Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1429-827/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-24
Bylos Nr.
1-1429-827/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59125-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Kaltinamasis
R. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1429-827/2018Proceso Nr. 1-01-1-59125-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6, 1.2.25.4. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorui Oksanai Leontjevai, Ingridai Gureckienei,kaltinamajam R. T.,kaltinamojo gynėjui advokatui V. D.,specialistams Eleonorai Jurolaic, Vidmantui Mikeliūnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Telšių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis Vilniaus universitete treneriu, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. 2017 m. lapkričio 12 d., apie 15.02. val. Vilniuje, Antakalnio g. 42, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2, 07 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis R. T. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino, dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad išvakarėse dalyvavo paramos A. K. renginyje. Kiek galėjo jį parėmė. Susitiko su vienu, kitu pažįstamu ir išgėrė alkoholio, nors jo beveik nevartoja. Buvo emociškai išsekęs, namo grįžo apie 3 val. Rytą dar išgėrė alaus, sėdo į automobilį ir važiavo į netoliese esančią parduotuvę. Kažkas pranešė, kad yra neblaivus, todėl jo kieme laukė policija. Į parduotuvę važiavo su žmona, ji taip pat buvo šiek tiek išgėrusi. Labai gailisi dėl savo poelgio, nesijautė girtas, atrodė, kad viskas gerai. Išgėrė dieną vieną skardinę alaus, tačiau jo organizmas prie alkoholio nepratęs. Automobilis, kuriuo važiavo, priklauso kaltinamajam. E. M., kurį prašo skirti laiduotoju, yra jo draugas nuo jaunystės, kartu žaidė futbolą, dabar jis yra jaunimo rinktinės treneris, draugauja su juo 40 metų, susitinka kiekvieną dieną. Šiuo metu su juo yra bendradarbiai, jaunimo komandos treneriai.

Kaltinamasis paaiškino, kad prieš pučiant į alkotesterį, jam pasiūlė atsigerti vandens, ant automobilio sėdynės buvo mineralinio vandens buteliukas, jis atsigėrė gurkšnį šio skysčio ir pasirodė, jog ten buvo vaitspiritas, po to dar ilgai buvo bloga. Šį spiritą buvo įsigijęs, nes reikėjo namuose kažką pavalyti. Mano, kad vaitspiritas galėjo turėti įtakos jo blaivumo nustatymui. Vitspiritas buvo įpiltas į Neptūno buteliuką, jo kažkiek nurijo, po to spjovė, bet ar tai buvo prieš girtumo tikrinimą ar po, neprisimena. Į alkotesterį pūtė iš karto, kai pagėrė iš buteliuko. Vaitspiritą paėmė darbe iš ūkvedžio K. V. prie 3-4 dienas iki įvykio. Jis jam į buteliuką įpylė spirito iš normalaus butelio (b. l. 112-115).

Apklaustą kaip specialistė Eleonora Jurolaic teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko savo akte nurodytas išvadas. Tikrinant asmenį klausia, kada jis vartojo alkoholį. Ji užrašo tai, ką pasako. Apsvaigimą nustato pagal kraujo tyrimą, išvada baigiama, kai gaunami duomenys iš laboratorijos. Pirminė apžiūra gali būti netiksli. Pamatuoja, per kiek laiko atlieka testą, norma yra 45 s, vadovėlyje aprašomi neblaivumo požymiai negali būti taikomi visiems, nes tai priklauso nuo organizmo. Kiek prisimena, R. T. atrodė normaliai. Kiek žino, Vaitspiritas yra labai toksiškas, mano, kad jo nurijus kreiptųsi į gydytoją. Ši medžiaga apsvaigimui gal ir gali turėti įtakos. Kas rasta organizme, nustatoma pagal kraują. Šiuo atveju rasta etilo alkoholio. Jeigu randama kažkokių surogatų, taip pat nurodoma. Atliekant kraujo tyrimus matosi ir pranešama tai, kas randama. Alkotesterio parodymus Vaitspiritas gal ir galėjo įtakoti. Toksikologijos laboratorijos darbuotojas galėtų pasakyti tiksliau. Jeigu būtų rasta surogatų, būtų parašyta išvadoje. Šiuo atveju paminėtas tik etilo alkoholis (b. l. 149).

Apklaustas kaip liudytojas J. P. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykį prisimena, gal 2017-11-09 dirbo su kolega M. senamiestyje ir pagal pranešimą važiavo į Antakalnį. Parduotuvės apsaugos darbuotojas pranešė, kad neblaivus asmuo žada važiuoti automobiliu, o jis važiuos iš paskos. Prie Antakalnio g. 7-o namo pamatė į kiemą įsukantį automobilį, kurį sustabdė. Vairuotojas prisipažino, kad vartojo alkoholį. Jie neturėjo alkotesterio, todėl atvažiavo kelių policijos patrulis ir atvežė alkotesterį. Vairuotojui buvo nustatytas maždaug 1,7 promilių girtumas. Jį nuvežė į priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas kraujo mėginys. Vairuotojas paprašė atsigerti, automobilyje buvo pusės litro buteliukas su skysčiu. Vairuotojas iš buteliuko atsigėrė gurkšnį skysčio, bet iš karto išspjovė. Apžiūrėjęs buteliuką liudytojas pamatė, kad neryškiai parašyta, jog tai Vaitspiritas, pauostęs pajuto kvapą. Nuo spjovimo iki alkotesterio atvežimo praėjo gal 15 min. Po to, kai kaltinamasis pagėrė Vaitspirito, žmona atnešė vandens, jis atsigėrė ir tada tikrino blaivumą. Viskas vyko 10-15 min bėgyje. Žmona atnešė 5 litrus vandens, kaltinamasis išgėrė gal pusę litro. Alkotesteris buvo ne jų, dirbo iki 18 val., reikėjo iš Antakalnio vežti į Priklausomybės ligų centrą, po to į 1 PK, viskas ilgai užtrunka, jau buvo darbo pabaiga, todėl nelaukė nustatyto laiko ir tikrino alkotesteriu. Būtų tekę savo nenaudai likti tarnyboje, be to 18 val. reikėjo atiduoti tarnybinį automobilį. Skysčio iš buteliuko vairuotojas gėrė prieš vandens atnešimą, kol žmona atnešė vandens, užtruko gal 5-10 min. Nuo vandens gėrimo iki tikrinimo praėjo gal 5 min. (b. l. 149-150).

Apklaustas kaip liudytojas K. V. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra jo bendradarbis. Rudenį kalbėjo apie ūkinius reikalus. R. T. sakė, kad reikia kažką pavalyti. Liudytojas pasakė, kad turi Vaitspirito, tik reikia taros, į kurią įpilti. R. T. atsinešė buteliuką nuo mineralinio vandens, o liudytojas įpylė maždaug pusę buteliuko iš 5 litrų talpos originalaus indo su etikete. Inde buvo tai, kas buvo pirkta parduotuvėje. Ant buteliuko, į kurį pylė, nieko nerašė. Tą indą turi iki šiol (b. l. 150).

Apklaustas teismo posėdyje kaip galimas laiduotojas E. M. paaiškino, kad jis sutinka būti laiduotoju R. T.. Jį pažįsta daug metų, kartu dirba, yra treneriai. R. dėl šio įvykio labai pergyvena, alkoholio nevartoja visiškai. Jie bendrauja šeimomis, turi atsakomybę prieš studentus. Pažįstami yra 40 metų, šiuo metu per savaitę susitinka 4-5 kartus, susitinka dėl treniruočių ir kitais reikalais. Yra draugai, kartais atostogauja kartu. Jų sutuoktinės bendrauja tarpusavyje. Asmeninių problemų taip giliai kartu nesprendžia, tačiau su juo kalbasi įvairiais klausimai, R. jį gerbia, įsipareigoja, kad daugiau jokio alkoholio nevartos. Apie įvykį kalbėjo, kad negalima taip elgtis, yra universiteto darbuotojai, treneriai, pedagogai, pokalbiai tarp jų lygiaverčiai. R. iki to alkoholį mažai vartojo, nes tam net galimybės nėra, kadangi dažnai vyksta varžybos, treniruotės. Dabar R. apsisprendė visiškai nevartoti alkoholio. Tarp E. M. ir R. T. yra stiprus ryšys, daug kartu bendrauja, žino, kad R.laikosi žodžio (b. l. 151).

Apklaustas kaip liudytojas O. G. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamojo neprisimena, situaciją šiek tiek prisimena. Jie tik atvežė alkotesterį, kiti patruliai buvo atvykę anksčiau. Atrodo, kad buvo šitas žmogus (kaltinamasis R. T.). Atvežė alkotesterį ir pasiūlė pūsti. Jis sakė, kad nori praskalauti burną. Akivaizdžiai matėsi, kad žmogus neblaivus. Pasakė, kad nori praskalauti burną. Iš automobilio pats paėmė butelį ir išgėrė gurkšnį, o gal spjovė. Jie turėjo automobilyje vandens, davė atsigerti, laukė 15 min. Alkotesterio naudojimo instrukciją žino, kad po maisto ar skysčių vartojimo reikia palaukti 15 min. Kas vyko toliau, neprisimena. Tas skystis liko automobilyje. Nežino, koks tai buvo skystis, neragavo, bet ne vanduo, atrodė tirštesnis. Pagalvojo, kad tasolas ar antifrizas. Alkoholio kvapo nebuvo. Kaltinamasis gėrė iš 5 litrų butelio. Tai buvo tikrai ne vanduo. Policijos automobilio borto numerio, su kuo tada dirbo, neprisimena. Žino, kad prieš juos jau buvo atvykę kiti patruliai. Jie tik atvežė alkotesterį. Tie policijos patruliai jau buvo ir liko. Vairuotojas tą skystį gėrė prie liudytojo. Vandens turėjo liudytojas su kolega. Suprato, kad žmogus kažko atsigėrė, reikia laukti. Vairuotojas pasilenkė, iš savo automobilio paėmė butelį ir pagėrė. Gal specialiai taip pasielgė. Alkotesteris rodo tikslų laiką, kalibruotas, turi būti patikros sertifikatas. Negali pasakyti, kodėl yra laiko neatitikimų. Jo šaukinys 18. Reikia žiūrėti, kada buvo šis įvykis, gal tuo metu buvo persuktas laikrodis. Vairuotojo blaivumą tikrinau liudytojas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas. Nebūna taip, kad pirmiau patikrintų blaivumą, o tik tada praneša apie atvykimą.

Apklaustas kaip specialistas Vidmantas Mikeliūnas nurodė, kad yra įtrauktas į ekspertų sąrašą ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės. Žino, dėl ko yra pakviestas į teismą. Tyrimo duomenis turi su savimi. Šiuo atveju turėjo du siuntimus-patrulio J. P. ir yra Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytojos Eleonoros Jurolaic, kuriame nurodyta, kad reikia ieškoti etilo alkoholio. Jeigu yra toks nurodymas ištirti medžiagoje, pristatytame mėginyje etilo alkoholio kiekį, tai tokį tyrimą ir atlieka. Atliekant tyrimą, kai kurias kitas medžiagas taip pat mato, nes tiriama praktiškai tuo pačiu metu, tik skiriasi tyrimo trukmė. Išplėstinis tyrimas trunka 10-12 min., o čia iki 4 min. Tam tikrą kiekį medžiagų jie pamato. Tai metilo alkoholis, propiliniai alkoholiai, jeigu būtų ar kitos lakios medžiagos, jeigu jos būna tame tarpe. Jeigu kraujyje būtų vaitspirito, tai greičiausiai jį matytų, nes tai angliavandenilių mišinys. Jų yra labai daug, net gi neišeina identifikuoti, porcijuojant naftą, susidaro įvairūs variantai, gali būti įvairios procentinės koncentracijos mišinyje. Specialistas pateikpateikė chromatogramą ir paaiškino, kad joje matosi fiksuota viena medžiaga. Tai yra vidinis standartas, pagal kurį jie skaičiuoja koncentraciją. Chromatogramoje yra etilo alkoholis. Jeigu būtų vaitsipiritas, būtų žymimas kitaip. Pateiktas grafikas yra chromatograma, kuri atspindi nustatytas medžiagas. Yra atliekami kiekvieno mėginio du tyrimai. Vienas tyrimas dujų chromatografe dalijamas į dvi dalis. Yra du kanalai, A ir B kanalai. Antras tyrimas A ir B kanalai. Šitų 4 rezultatų vedamas tyrimų vidurkis, skaičiuojama paklaida, išskaičiuojama neapibrėžtis, tai visų paklaidų suma. Paklaida atsiranda dėl įvairių priežasčių, prietaisas, kolonėlė, žmogus. Visų paklaidų suma apskaičiuojama ir išvedama neapibrėžtis ir iš gauto rezultato yra atimama ir pridedama. mes pateikiame mažiausią rezultatą. Visose chromatogramose matyti, kad etanolis yra šitose vietose, viena medžiaga, matosi šiek tiek acetildehido. Tai yra skilimo produktas, kuris susidaro organizme, pavartojus etilo alkoholio. Gali paaiškinti, kodėl yra dvi kolonėlės. Čia yra sulaikymo laikas, t. y. skirtingas. Jeigu susidarytų kažkokia atsitiktinė medžiaga, tokiu laiku išeitų šitoje kolonėlėje. Ją prietaisas pažintų, kaip etilo alkoholį ir užfiksuotų, bet šitoje antroje kolonėlėje šita medžiaga niekada nepapuls į etilo alkoholio laiką. Tam ir naudojamos dvi kolonėlės skirtingais užpildais, kad išvengti artifaktinio atsitiktinumo. Tai gali atsitikti labai retai, bet jie skaičiuodami bendrą tyrimo rezultatą, iš karto tai pastebėtų, nes susidarytų labai didelė paklaida ir jie tyrimą kartotų. Jeigu pasikartotų, konstatuotų, kad tai nebuvo etilo alkoholis. Du tyrimai padalinti į dvi dalis ir iš keturių tyrimų jie išvedėme rezultatą. Metodas yra nacionalinio akreditavimo biuro akredituotas, pripažįstamas visoje Europoje. R. T. kraujyje kitos medžiagos nėra, tik etilo alkoholis.

Į vaitspiritą alkoholis neįeina, neturi nieko bendro. Tai yra angliavandenilių mišinys naftos produktų. Saugos lape nurodyta, kokios medžiagos sudaro vaitspiritą. Jeigu žmogus galėtų išgerti tiek vaitsipirito, jeigu, kaip sakė, jie matytų, kad jo yra kraujyje, jis gal šiek tiek paslėptų etilo alkoholį, būtų sudėtinga atskirti, nes ir tas, ir tas yra lakus mišinys. Jie turėtų juos kažkaip atskirti. Nėra su tuo susidūrę. Žmogus išgėręs tiek vaitspirito, vargu ar besėdėtų šioje salėje. Tiek, kad užgožtų etilo alkoholį.

Šiuo atveju buvo atliktas etilo alkoholio nustatymo tyrimas. Išplėstinis tyrimas faktiškai atliekamas taip pat, tik ilgesnį laiką trunka, nes didesnės molekulinės masės medžiagos išeina vėlesniu laiku. Išplėstinio tyrimo metu matytųsi etilo alkoholis, žiūri etilinius, butilinius alkoholius, kurių grandinė daug ilgesnė. Išplėstinis tyrimas paprastai atliekamas mirusiems žmonėms, kai kyla įtarimas, kad žmogus mirė apsinuodijęs kažkokiais nekokybiškai alkoholiniais gėrimais. Tokių tyrimų nėra labai daug. Lygiai taip pat šiuo atveju matytų vaitspiritą. Už etilo alkoholio promiles vaitspiritas visiškai neatsakingas. 2,07 promilės etilo alkoholio tai ir yra etilo alkoholio, ne kažkokios kitos cheminės medžiagos, nustatytas specialiu metodu. Jokia kita medžiaga nustatytam alkoholio kiekiui negali įtakoti. Jeigu kelis kartus būtų imtas kraujas, gali kalbėti tik apie kraujo toksikologinius tyrimus. Jie nežino, kaip veikia alkotesteris. Tiksliau, žino, kaip veikia, bet negali komentuoti, nes su juo nedirba. Jeigu imtų kraują kas 15 min., didėjimas būtų iki tam tikro lygio. Išgėrus alkoholio, rezorbcija vyksta nuo valandos iki dviejų. Jeigu kalbėtų apie vienkartinį išgėrimą, tai vieną ar dvi valandas, priklausomai nuo žmogaus organizmo, vyksta koncentracijos kraujyje didėjimas. Po to prasideda eliminacijos fazė, kai alkoholis skaidomas organizme ir jo koncentracija mažėja. Kreivė iš pradžių kyla, po to mažėja. Mano, kad tą patį parodė ir alkotesteris. Jeigu iš pradžių buvo 1,6 promilių, po to 1,9 promilių, tai tikriausiai buvo dar alkoholio didėjimas, nes vyksta rezorbcijos fazė, neprasidėjusi eliminacija. Alkoholio skaidymas vyksta įvairiai. Labai priklauso nuo žmogaus organizmo, turimų fermentų. Alkoholis skaidosi maždaug 0,1-0,15 promilės per valandą. Gali būti įvairiai, gali būti alkoholis ir visai neskaidomas. Negali pasakyti, ar vaitspiritas šiuo atveju galėjo turėti įtakos etilo alkoholio skaidymui, gal galėjo, nes tas naftos produktas yra aliejingas, gal galėtų sulėtinti rezorbciją etilo alkoholio į kraują. Bet tam turėtų būti pakankami kiekiai. Šito negali tiksliai komentuoti, ne jo sritis. Reikėtų kalbėti su gydytojais toksikologais, gal paaiškintų.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017-11-12 14:59 val. registruotas privataus fizinio asmens pranešimas telefonu BPC, kuriame nurodoma, jog į parduotuvę IKI su automobiliu Ford Mondeo, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalios spalvos, atvažiavo neblaivus vyras, šiuo metu apsipirkęs ruošiasi važiuoti namo (b. l. 5).

