVAT administracinės bylos Nr. A146-1368/2010; Nr. A520-2635/2012). Tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1308/2012; Nr. A438-384/2013). Vadinasi, teismas turi įvertinti, ar tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėjos atžvilgiu yra surašyta išsamiai ir visapusiškai įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą.

7.8. Todėl teismas šiuo atveju turi nustatyti, ar atliekant tarnybinį patikrinimą buvo tinkamai surinkta ir įvertinta medžiaga, ar pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, ar jam paskirta nuobauda atitinka proporcingumo kriterijus.

8. Todėl teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo valstybės tarnautojui (LVAT administracinės bylos Nr. A146-700/2010; Nr. A146-3094/2012; Nr. A492-360/2013; Nr. A62-3777/2011).

9. Iš tarnybinio nusižengimo tyrimo bylos medžiagos aiškiai matyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2020 m. gruodžio 15 d. Administracijos direktoriaus pavedimu. Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius 2020 m. gruodžio 21 d. parengė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuris pareiškėjui įteiktas tą pačią dieną per DVS „Avilys“. 2020 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas pateikė Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriui paaiškinimą. 2021 m. sausio 14 d. Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius parengė pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą. 2021 m. sausio 20 d. Administracijos direktorius Įsakymu pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Teismo vertinimu, nurodyti veiksmai atlikti Tvarkos aprašo 8, 9, 11, 14, 15, 17, 18 punktuose nustatyta tvarka ir terminais, nepažeidžiant pareiškėjo teisių, surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, o Administracijos direktorius, ginčijamu Įsakymu paskirdamas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, įgyvendino savo turimą diskrecijos teisę.

10. Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis: nesilaikydamas VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino ir Taisyklių 7.4.3 papunktyje nustatytos tvarkos, į pareiškėjos S. K. Z. 2020 m. spalio 8 d. prašymą parengė 2020 m. lapkričio 9 d. atsakymą (išsiuntė tik 2020 m. lapkričio 16 d.) neišnagrinėjęs visų aplinkybių, prieš tai neatlikęs daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio būklės patikrinimo (patikrinimas atliktas 2020 m. lapkričio 20 d., Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. A357-534/20(2.9.2.8-BŪS) registruotas tik 2020 m. gruodžio 3 d.), taip pat surašytame Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte neaprašė pareiškėjos S. K. Z. 2020 m. spalio 8 d. prašyme nurodytų aplinkybių dėl rūsio patalpų naudojimo patikrinimo rezultatų.

10.1. Pagal VAĮ 10 straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos.<...>. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. Pareiškėjas į pareiškėjos S. K. Z. 2020 m. spalio 8 d. prašymą atsakymą parengė 2020 m. lapkričio 9 d., išsiuntė 2020 m. lapkričio 16 d. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų iniciavęs termino atsakyti pareiškėjai pratęsimą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas privalėjo pareiškėjai pateikti atsakymą per 20 darbo dienų, tačiau šį terminą praleido.

10.2. Taisyklių 7.4.3 papunktyje įtvirtinta, kad priežiūros vykdytojas atlieka konkretaus statinio priežiūrą, kai gautas skundas, prašymas ar pranešimas dėl statinių priežiūros, kuris nagrinėjamas VAĮ nustatyta tvarka ir terminais. Todėl remiantis šia nuostata teismas sutinka su tyrimo išvadoje padaryta išvada, jog gavus skundą ar prašymą, pirmiausiai atliekamas statinio patikrinimas, t. y. iš esmės analizuojamos, patikrinamos skunde ar prašyme nurodytos aplinkybės, ir per VAĮ nustatytą 20 darbo dienų terminą parengiamas atsakymas pareiškėjui. Iš bylos duomenų matyti, kad statinio patikrinimas buvo atliktas 2020 m. lapkričio 20 d. (patikrinimo aktas DVS „Avilys“ registruotas 2020 m. gruodžio 3 d.), o atsakymas pareiškėjai parengtas 2020 m. lapkričio 9 d., todėl pareiškėjas nesilaikė skundo nagrinėjimo tvarkos, t. y. pirmiausia parengė atsakymą pareiškėjai, o tik vėliau atliko statinio patikrinimą, nors visų pirma privalėjo atlikti statinio patikrinimą ir tik tada parengti atsakymą pareiškėjai.

