Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovės Sodininkų bendrijos „Tauras“ atstovams A. K. ir advokato padėjėjui J. M., atsakovei V. S., trečiajam asmeniui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Sodininkų bendrijos „Tauras“ ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio plotas 0,0927 ha, unikalus numeris 2101-0042-0022, esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kurio plotas 0,0875 ha, unikalus numeris 2101-0042-0021, esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kurio plotas 0,1020 ha, unikalus numeris 2101-0042-0360, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-57). Atsakovė nėra sodininkų bendrijos „Tauras“ narė (b.l. 97). Pakartotinio sodininkų bendrijos „Tauras“ bendrijos narių 2011-06-18 susirinkimo metu patvirtinti bendrijos nario ir kitų mokesčių dydžiai: bendrijos nario mokestis – 150 Lt, kelių priežiūros mokestis – 50 Lt nuo kiekvieno žemės sklypo, žemės mokestis – 84 Lt už vieną sklypą už 2010 ir 2011 metus, ne bendrijos nariams mokestis už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais – 280 Lt metams už vieną žemės sklypą (b. l. 28-31). Pakartotinio sodininkų bendrijos „Tauras“ bendrijos narių 2012-06-30 susirinkimo metu patvirtinti bendrijos nario ir kitų mokesčių dydžiai: bendrijos nario mokestis – 150 Lt, kelių priežiūros mokestis – 50 Lt nuo kiekvieno žemės sklypo, žemės mokestis – 42,53 Lt už vieną sklypą, ne bendrijos nariams mokestis už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais – 242,53 Lt metams už vieną žemės sklypą (150 Lt administracijos išlaikymo mokestis, 50 Lt kelių priežiūros mokestis, 42,53 Lt bendrojo naudojimo žemės nuomos mokestis ) (b. l. 32-35). Ieškovė išrašė atsakovei sąskaitas: 2013-03-12 sąskaita (žemės sklypo adresas Tauro 11-oji g. 11, Klaipėda) už 2011-2013 metus 404,50 Lt sumai (b. l. 5), 2013-03-12 sąskaita (žemės sklypo adresas (duomenys neskelbtini)) už 2011-2013 metus 420,77 Lt sumai (b. l. 6), 2013-03-12 sąskaita (žemės sklypo adresas (duomenys neskelbtini)) už 2011-2013 metus 438,53 Lt sumai (b. l. 7). Atsakovė 2013-02-28 mokėjimo nurodymu Nr. 438 sumokėjo ieškovei 312,29 Lt, mokėjimo paskirtis – žemės nuomos mokestis 2010-2012 m. už 3 sklypus (b. l. 16).

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 1263,80 Lt skolą, nurodo, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 3 žemės sklypai, esantys sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje, atsakovė nėra sodininkų bendrijos narė, tačiau ji vis tiek turi pareigą mokėti mokestį už bendrojo naudojimo objektų mėgėjiško sodo teritorijoje išlaikymą ir naudojimą. Atsakovė su reiškiamu reikalavimu nesutinka, nurodo, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 3 žemės sklypai, kuriuos ji naudoja pagal paskirtį – sodininkystei, užsiimant sodininkyste nėra būtina elektros energija, nuotekų sistemos ar kitokie inžineriniai tinklai, taigi ji neturi poreikio naudotis ir nesinaudoja sodininkų bendrijai priklausančiu turtu, į žemės sklypus patenka per valstybinėje žemėje esančius kelius, kuriais taip pat naudojasi ir ieškovė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 3 žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) t. t. sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje (b.l. 52-57). Sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymu bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1, 3 dalys). Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnio 1 dalis). Mėgėjų sodo sklypas (toliau – sodo sklypas) – mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir pažymėtas riboženkliais žemės sklypas (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Bendrijos valdomas, prižiūrimas ir naudojamas sodininkų bendrojo naudojimo turtas įvardytas Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Tai – sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Būtent sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-366/2013).

Nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė, ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai.

Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.

Pagal CK 4.76 straipsnį bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009), prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to, ar bendraturtis naudojasi bendro turto duodamomis pajamomis, ar jomis naudotis atsisakė.