Iš patrulio M. M. 2017-11-12 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-11-12 15:05 jis su patruliu J. P. gavo pranešimą, kad Antakalnio g. 42, Vilniuje, prie Iki parduotuvės neblaivus vairuotojas su Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo Antakalnio g. į centro pusę. Ties Antakalnio g. 8 sustabdė minėtą automobilį, jį vairavo R. T., kuris prisipažino, kad šią dieną išgėrė dvi skardines alaus, o vakar taip pat vartojo alkoholį. Atvykęs V1833 ekipažas R. T. nustatė 1,64 promilių girtumą, vairuotojas pristatytas į Priklausomybės ligų centrą (b. l. 6).

Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad transporto priemonės Ford Mondeo, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku registre nurodytas R. T. (b. l. 7). Ši transporto priemonė apžiūrėta, surašant 2017-12-03 apžiūros protokolą. Apžiūros metu nustatyta, kad ant galinio bamperio matosi nežymūs įbrėžimai, daugiau jokių sugadinimų nenustatyta (b. l. 8-10).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad tokios transporto priemonės (Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos kaina yra 1290 eurų (b. l. 11-12).

Iš 2017-11-12 15:26 val. alkotesterio kvito matyti, kad alkotesteriu R. T. nustatyta 1,64 promilių girtumas (b. l. 30).

Iš 2017-11-13 specialisto išvados Nr. T-A 11600/2017(01) matyti, kad 2017-11-12 15:55 val. iš R. T. paimtas kraujo mėginys, kuriame rasta mažiausia koncentracija 2,07 promilių etilo alkoholio (b. l. 33).

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto 2017-11-12 15:50 val. Nr. 2003 matyti, kad apžiūrėjus R. T. jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vartojęs etilo alkoholio (b. l. 34).

2018-06-12 Savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu R. T. pateikė ikiteisminiam tyrimui 0,5 talpos buteliuką su skysčiu, ant kurio yra etiketė su užrašu „Neptūnas“. Pateiktas buteliukas apžiūrėtas, surašant 2018-06-12 apžiūros protokolą. Apžiūros metu nustatyta, kad buteliukas yra originali mineralinio vandens „Neptūnas“ pakuotė 0,5 l talpos, jame yra bespalvis skystis, turintis aitrų kvapą. Skysčio jame yra šiek tiek daugiau nei pusė (b. l. 121-127).

2018-06-12 Savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu K. V. pateikė ikiteisminiam tyrimui apie 0,250 l skysčiu, kuris yra iš 5 l talpos plastmasinės talpos pakuotės, įpiltas į 0,5 l talpos permatomą be užrašų buteliuką.

Iš 2018-06-12 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta 5 litrų talpos pakuotė, kurią pateikė liudytojas K. V.. Pakuotė plastmasinė, baltos spalvos, joje yra vientisa rankena, vienoje pusėje jos yra žalia etiketė, ant teikėtės užrašas „WHITE – SPIRIT“, „Vaitspiritas (bearomatis)“. Ant etiketės taip pat yra užrašai lietuvių, lenkų, latvių ir estų kalbomis. Skysčio pakuotėje yra maždaug trečdalis, jis yra bespalvis, turi aitrų kvapą. Iš šios talpos paimta skysčio į bespalvį 0,5 l. buteliuką (b. l. 132-141).