11. Pareiškėjo teigimu, tarnybinio nusižengimo padarymą lėmė ne paties pareiškėjo veiksmai, o Administracijos veiksmai dėl netinkamo darbo organizavimo ir ypatingai didelio Būsto skyriaus valstybės tarnautojams tenkančio darbo krūvio, ilgametės susidariusios situacijos nesprendimo, todėl jam tarnybinė atsakomybė negali būti taikoma. Šiuos pareiškėjo teiginius teismas vertina kritiškai, nes valstybės tarnautojas negali pateisinti pareigybės aprašyme jam nustatytų funkcijų netinkamo atlikimo esančiu dideliu darbo krūviu. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl nepasinaudojo galimybe pratęsti atsakymo pateikimo į pareiškėjos prašymą terminą, kodėl tarpiniu atsakymu apie prašymo nagrinėjimo uždelsimo priežastis pareiškėjos neinformavo, taip netinkamai vykdė savo pareigines funkcijas.

12. Pareiškėjas įsitikinęs, kad jo padarytas tarnybinis pažeidimas yra mažareikšmis, nesukėlęs neigiamų padarinių, todėl tarnybinė nuobauda jam negalėjo būti paskirta. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą nėra nurodyta, jog dėl tariamai atlikto pažeidimo kilo kokios nors neigiamos pasekmės. Su šiais pareiškėjo teiginiais teismas neturi pagrindo sutikti. LVAT savo praktikoje yra suformavęs šiuos valstybės tarnautojų tarnybinių nusižengimų mažareikšmiškumo požymius: tarnybinis nusižengimas yra išimtinai formalaus pobūdžio; tarnybinis nusižengimas nesukėlė neigiamų pasekmių; tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas nedidelis nusižengusio valstybės tarnautojo kaltės laipsnis; pažeidimas yra nesunkus (net ir minimalios tarnybinės nuobaudos – pastabos paskyrimas yra neproporcingas). Teismo vertinimu, pareiškėjo pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu. Pareiškėjo pažeidimas ne tik pažeidė kitų asmenų interesus, tačiau sukėlė neigiamas pasekmes ir Administracijai, šios aplinkybės yra konstatuotos pareiškėjo pažeidimo Tyrimo išvadoje su kuriomis teismas sutinka. Pareiškėja S. K. Z. 2020 m. lapkričio 21 d. elektriniu paštu pateikė skundą dėl pareiškėjo parengtame 2020 m. lapkričio 9 d. atsakyme pateiktos informacijos teisingumo, buvo pakenkta Administracijos įvaizdžiui, dėl šio pareiškėjo pažeidimo tyrimo Administracija privalėjo imtis veiksmų – atlikti galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, yra tik pasirašytinai informuojamas, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, o ištyrus tarnybinį nusižengimą, tyrimo rezultatai, tame tarpe ir dėl padaryto tarnybinio nusižengimo kilusios pasekmės, yra konstatuojamos motyvuotoje tyrimo išvadoje, todėl pareiškėjo teiginys, kad pranešimo turinyje nėra nurodytos jo padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmės, yra nepagrįstas.

13. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei paaiškinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Įsakymas ir Tyrimo išvada buvo priimti VTĮ, Tvarkos aprašo, ir kitų teisės aktų pagrindu, atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimu, o paskirta nuobauda – pastaba, yra proporcinga ir motyvuota (ginčijamo Įsakymo argumentai išdėstyti Tyrimo išvadoje).

14. LVAT yra pažymėjęs, kad teisė parinkti atitinkamą tarnybinę nuobaudą įstatymo suteikta turinčiam teisę skirti nuobaudas pareigūnui, tačiau, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams (LVAT administracinėje byloje Nr. A11-319/2007).

15. Teismas, įvertinęs padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, priežastis, nusižengusio valstybės tarnautojo kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, aktualią teismų praktiką, daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui, jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjas aktyviai naudojosi savo gynybos teise tarnybinio tyrimo metu teikdamas paaiškinimus. Tyrimo išvada surašyta išsamiai pagrindžiant joje nurodytą sprendimą, pagrįsta teisės aktų nuostatomis, todėl darytina išvada, kad skundžiamas Administracijos direktoriaus Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra teisėtas bei pagrįstas, nėra faktinių, nei teisinių pagrindų jo naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.

16. Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

17. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. N. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas