- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- e2A-272-544/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- Ž. S.
- Ieškovas
- E. Š.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-272-544/2019
teisėja Irena Stulgienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00724-2018-9
2019 m. balandžio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9067-233/2018 pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui Ž. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. Š. prašė priteisti iš atsakovo Ž. S. dukrai E. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti ieškovei, bei 3650 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. balandžio 24 d.
2. Nurodė, kad su atsakovu gyveno faktinėje šeimoje iki 2016 m. balandžio vidurio, išsiskyrė dėl nuolatinių nesutarimų, atsakovo žalingų įpročių. Abu turi dukrą E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Po išsiskyrimo iki ieškinio pateikimo atsakovas dukrai skyrė tik 400 Eur, nors jos išlaikymui per mėnesį reikia mažiausiai 300 Eur. Per tą laiką ji (ieškovė) buvo registruota darbo biržoje, tačiau darbas nebuvo pasiūlytas. Kol neturėjo sūnaus, kuris gimė (duomenys neskelbtini), dirbdavo atsitiktinius darbus, vasarą uogavo. Prie jai priklausančio gyvenamojo namo yra žemės sklypas, kuriame užsiaugina šeimai reikalingų daržovių. Šiuo metu jos pajamas sudaro gaunama 137 Eur socialinė pašalpa, dukrai skirti vaiko pinigai – 45 Eur, dukra mokykloje gauna nemokamą maitinimą, tačiau tokių pajamų nepakanka tam, kad užtikrinti vaiko poreikius, prie kurių užtikrinimo turi prisidėti ir atsakovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavesdamas priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti ieškovei, bei 3650 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 25 d. (Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. sausio 2 d. nutartimi ištaisius padarytą rašymo klaidą) iki 2018 m. liepos 24 d.
4. Teismas nustatė, kad ieškovei 2017 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutarties pagrindu priklauso gyvenamasis namas (1971 m. statybos), kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu ir gyvena jos šeima. Šalių dukra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra socialiai remtina: nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. jai skirta socialinė pašalpa, išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, vienkartinė išmoka vaikui, parama mokinio reikmėms įsigyti. Be to, ieškovė turi sūnų A. D., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu registruotino nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. sausio 2 d. jis dirbo UAB „Statybų vėjas“ ir UAB „Rugpjūtis“, gaunamos pajamos viršijo Lietuvoje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį.
5. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties teismas pažymėjo, kad atsakovas, žinodamas apie teisme iškeltą civilinę bylą, gaudamas pajamas ir dirbdamas Lietuvoje 2017 metais, nerodė pastangų prisidėti prie dukrai reikalingo išlaikymo teikimo, nepateikė teismui įrodymų, kad negali teikti dukrai reikalingo išlaikymo dėl objektyvių priežasčių. Tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis yra sunki, ji socialiai remtina, turi pareigą prisidėti ir prie mažamečio sūnaus išlaikymo, dėl kurio priežiūros ji dėl objektyvių priežasčių negali šiuo metu įsidarbinti ir gauti didesnių pajamų. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė, kad prie dukrai reikalingo teikti išlaikymo atsakovas turėtų prisidėti didesne dalimi nei ieškovė, todėl ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo tenkino didesne dalimi, nei prašė ieškovė, taip užtikrindamas nepilnametės šalių dukros teises ir jos teisėtus interesus.
6. Teismas ieškovės reikalaujamą priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą, ją skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį, laikė kaip atitinkančią proporcingumo principą, įvertinant šalių turtinę padėtį, dukros poreikius pagal jos amžių ir pan.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. S. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį ir nustatyti 150 Eur išlaikymo dydį, mokamą dukrai kas mėnesį periodinėmis išmokomis, taip pat pašalinti sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytus neaiškumus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
8. Nurodo, kad teismas, be jokių motyvų tenkindamas ieškinį visiškai, priteisė didesnę sumą, nei prašė ieškovė. Toks sprendimas yra nepagrįstas įrodymais, todėl tikėtina, jog teismas padarė klaidą. Iš esmės jis sutinka su ieškiniu, neprieštarauja mokėti po 150 Eur kas mėnesį dukters išlaikymui, tačiau dėl sudėtingo susisiekimo su ieškove savanoriškai lėšų teikti neturėjo galimybės.
9. Pažymi, jog išlaikymo įsiskolinimą teismas priteisė nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. liepos 24 d., t. y. už tris mėnesius, todėl, net skaičiuojant po 250 Eur kas mėnesį, išlaikymo įsiskolinimas maksimaliai galėtų sudaryti tik 750 Eur.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė E. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti.
11. Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti atsakovo nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šioje byloje teismas, išeidamas už ieškinio ribų, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalies nuostatą, o ne padarė klaidą, kaip kad bando teigti apeliantas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinis skundas atmetamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be jokių motyvų priteisė didesnę išlaikymo sumą (250 Eur vietoj 150 Eur) dukrai, nei prašė pati ieškovė, todėl toks teismo sprendimas yra nepagrįstas įrodymais ir, tikėtina, kad teismas padarė klaidą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apelianto argumentus kaip nepagrįstus. CPK 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008; kt.). Kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, įskaitant ir susijusius su išlaikymo dydžio nustatymu. Pagrįsta teismo išvada, kad atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos iškėlimą teisme, nepateikė nei prieštaravimų į ieškinį, nei įrodymų, patvirtinančių, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali teikti priteisto dydžio išlaikymo, kuris užtikrins nepilnametės jo dukters būtinus poreikius.
15. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantu, pažymi, jog teismas sprendime nurodė byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes ir savo išvadas išsamiai motyvavo, nurodydamas, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, kad ji socialiai remtina, turi pareigą prisidėti ir prie kito mažamečio sūnaus išlaikymo, dėl kuriuo priežiūros negali dirbti ir gauti papildomų pajamų, o tuo tarpu atsakovas nerodė pastangų prisidėti prie dukrai reikalingo išlaikymo teikimo, nepateikė teismui įrodymų, jog negali jai teikti reikalingo dydžio išlaikymo dėl objektyvių priežasčių.
16. Paneigiant apelianto keliamas abejones dėl teismo sprendime padarytos klaidos, atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas aiškiai ir konkrečiai nurodė, kodėl ir kokių duomenų pagrindu sprendžia, kad atsakovas prie dukros išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi nei ieškovė ir kodėl išlaikymo dydį nustato didesnį, nei prašė ieškovė. O būtent: siekiant užtikrinti nepilnametės šalių dukros teises ir jos teisėtus interesus, ne tik jos fiziologinių poreikių patenkinimą, tačiau ir tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimą; išlaikymas periodinėmis išmokomis priteisiamas į ateitį; ieškovė šiuo metu negali teikti dukrai didesnio išlaikymo ir gauti didesnių pajamų dėl objektyvių priežasčių, nes turi prižiūrėti ir išlaikyti kitą mažametį išlaikytinį.
17. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl vaiko teisių, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sąlygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimą su kitu tėvu, kitais šeimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aktyvus teismo vaidmuo nurodytas CPK 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintose proceso teisės normose (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje šeimos byloje teisingai ir tinkamai įgyvendino aktyvaus teismo vaidmenį tirdamas įrodymus ir nustatydamas faktines bylos aplinkybes bei turėjo teisę viršyti pareikštus reikalavimus, taip apsaugodamas bei užtikrindamas nepilnametės šalių dukros teises ir interesus. Kaip minėta, atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad jis pagal savo turtinę padėtį ir pajamas negali teikti dukrai priteisto dydžio išlaikymo, nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, o apeliaciniame skunde remiasi tik deklaratyviu teiginiu dėl teismo galimai padarytos klaidos.
18. Apelianto teigimu, išlaikymo įsiskolinimas sprendimu priteistas nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. liepos 24 d., t. y. už tris mėnesius, todėl maksimalus išlaikymo įsiskolinimas galėtų sudaryti 750 Eur. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. sausio 2 d. nutartimi ši rašymo apsirikimo klaida yra ištaisyta, nurodant priteisiamo iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio pradžią nuo 2016 m. balandžio 25 d. Kadangi apeliantas dėl šios teismo sprendimo dalies neteisėtumo ar nepagrįstumo nurodė argumentą tik apie galimą teismo klaidą nustatant išlaikymo įsiskolinimo dydį, tačiau iš esmės savo prievolės mokėti išlaikymo įsiskolinimą neginčijo, įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu teikė reikiamo dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nepateikė, teisėjų kolegija detaliau šiuo klausimu nepasisako.
19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisė normas įvertinimo byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
20. Ieškovės E. Š. apeliacinės instancijos teisme už antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Panevėžio skyriaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. 2.4.(NTP-2)-19-T-114-1127 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 91 Eur, kurios priteisiamos iš atsakovo, nes jo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 91 Eur (devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).