Motyvuojamoji dalis

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamojo R. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir jam pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino, paaiškino veikos padarymo aplinkybe, tačiau teigė, jog mano, kad nustatytus alkoholio kiekius galėjo įtakoti jo išgertas Vaitspiritas. Tai, kad kaltinamasis 2017-11-12 apie 15:02 val. vairavo transporto priemonę Vilniuje, Antakalnio g. 42, patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir paaiškinimai, bet ir liudytojo J. P. paaiškinimai, jog jis kartu su kolega patruliuodami ir gavę pranešimą apie girtą vairuotoją, nuvyko į Antakalnį ir Antakalnio g. 7, įvažiuojant į namo kiemą pamatę pranešime nurodytą automobilį, kurį sustabdė kieme. Automobilį vairavo R. T.. Iš registruoto įvykio informacijos matyti, kad pranešimas į BPC gautas 2017-11-12 14:59 val. Apaugos darbuotojas pranešė, kad į IKI parduotuvę Antakalnio g. 42, atvyko neblaivus vyras, apsipirko ir ruošiasi važiuoti. Sustabdžius R. T. ir į patikrinus alkotesteriu nustatyta 1,64 promilių girtumas. Prieš tikrinant alkotesteriu R. T. norėjo atsigerti vandens, paėmė iš savo automobilio salono buteliuką nuo mineralinio vandens „Neptūnas“ ir gurkštelėjęs išspjovė, kadangi buteliuke buvęs skaidrus skysti buvo ne vanduo, o „Vaitspiritas“. Kaltinamojo sutuoktinė atnešė vandens, atsigėrus vandens kaltinamasis buvo patikrintas alkotesteriu 15:26 min. Pranešimas apie įvykį gautas 14:59 val. Patrulis, kuriame buvo ir J. P., išsiųstas 15:03 val., kuris į vietą atvyko 15:09. Kitas patrulis, kuris turėjo alkotesterį išsiųstas į vietą 15:15 val., atvykimo laikas nurodytas 15:32, 15:40 val. jau išrašytas siuntimas į Priklausomybės ligų centrą tyrimui. Kraujas paimtas 15:55 val. Iš šio laiko akivaizdu, kad policijos pareigūnai tikrindami R. T. girtumą nesilaikė alkotesterio naudojimo instrukcijos ir nors buvo akivaizdu, kad R. T. prieš tikrinimą vartojo neaiškų skystį, jį patikrino neišlaukę instrukcijoje nurodyto laiko, t. y. bent 15 minučių. Tai patvirtino ir patrulis J. P., nurodęs, kad baigėsi pamainos laikas, todėl neorėdami užtrukti alkotesteriu tikrino neišlaukę reikiamo laiko. Tačiau nepaisant to, R. T. girtumas buvo patikrintas atliekant kraujo tyrimą, kuriame nustatyta 2,07 promilės alkoholio. Apklausus byloje ekspertą, kuris aplieka kraujo tyrimą, jis paaiškino, kad pagal R. T. kraujo tyrimo chromatogramą matyti, kad joje fiksuotas tik etilo alkoholis ir matosi šiek tiek acetildehido, tai yra skilimo produktas, kuris susidaro organizme, pavartojus etilo alkoholio. Už etilo alkoholio promiles vaitspiritas visiškai neatsakingas, 2,07 promilės etilo alkoholio yra etilo alkoholis, tai ne kažkokios kitos cheminės medžiagos. Taigi, tyrimo metu R. T. kraujyje nustatytas tik etilo alkoholis, o vaitspiritas, kurį į burną buvo paėmęs R. T., neturėjo jokios įtakos etilo alkoholio kiekiu i kraujyje. Tai, kad 15:26 val. tikrinant alkotesteriu nustatyta 1,64 promilės alkoholio, 16:06 val. tikrinant alkotesteriu Priklausomybės ligų centre nustatyta 1.97 promilės, o kraujyje, paimtame 15:55 val. nustatyta 2,07 promilės alkoholio, paaiškinama tuo, jog R. T. organizme vyko anksčiau suvartoto alkoholio rezorbcija, kuri organizme, kaip paaiškino ekspertas Vidmantas Mikeliūnas, gali užtrukti iki dviejų valandų. Rezorbcijos metu alkoholio koncentracija organizme didėja, o prasidėjus skaidymui ima mažėti. Taigi, įvertinus byloje ištirtus įrodymus jokių abejonių dėl R. T. kraujyje nustatytos alkoholio koncentracijos nekyla, todėl remiantis ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad R. T. 2017 m. lapkričio 12 d., apie 15.02. val. Vilniuje, Antakalnio g. 42, vairavo automobilį FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2, 07 promilės etilo alkoholio). Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis, jo gynėjas, taip pat E. M. prašė atleisti kaltinamąjį R. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą kaltinamojo draugui E. M..

Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą numato BK 40 straipsnio, kurio 1 dalis teigia, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šios straipsnio 2 dalis numato tokias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, kurių turi būti nustatyta visuma: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai prisipažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, be to, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Vertinant R. T. situaciją situaciją darytina išvada, kad jis atitinka visas šio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas – jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, R. T. nusikalto pirmą kartą, pripažino kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra dirbantis Vilniaus universitete treneriu, charakterizuojamas teigimai, administracine tvarka baustas tris kartus, tačiau galiojanti yra viena nuobauda, pažeidimas nėra grubus, nėra baustas už veikas, susijusias su alkoholio vartojimu, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar buvimą narkologinėse įskaitose nepateikta. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi, materialinė žala nepadaryta, todėl įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis daugiau nenusikals.

E. M. kaip galimas laiduotojas yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba VšĮ Vilniaus universitete asistentu, Vilniaus futbolo mokykloje treneriu. Kaltinamasis ir E. M. pažįstami nuo jaunystės, kartu žaidė vienoje komandoje, kartu dirba, bendrauja šeimomis, vienas kitu pasitiki, todėl teisme neturi pagrindo manyti, jog E. M. negali būti vertas teismo pasitikėjimo ir nesugebės tinkamai atlikti laiduotojo pareigų. Tai, kad kaltinamasis ir laiduotojas E. M. yra vienmečiai negali būti pagrindu daryti išvadai, kad jis nesugebės teigiamai įtakoti savo ilgamečio draugo, nes šiuo atveju yra svarbu galimo laiduotojo asmenybė ir jo santykiai su kaltinamuoju, o ne amžius. Pastebėtina, kad kaltinamasis jau ir pats yra tokio amžiaus, jog jaunesnis galimas laiduotojas gali dar negalėti daryti jam teigiamos įtakos, o vyresniam laiduotojui jau būtų per sunku daryti įtaką ir prisiimti atsakomybę ir kaltinamąjį.

Įvertinus visa tai darytina išvada, kad E. M. yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra pagrindas R. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą E. M., nustatant 1 metų laidavimo terminą. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, laiduotojos turtinę padėtį, manytina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti taikomas be užstato.

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumo, jos padarymo aplinkybes, kad kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumas (2,07 promilės kraujyje), teismas daro išvadą, kad R. T. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 50 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas padarytas naudojantis turima specialiąja teise vairuoti transporto priemones, kaltinamajam vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise 1 metams ir 6 mėnesiams.

Dėl konfiskavimo

Prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, prašė konfiskuoti transporto priemonę Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi ji laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu. Šis automobilis priklauso kaltinamajam R. T..

BK 67 straipsnio 1 dalies numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės išvardintos minėtos straipsnio 2 dalyje. Taigi atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam gali būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-02-13 nutartyje Nr. 2K-14-511/2018 yra pasisakęs, kad kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais <...> asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai ((kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Taigi, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kt.

Atsižvelgiant į šias nuostatas teismas šioje byloje mano, kad R. T. baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas neturi būti taikoma ir nusikaltimo padarymo priemonė automobilis Ford Mondeo, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturi būti konfiskuojama. Šis sprendimas pirmiausia argumentuojamas tuo, jog šiame nusikaltime automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė nėra fakultatyvinis požymis, kuris palengvintų nusikaltimo padarymą, t. y. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo neįmanoma padaryti be transporto priemonės. Taigi, transporto priemonės naudojimas savaime neapsunkina ir nepadaro pavojingesniu šio nusikaltimo. Kita vertus, transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, taip pat yra ypatinga – tai padidinto pavojaus šaltinis, kurio valdymas savaime sukelia didesnės žalos kitiems asmenims ir jų turtui pavojų ir tikimybę, todėl ypatingai įpareigoja jo savininką ir valdytoją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-01-09 kasacinėje nutartyje yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02; 2001 m. birželio 26 d. sprendimas C. M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 28078/95). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011 m. birželio 28 d. sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).