Ieškovė nurodo, kad sodininkų bendrijos „Tauras“ teritoriją sudaro 48,8320 ha, iš kurių 32,4666 ha - privati žemė, o 11,3654 ha bendrojo naudojimo žemė. Minėta, kad Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, priklausantis visiems sodo sklypų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvienas sodo sklypo savininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, šioje yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-366/2013). Bendraturtis turi teisę atsisakyti paslaugų, teikiamų asmeniniams sodo savininkų poreikiams tenkinti, panaudojant bendrą turtą, ir nemokėti atitinkamo atlyginimo už jas, tačiau tai neturi įtakos jo, kaip bendraturčio, pareigoms dalyvauti eksploatuojant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-366/2013). Jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (2008 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).

Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

Remiantis CK 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – bendrijos narių susirinkimą ir vienasmenį (bendrijos pirmininkas) ar kolegialų (bendrijos valdyba) organą (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnis). Svarbiausi sodininkų bendrijai ir jos nariams klausimai sprendžiami bendrijos narių susirinkime. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintos bendrijos narių susirinkimo išimtinės teisės, tame tarpe, tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką; nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus; spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5, 8, 15 punktai). Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir kitais pagal bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtais klausimais. 1999-04-17 sodininkų bendrijos „Tauras“ įstatų 15.2 punkte nurodyta, jog visuotinis bendrijos narių susirinkimas nustato stojamojo metinio nario mokesčio, kitų įmokų dydį ir mokėjimo laiką, samdomų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, tvirtina pajamų ir išlaidų sąmatas. Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2011-06-18 sodininkų bendrijos „Tauras“ pakartotiniame susirinkimo protokole; 2012-06-30 sodininkų bendrijos „Tauras“ pakartotiniame susirinkimo protokole Nr. 2 pateikiamos ir patvirtinamos ataskaitos už praėjusius metus, nurodomos išlaidos, mokestis bendrijos ir ne bendrijos nariams. 2011-06-18 sodininkų bendrijos „Tauras“ pakartotinio susirinkimo metu nuspręsta patvirtinti bendrijos nario ir kitų mokesčių dydžius: bendrijos nario mokestis – 150 Lt, kelių priežiūros mokestis – 50 Lt nuo kiekvieno žemės sklypo, žemės mokestis – 84 Lt už vieną sklypą už 2010 ir 2011 metus, ne bendrijos nariams mokestis už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais – 280 Lt metams už vieną žemės sklypą (protokolo 3 punktas) (b.l. 29). Protokolo 3 punkte nurodyta, kad mokestis turi būti sumokėtas iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d. 2012-06-30 pakartotinio sodininkų bendrijos „Tauras“ bendrijos narių susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą sodo teritorijoje ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, turės mokėti pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Ne bendrijos nariams patvirtintas 242,53 Lt metinis mokestis (150,00 Lt administracijos išlaikymo mokestis, 50,00 Lt kelių priežiūros mokestis, 42,53 Lt bendrojo naudojimo žemės nuomos mokestis) (b.l. 33). Sodininkų bendrijos narių susirinkime priimti sprendimai yra galiojantys, teisėti, nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, taigi šių susirinkimų metu patvirtintų bendrijos narių ir ne bendrijos narių įmokos ir jų dydžiai yra pagrįsti bei privalomi visiems sodo sklypų valdytojams nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje. Asmuo, manantis, kad tokie sprendimai pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, turi teisę ginčyti tokius sprendimus įstatymų nustatyta tvarka. Šioje byloje nurodytų bendrijos sprendimų teisėtumas neginčijamas, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako. Teismui taip pat pateikti sodininkų bendrijos „Tauras“ ūkinės finansinės veiklos už 2010 ir 2011 metus patikrinimo aktai (b.l. 86-93). Minėti dokumentai yra galiojantys ir duomenų, kad jie yra nuginčyti, taip pat nėra. Teismas sutinka su ieškove, jog atsakovė privalo atlyginti ne tik bendrojo naudojimo kelių išlaidas, žemės nuomos mokestį, bet ir jos daliai tenkančius kitus mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas – darbuotojų darbo užmokestį, mokesčius VMI, VSDFV, kanceliarijos, pašto ir kitas išlaidas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovė nepaisant to, kad ji nėra sodininkų bendrijos narė privalo prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo, mokėti įmokas, kurias nustato sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinis narių susirinkimas.

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Atsakovei išrašytos 2013-03-12 sąskaitos bendrai 1263,80 Lt sumai, kurias atsakovė privalėjo apmokėti iki 2013-03-31 (b.l. 36-38). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pateiktų sąskaitų neapmokėjo. Atsakovė nurodo, kad 2013-02-28 mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovei žemės nuomos mokestį už 2010-2012 metus už visus tris jai priklausančius žemės sklypus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės 2013-02-11 pranešimuose atsakovei apie įsiskolinimą (b.l. 98-100) nurodytos sumos yra didesnės negu atsakovei 2013-03-12 išrašytose sąskaitose (b.l. 36-38) nurodytos sumos. Pranešimuose už 3 žemės sklypus atakovei nurodytas žemės nuomos mokestis iš viso 379,59 Lt (3x84 už 2010 ir 2011 metus +(3x42,53 už 2012 metus)) sumai, atsakovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo 312,29 Lt žemės nuomos mokestį (b.l. 16), pateiktose 2013-03-12 sąskaitos nurodytas iš viso 67,30 Lt žemės nuomos mokestis (379,59-312,29=67,30), taigi atsakovės sumokėta suma jau įskaityta ir ieškovė reiškia atitinkamai mažesnį reikalavimą dėl likusio įsiskolinimo.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės atstovo ir atsakovės paaiškinimus, ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1263,80 Lt skola.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė prašo skirti ieškovei iki 20000 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodo, kad ieškovė inicijavo prieš sodininkus daugiau nei 70 bylų, be to, ieškovė jau esant suformuotai teismų praktikai nepagrįstai reiškia naujus ieškinius. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnį bauda dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik esant būtinoms sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnyje numatyti civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Tai, kad ieškovė inicijavo daug bylų prieš sodininkus, nereiškia, jog ieškovės pareikšti ieškiniai kitiems atsakovams yra nepagrįsti ir tokių veiksmų negalima laikyti piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei teisės aktai suteikia teisę ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus ir gynybos būdą gali pasirinkti pati ieškovė, bei į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, todėl atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei netenkintinas.

Atsakovė teismo posėdžio metu pateikė prašymą teismui kreiptis į prokuratūrą, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, t. y. dėl galimai perkeliamų sodininkų bendrijos narių lėšų į Masaičių įmones. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 299 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Nagrinėjamoje byloje teismas iš byloje esančių įrodymų visumos negali padaryti vienareikšmės išvados dėl atsakovės nurodytų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, todėl atskiroji nutartis byloje nepriimtina. Atsakovei išaiškintina, kad dėl nurodytų aplinkybių yra galimybė kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas.

Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 72,00 Lt žyminis mokestis (b. l. 3, 26) ir 1140,00 Lt (900 +240) atstovavimo išlaidos (b. l. 9, 42), iš viso 1212,00 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovė nurodo, kad atstovavimo išlaidos yra nepagrįstos, nes sodininkų bendrijoje „Tauras“ dirba du teisininkai, dėl to papildomai nebeturėtų samdyti jokių įmonių, teikiančių teisines paslaugas, be to, pažymėjo, kad tie patys du teisininkai A. M. ir A. M. turi savo įmonę, teikiančią teisines paslaugas, kuri ir ruošę dokumentus šioje byloje.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pažymėjęs, kad teismas, taikydamas CPK 88 str., pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

Atsakovės argumentai dėl ieškovės teisininkų A. M. ir A. M. bei jų teisinių paslaugų įmonės neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, jog tai yra susiję su bendrijos ir jos narių santykiais, kurie bylinėjimosi išlaidų kontekste nekvestionuotini. Tuo tarpu analizuojant ieškovės argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pripažintina, jog jie neviršija teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų dydžių už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 1212,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 9,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, taigi šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. S. 1263,80 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1263,80 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-06-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1212,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei Sodininkų bendrijai „Tauras“.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.