Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2008-09-09 · Civilinė byla Nr. 2-226-425/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-09-09
Bylos Nr.
2-226-425/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
A. G., T. B., A. J.
Atsakovas
UAB „Aragva“
Advokatai
Gediminas Bulotas, Inga Kučinskaitė
Civilinė byla Nr. 2-226-425-2007Procesinio sprendimo kategorija (S) 44.2.4.2; 44.5.2.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 9 d.
Panevėžys,Panevėžio apygardos teismo teisėjas Laimantas Misiūnas,posėdžio sekretorė Rimutė Markelevičienė,

dalyvaujant: ieškovei A. G., ieškovų T. B., A. G. ir A. J. atstovei advokatei Ingai Kučinskaitei,

atsakovo UAB „Aragva“ atstovams direktoriui G. D., advokatui Gediminui Bulotai,trečiajam asmeniui atsakovo pusėje A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. B., A. G., A. J. ieškinį atsakovui UAB „Aragva“, tretysis asmuo atsakovo pusėje A. L. dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai T. B., A. G., A. J. 2008-02-28 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo UAB „Aragva“ ieškovų naudai po 100 000 Lt neturinės žalos atlyginimo kiekvienam bei patirtas bylinėjimosi išlaidas susijusias su šia byla. Savo prašymą argumentavo, kad 2005 m. kovo 12 d. apie 10 val. 15 min. Ukmergės rajone, kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 60 km, prie sankryžos su keliu Vepriai-Deltuva, A. L., vairuodamas automobilį Renault G 280, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovui UAB "Aragva", važiuodamas iš paskos, ta pačia kryptimi link Kauno miesto, važiavusio automobilio (duomenys neskelbtini) 38, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į važiavimo greitį ir, esant slidžiai kelio dangai, nesilaikė saugaus atstumo, pažeidė Kelių eismo taisyklių 171 p. ir 172 p. reikalavimus, dėl to priekyje važiavusiam automobiliui IVECO pradėjus stabdyti, vengdamas į jį atsitrenkti, kliudė priekabos kairės pusės galinę dalį, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu OPEL ASCONA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. B., kuris nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2005 m. balandžio 9 d. ligoninėje mirė, bei eismo įvykio metu žuvo kartu važiavusi OPEL ASCONA keleivė A. S. B. Automobilį Renault G 280, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), priklausantį UAB "Aragva" buvo apdraudusi UAB „If draudimas". Nurodo, kad UAB „If draudimas" nukentėjusiajam T. B. priskaičiavo ir išmokėjo 150 EUR neturtinės žalos atlyginimo, taip kompensuojant tik dalį patirtos neturtinės žalos. UAB „If draudimas" nukentėjusiajai A. G. priskaičiavo ir išmokėjo 200 EUR, A. J. 150 EUR neturtinės žalos atlyginimo, taip kompensuojant tik dalį patirtos neturtinės žalos. Asmens, kurio civilinė atsakomybė apdrausta, ir draudimo kompanijos atsakomybė už padarytą žalą yra solidari, nors ir atsiranda skirtingais pagrindais. Ieškovai T. B. (žuvusiųjų sūnus), A. G. (žuvusiųjų dukra), A. J. (žuvusiosios mama), vadovaujantis Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. nuosprendžiu, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., (baudžiamoji byla Nr. 1-116-675/2007), reiškia ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. T. B. dėl mylimų tėvų, jo būsimiems vaikams senelių, žūties, buvo padaryta neįkainuojama neturtinė žala. Dėl autoįvykio pasekmių T. B. šeimos gyvenimas iširo, jaunas vyras neteko abiejų brangiausių žmonių- motinos ir tėvo. T. B. siejo labai glaudus dvasinis ryšys tiek su motina, tiek su tėvu. Kelios savaitės po taip netikėtai užklupusios nelaimės T. B. buvo ypač sunkios, o pastovi nežinia dėl tėvo - A. B. sveikatos iki jo mirties buvo ypač kankinanti, nes išgyveno natūralią depresijos būseną, pradžioje vos ne visiškai atsisakė maisto, kankino nemiga, smulkūs sveikatos sutrikimai Keletą savaičių nėjo į darbą, o ir vėliau, kai pradėjo dirbti, buvo gerokai atitrukęs nuo situacijos ir gana ilgą laiką pakankamai nedarbingas dėl visiškos motyvacijos ir bet kokių gyvenimo tikslų trūkumo. Viskas susivedė į sunkią psichologinę būseną, kuri T. B. tęsiasi iki šiol.

A. G. dėl mylimų tėvų, jos vaikams senelių žūties, buvo padaryta neįkainuojama neturtinė žala. Dėl autoįvykio pasekmių A. G. šeimos gyvenimas iširo, jauna moteris neteko abiejų brangiausių žmonių- motinos ir tėvo. Tėvai A. G. buvo didžiausia parama ir paguoda, patys artimiausi jai žmonės. Dėl tėvų žūties A. G., kuri buvo vos prieš vieną mėnesį pagimdžiusi sūnų, patyrė didžiulį sukrėtimą ir skausmą, pasidarė ypač pažeidžiama ir jautri, atsirado agresijos požymių, žymi nuotaikų kaita. Naktimis „šoka" iš miego, atsirado dažni, užsitęsiantys labai stiprūs galvos skausmai, apatija, nenoras bendrauti, eiti iš namų, klausytis muzikos, susitikti su žmonėmis. Dėl patirtų išgyvenimų kalbant ima trūkti žodžių, todėl tapo sunku išreikšti mintis ar tiesiog pabaigti sakinį, kartais kalbant ima strigti kalba, trūksta rišlumo, moteris dėl patirtų išgyvenimų užsiskleidė savyje. Naktimis dažnai verkia, sutriko atmintis. Tėvai buvo visapusė parama, A. -S. B. siūdavo ir megzdavo, A. šeimai tai buvo labai svarbu, nes šeima gyvena kukliai, tėvai remdavo finansiškai. Po autoįvykio, be nervinio pobūdžio negalavimų, A. G. atsirado širdies dūrimai, nervinis dusulys, odos problemų ir kitų negalavimų. Praėjus daugiau nei dviems metams po autoįvykio A. G. dar vis negali atsigauti ir patikėti kas atsitiko jai ir jos šeimai, niekas neatstos bendrų šeimos švenčių, pašnekesių, supratimo ir pagalbos. A.-S. B. ir A. B. buvo mylimi ir mylintys tėvai, pareigingi, stropūs, visada pasižymėję dideliu atsidavimu, rūpesčiu ir globa savo vaikams-T. ir A. Abiejų tėvų netektis jiems buvo ir yra didžiausias ir sunkiausias skausmas, kokį teko patirti, stiprus dvasinis išgyvenimas ir sukrėtimas, kuris lydės visą likusį gyvenimą. Visi patirti išgyvenimai nepraėjo be atsako jų emocinei būklei. Tėvų ir vaikų didžiulis emocinis ryšys nuo pat vaikystės ir glaudūs santykiai, šeimos vertybės, kaip - abipusė meilė ir pagarba šioje šeimoje buvo tarpusavio santykių pagrindas. A. G. po patirtų išgyvenimų susijusių su tėvų netektimi gydosi Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centre, jai diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, atlikus psichologinį ištyrimą, skirtas gydymas. A. G. pas gydytojus lankosi kartą per savaitę.

A. J. prarado vienintelę mylimą dukrą ir rūpestingą žentą. Jai atsirado stipri nemiga nepriklausomai nuo tam skirtų vaistų gausos ir stiprumo. A.-S. B. buvo didžiausia parama sergančiai mamai, nes rūpinosi jos gerbūviu ir buitimi, A. ir A. S. B. rengėsi pasiimti A. J. gyventi pas save, nes sunkiai vaikštančiai moteriai jau buvo sunku rūpintis pačiai savimi. A. J. pasidarė irzli, nervinga, visko bijanti ir visiškai praradusi gyvenimo prasmę. Nugyvenus gražų, nors ir tikrai sudėtingą gyvenimą, reikėtų ramiai apmąstyti savo gyvenimą ir nuveiktus darbus, jai teko sunkus išbandymas laidoti savo mylimą dukrą ir žentą. Su dukra A. ir jos vyru A. A. J. pragyveno visą gyvenimą, ja buvo rūpinamasi, nes pati dėl sunkios sveikatos (infarkto ir insulto), senyvo amžiaus to padaryti nebesugebėjo. Nuolatos jautusi dukters šilumą ir meilę, moralinį ir materialinį rūpestį, A. J. neteko vienintelės dukters, kurios niekada neatstos sūnus, kuris gyvena Vilniuje. Žuvus dukrai buvo padaryta neįkainuojama neturtinė žala, kuri pasireiškė ne tik įvairiomis pasekmėmis, susijusiomis su netektimi, bet ir didžiuliu emociniu skausmu ir pergyvenimu, kurį gali patirti motina, netekusi savo vaiko. Šiam skausmui išreikšti ir aprašyti nepakanka žodžių. A. J. savo dukters mirties dieną buvo ne tik jos globojama, slaugoma, bet ir išlaikoma. Nėra duomenų, kad autoįvykis, kurio metu žuvo A. ir A. B. įvyko dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo. Nurodo, kad nukentėjusiųjų skausmą dar pagilino A. L. ir UAB „Aragva" lengvabūdiškumas, atsakomybės vengimas, išsisukinėjimas. Iš atsakovo UAB „Aragva" nukentėjusieji nesulaukė nei užuojautos, nei materialinės paramos, UAB „Aragva" atstovai ar vadovai nukentėjusiųjų net neatsiprašė, nepasiteiravo ar būtina pagalba. Toks UAB „Aragva", kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, elgesys sunkiai paaiškinamas moralės ir bendražmogiškumo supratimo prasme.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Aragva“ procesiniuose dokumentuose, teismo posėdyje jo atstovai su T. B., A. G., A. J. ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismo nuosprendyje dėl autoįvykio jokia atsakovo UAB „Aragva“ kaltė nėra nustatyta, įrodymų, jog ieškovai būtų buvę žuvusiųjų išlaikomi, byloje nėra. Kaltu dėl žalos autoįvykyje teismo nusprendžiu pripažintas tretysis asmuo A. L.. Atsakovas argumentavo, kad įstatymas nenumato atlyginti žuvusiųjų asmenų netekties. Atsakovas savo veikloje visokiais būdais siekė išvengti galimų nelaimingų atsitikimų keliuose, atsakingai rūpinosi autovilkikų technine būkle. Nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera. UAB „Aragva“ veikia nuostolingai, jos gaunamų pajamų ir/ar pelno nepakanka visoms išlaidoms atlyginti. Dėl lėšų stygiaus neretai atlyginimai darbuotojams išmokami pavėluotai, o skolos kreditoriams už gautas prekes bei paslaugas nuolat auga. Ieškovų naudai priteisus iš UAB „Aragva“ jų prašomas sumas, bendrovė būtų priversta nutraukti veiklą, o 18 darbuotojų - darbo . Mano, kad prašoma priteisti neturtinė žala yra nepagrįstai didelė. Ieškovai nepagrindžia patirtos neturtinės žalos bei jos dydžio. Su ieškiniu pateiktos medicininių dokumentų kopijos apie ieškovių A. G. ir A. J. sveikatos būklę neįrodo, jog psichiniai ir kitokie susirgimai atsirado joms būtent dėl A. B. ir A. S. B. žūties. Prašoma priteisti neturtinė žala yra nepagrįstai didelė lyginat su turtine žala. Nurodo, kad DB UAB „If draudimas“ jau yra sumokėjęs ieškovams 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovai dublike nurodo, kad atsakovo kaltės įrodinėjimas nėra būtinas ir reikšmingas, nes atsakovas kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, yra atsakingas ir be kaltės. Nelaimingą atsikitimą lėmė atsakovo darbuotojo A. L. veiksmai. Atsakovas pripažino aplinkybę, jog autoįvykio metu jį ir krovininės transporto priemonės vilkiko RANAUL G 280, (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini) vairuotoją A. L. siejo darbiniai teisiniai santykiai. Dėl minėtų priežasčių atsakovo turimos skolos negali būti pagrindas mažinti atlyginamosios neturinės žalos dydį. Nėra nustatyta, kad turtinės žalos dydis turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydžiui. Su ieškiniu pateiktos medicininių dokumentų kopijos apie ieškovių A. G. ir A. J. sveikatos būklę įrodo, jog psichiniai ir kitokie susirgimai atsirado joms būtent dėl A. B. ir A. S. B. žūties. Šias aplinkybes patvirtina gydytojų įrašai ambulatorinėje kortelėje. Po 2005 m. A. S. B. ir A. B. žūties, A. J. patirti dvasiniai išgyvenimai, vertintini ir kaip pagrindiniai veiksniai sukėlę A. J. fizinės sveikatos būklės pablogėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovas triplike nurodo, kad pats automobilių parko atnaujinimas, kuris vyksta lėtai ir už skolintas lėšas, neįrodo geros atsakovo finansinė padėties. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti atsižvelgta į atsakovo turtinę padėtį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į padarytos turtinės žalos dydį. Mano, kad ieškovų pateikti įrodymai nepagrindžia ieškinyje reikalaujamo neturtinės žalos dydžio. Nesutinka, kad ieškovų emocinis ryšys su žuvusiaisiais yra vienas iš reikšmingiausių kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Prašė sprendimo vykdymą išdėstyti.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo atsakovo pusėje A. L. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad visiškai pritaria atsakovo UAB „Aragva“ ir jos atstovų išdėstytai pozicijai dėl nepripažinimo ieškovų ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.), o neturtinė žala Civilinio kodekso 6.250 str.1d. apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. prasmę teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 2A-28/2006 akcentavo, kad pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Kartu, vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios dėl artimųjų netekties, prarasto džiaugsmo kaina. Dėl to, kaip jau minėta, įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas. Įstatymo leidėjas suteikė teisę būtent teismui įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad 2005 m. kovo 12 d. apie 10 val. 15 min. Ukmergės rajone, kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 60 km, prie sankryžos su keliu Vepriai-Deltuva, A. L., vairuodamas automobilį Renault G 280, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), priklausantį UAB "Aragva", įmonės kodas(duomenys neskelbtini), važiuodamas iš paskos, ta pačia kryptimi link Kauno miesto, važiavusio automobilio (duomenys neskelbtini) 38, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į važiavimo greitį, esant slidžiai kelio dangai, nesilaikė saugaus atstumo, pažeidė Kelių eismo taisyklių 171 p. ir 172 p. reikalavimus, dėl to priekyje važiavusiam automobiliui IVECO pradėjus stabdyti, vengdamas į jį atsitrenkti, kliudė priekabos kairės pusės galinę dalį, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, ten susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu OPEL ASCONA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. B., kuris nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2005 m. balandžio 9 d. ligoninėje mirė, bei eismo įvykio metu žuvo kartu važiavusi OPEL ASCONA keleivė A. S. B. Automobilį Renault G 280, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), priklausantį UAB "Aragva", įmonės kodas (duomenys neskelbtini) buvo apdraudusi UAB „If draudimas". Nurodo, kad UAB „If draudimas" nukentėjusiajam T. B. priskaičiavo ir išmokėjo 150 EUR neturtinės žalos atlyginimo, taip kompensuojant tik dalį patirtos neturtinės žalos. UAB „If draudimas" nukentėjusiajai A. G. priskaičiavo ir išmokėjo 200 EUR, A. J. 150 EUR neturtinės žalos atlyginimo, taip kompensuojant tik dalį patirtos neturtinės žalos. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant kaltinamąjį atsiprašyti nukentėjusiųjų. Teismas nuosprendžiu pripažino nukentėjusiems ieškovams šioje byloje teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (b.l.26-30).

dėl T. B. ieškinio

Kaip jau buvo nurodyta, ieškovas ieškinyje teigė, kad po autoįvykio, kuriuo metu žuvo tėvas ir mama, ieškovo šeimos gyvenimas iširo, nes ieškovas neteko abiejų brangiausių žmonių- motinos ir tėvo. T. B. siejo labai glaudus dvasinis ryšys tiek su motina, tiek su tėvu. Kelios savaitės po taip netikėtai užklupusios nelaimės T. B. buvo ypač sunkios, o pastovi nežinia dėl tėvo - A. B. sveikatos iki jo mirties buvo ypač kankinanti, nes išgyveno natūralią depresijos būseną, pradžioje vos ne visiškai atsisakė maisto, kankino nemiga, smulkūs sveikatos sutrikimai, dėl ko keletą savaičių nėjo į darbą, o ir vėliau, kai pradėjo dirbti, buvo gerokai atitrukęs nuo situacijos ir gana ilgą laiką pakankamai nedarbingas dėl visiškos motyvacijos ir bet kokių gyvenimo tikslų trūkumo. Viskas susivedė į sunkią psichologinę būseną, kuri T. B. tęsiasi iki šiol.

Ieškovas T. B. savo teiginiams pagrįsti iš savo ligos istorijos nepateikė jokių įrodymų apie ieškinyje nurodytą sveikatos pablogėjimą, t.y. nemigą, sveikatos sutrikimus, depresiją, sunkią psichologinę būseną ir t.t., o tuo pačiu, duomenų, kad jis kur nors dirbtų ir dėl tėvų žūties keletą savaičių būtų nėjęs į darbą. Tokių įrodymų ieškovas ir jo atstovė advokatė teismui nepateikė, todėl teismas negali pripažinti šiuos ieškovo T. B. motyvus pagrįstus ir įrodytus. Teismas, nagrinėjamoje byloje įvertinęs surinktus įrodymus dėl T. B. ieškinio daro šias išvadas:

1. T. B., būdamas 25 metų amžiaus, tai suaugęs žmogus, autoįvykio metu neteko abiejų tėvų, dėl ko jis neginčytinai patyrė tam tikrą psichologinį stresą, pergyvenimus, dvasinį skausmą, netektį dėl staigios ir netikėtos tėvų žūties;

2. ieškovas T. B. yra suaugęs žmogus, pagal savo amžių įgijęs tam tikrą įšsilavinimą ir specialybę, todėl darytina išvada, kad ieškovas yra materialiai save išlaikantis ir nuo tėvų materialiai nepriklausantis žmogus;

3. staigi tėvų netektis sukėlė ieškovui neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Kadangi ieškovas gyveno kartu su tėvais, darytina išvada, kad jų tarpusavio santykiai buvo artimi, glaudūs ir nuolatiniai.

dėl A. G.

Ieškinyje ieškovė A. G. nurodė, kad dėl mylimų tėvų, jos vaikams senelių žūties, buvo padaryta neįkainuojama neturtinė žala. Su tokiais teiginiais teismas sutinka, kadangi tėvų netektis neginčijamai pripažįstama neįkainojama žala vaikams, kadangi tėvai yra vieni artimiausių žmonių. Negalima pilnai sutikti su ieškovės motyvu, kad dėl autoįvykio pasekmių ieškovės A. G. šeimos gyvenimas iširo. Teismo posėdyje nustatyta, kad ieškovė yra sukūrusi savo šeimą, gyveno atskirai nuo tėvų, tėvų žūties metu buvo susilaukusi vaiko, todėl nepagrįstas ieškovės motyvas apie iširusį šeimos gyvenimą. Sutiktina su ieškovės motyvais, kad dėl abiejų tėvų žūties ji patyrė didžiulį sukrėtimą ir skausmą, pasidarė ypač pažeidžiama ir jautri. VĮ Kauno kalniečių poliklinika pažyma nustatyta, kad A. G. po patirtų išgyvenimų susijusių su tėvų netektimi gydėsi psichikos sveikatos centre nuo 2006-05-12 iki 2008-01-14, jai diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F32.1), pravestos psichologinės konsultacijos, o 2006-07-17 atliktas psichologinis ištyrimas. Pas gydytoją psichiatrą lankėsi vieną kartą, t.y. 2006-05-12 (b.l. 23). Įvertinus surinktus byloje įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės A. G. ir žuvusių tėvų tarpusavio santykiai buvo artimi, glaudūs ir nuolatiniai, todėl tėvų žūtis turėjo neigiamos įtakos ieškovės dvasinei sveikatai.

dėl A. J.

Sutiktina su ieškovės A. J. ieškinio motyvais, kad žuvus dukrai, ieškovei buvo padaryta neįkainuojama neturtinė žala, susijusi su netektimi, didžiuliu emociniu skausmu ir pergyvenimais netekus savo vaiko. A. J. savo dukters mirties dieną buvo ne tik jos globojama, slaugoma, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovė buvo žuvusiosios išlaikoma. Įvertinant garbingą ieškovės A. J. amžių ( 90 metų, b.l.4), sutiktina su ieškovės motyvu, kad žuvusioji A.-S. B. ieškovei padėjo, rūpinosi jos gerbūviu ir buitimi, rengėsi pasiimti gyventi pas save, nes sunkiai vaikštančiai ieškovei buvo sunku rūpintis savimi. Sutiktina su ieškovės motyvu, kad dukters žūtis turėjo neigiamos įtakos ieškovės savijautai ir sveikatai. Išraše iš ambulatorinės kortelės nustatyta, kad A. J. 2005-03-23 sutrikęs miegas, ji nuolat verkia (b.l.138), tačiau kitos ligos ir negalavimai negali būti siejami su dukters žūtimi (b.l. 134). A. J. tarpusavio santykiai su dukra buvo glaudūs ir nuolatiniai.

Kaip jau buvo nurodyta, teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimus, turi atsižvelgti į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. ir S. B. buvo mirtinai sužaloti autoįvykio metu. Nagrinėjamoje byloje autoįvykis priskirtinas prie neatsargių nusikaltimų. Autoįvykio metu, tiesioginis autoįvykio kaltininkas tretysis asmuo A. L. buvo blaivas. UAB „Aragva“ šioje byloje patraukta atsakovu kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, kuris privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (Civilinio kodekso 6.270str.). UAB „Aragva“ transporto paslaugas teikianti bendrovė, turinti 26 transporto priemones, bendrovėje dirba 19 darbuotojų (b.l. 54). UAB „Aragva“ 2007-12-31 balanso duomenimis nustatyta, kad bendrovė apskaito turto už 1 713 680 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro – 528 281 Lt. 2007 metus bendrovė turėjo 72 267 Lt pelno (b.l. 52,53). Byloje esančia pažyma nustatyta, kad UAB „Aragva“ skolos kreditoriams 2008-03-12 sudaro 263 398,11 Lt (b.l.55). UAB „If draudimas“ 2008-05-10 pranešimais atsakovas buvo informuotas apie sustabdytą draudiminę apsaugą dviems atsakovo automobiliams (b.l. 200, 201). Utenos rajono apylinkės teismas 2008-08-11 sprendimu iš atsakovo priteista virš 26 000 Lt UAB „Skuba“ (b.l. 195-198), todėl darytina išvada, kad atsakovo UAB „Aragva“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams dideli, bendrovė turi tam tikrų finansinių problemų, t.y. jos turtinė padėtis nėra gera. Nurodytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovo UAB „Aragva“ turtinė padėtis sudėtinga, transporto veiklos perspektyvos problematiškos, ekonominis nuosmukis transporto sektoriuje žinotina aplinkybė, todėl teismui yra pakankamas pagrindas mažinti priteistos žalos dydį ieškovams atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį.

Virš aptartais įrodymais apie ieškovą T. B., teismas daro išvadą, kad dėl tėvų žūties jis patyrė tam tikrus ypač neigiamus išgyvenimus, dvasinius netekimus ir skausmą, tačiau išgyvenimai ieškovo sveikatai, jo darbinei veiklai didesnės įtakos neturėjo, nes byloje tai patvirtinančių medicininių ir kitokių duomenų nėra. Aptartais motyvais ir kriterijais teismas, tenkindamas ieškinį, priteisia ieškovui 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad dėl autoįvykio metu žuvusių abiejų tėvų ieškovės A. G. sveikatai, ypač psichinei būsenai buvo padaryta žala, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į gydymo įstaigas pagalbos, jai buvo paskirtas gydymas. Ieškovė patyrė didelius psichologinius išgyvenimus, turėjusius neigiamos įtakos jos sveikatai. Aptartais motyvais ir kriterijais teismas ieškovės patirtą turtinę žalą įvertintina 15 000 Lt.

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad autoįvykio metu žuvus dukteriai A.-S. B., ieškovė A. J. patyrė dvasiškai skaudžius psichologinius pergyvenimus, ieškovei sutriko miegas, garbaus amžiaus ieškovė neteko tame pačiame Kauno mieste gyvenančios dukters nuolatinės pagalbos ir paramos, kurios galėjo tikėtis iki pat savo gyvenimo pabaigos. Aptartais motyvais ir kriterijais teismas ieškovės patirtą žalą įvertina 10 000 Lt.

Kadangi ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 93str., 96str.).

Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui mažintinos iki šiuo sprendimu priteistos sumos.

Sprendimo vykdymas neišdėstytinas, kadangi teismo priteistos sumos nėra didelės įvertinant atsakovo turimo turto kiekį (Civilinio proceso kodekso 284str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 260-270 str.str.,

nusprendžia:

1. Ieškovų T. B., A. G. ir A. J. ieškinius tenkinti iš dalies. Priteisti iš UAB „Aragva“ (įmonės kodas(duomenys neskelbtini)): 1) T. B. 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 130 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 2) A. G. 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 220 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 3) A. J. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 150 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje ieškinius atmesti.

2. Priteisti iš UAB „Aragva“ (įmonės kodas(duomenys neskelbtini)) 101 Lt į valstybės biudžetą, teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

3. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, Panevėžio apygardos teismo 2008m. kovo 12d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Aragva“ (įmonės kodas(duomenys neskelbtini)) turto ir piniginių lėšų atžvilgiu mastą nuo 300 000 Lt sumažinti iki 34 000 Lt, o taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

teisėjas Laimantas Misiūnas