Vertinant R. T. padarytą nusikalstomą veiką, matyti, kad tai yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris pasireiškia neteisėta veika (sudėtis formali). BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas iš esmės kildinamas iš administracinių deliktų, valstybei nusprendus griežtinti baudžiamąją politiką veikų, susijusių su neblaivių asmenų vairavimu transporto priemonių ir tokių veikų keliamu pavojumi visuomenei. Valstybei nusprendus tokias veikas apibrėžti baudžiamajame kodekse ir vertinti kaip tyčinius, nesunkius nusikaltimus, nekvestionuotina ir galimybė tokias veikas padariusiems asmenims taikyti visas baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo poveikio priemones, numatytas baudžiamajame įstatyme. Kadangi BK 281 straipsnio 7 dalyje aprašyta veika savo prigimtimi kildinama iš administracinės teisės, kuri taip pat numato transporto priemonės konfiskavimą tuo atveju, kai daromi pažeidimai susiję su pavojingu transporto priemonių valdymu. Administracinių nusižengimų teisėje transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais kai nustatomas tokių pažeidimų (transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens) pakartotinumas (ANK 427 straipsnis), vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemonę arba kai tokia teisė atimta (ANK 424 straipsnis), neblaivus asmuo sukėlė eismo įvykį, kuris nesukelia baudžiamosios atsakomybės, tačiau užtraukia administracinę atsakomybę (ANK 423 straipsnis) ir pan., t. y. kai nustatomas tam tikras piktybiškas nesilaikymas įstatymo normų, piktybiškas nenoras keisti savo elgesio ar didesnis veikos pavojingumas. Taigi, teismas vertina, kad sprendžiant transporto priemones konfiskavimo klausimą tuo atveju, kai padarytas BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas, svarbios turi būti tos veikos apdarymo aplinkybės bei nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančios aplinkybės, kurios rodo didesnį veikos pavojingumą bei didesnį nusikaltimą padariusio asmens pavojingumą visuomenei (t. y. kokia tikimybė, kad jis dar kartą padarys tokio pobūdžio pažeidimą ar nusikaltimą).

Šiuo atveju kaltinamasis R. T. yra neteistas, baustas 3 kartus administracine tvarka, šiuo metu galioja viena administracinė nuobauda, kuri paskirta už ne grubų KET pažeidimą, visi jo nubaudimai nėra susiję su grubiais KET pažeidimais, niekada nėra baustas už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Kaltinamasis yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, už nuopelnus sportui yra apdovanotas aukso medaliu ir ordinu, vedęs, dėl nusikaltimo padarymo gailisi. Kaltinamasis niekada anksčiau nėra baustas už veikas, susijusias su alkoholio vartojimu ar transporto priemonės valdymus esant neblaiviam. Teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje gali padaryti tokį patį ar tokios pat rūšies nusikaltimą ar administracinį nusižengimą. Vertinant veikos apdarymo aplinkybes atsižvelgtina į tai, kad asmens kraujyje nustatytas 2,07 promilių, t. y. vidutinis girtumas, asmuo vairavo transporto priemonę mieste neblaivus, teisę vairuoti transporto priemonę turėjo. Atsižvelgiant į šias išvardintas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas būtų perteklinė ir neteisinga baudžiamojo poveikio priemonė. Baudžiamojo įstatymo numatyti tikslai šiuo atveju bus pasiekti nustačius kaltinamajam 1 metų laidavimo terminą ir paskyrus specialios teisės atėmimą bei įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Paskyrus dar transporto priemonės konfiskavimą, baudžiamojo poveikio priemonių taikymas būtų neproporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui ir kaltinamojo asmenybei, t. y. pernelyg griežtas ir neteisingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

R. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymo, perduodant pagal laidavimą E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu paskirti R. T. baudžiamojo poveikio priemonę 50 MGL (1883 eurų) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu R. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams.

R. T. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento vairuotojo pažymėjimo Nr. 00628911 paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. 00628911, saugomą voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Laikino R. T. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Ford Mondeo, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

Bylai reikšmingus daiktus (medžiagas) nuosprendžius įsiteisėjus grąžinti jų savininkams:

-bespalvį skystį 0,5 l. talpos bespalviame buteliuke, kuris pažymėtas Nr. 2, grąžinti K. V.;

-bespalvį skystį 0,5 l. talpos bespalviame buteliuke, ant kurio yra etiketė su užrašu „Neptūnas, natūralus mineralinis vanduo“, buteliukas pažymėtas numeriu 1, grąžinti R. T..

Išaiškinti R. T., jog įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistosios nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė