- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-1348-479/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07463-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Žydrūnas Bertašius, Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- SB „Tauras“
- Trečiasis asmuo
- V. S.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudarė kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius, kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SB „Tauras“ ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. S.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė SB „Tauras“ 2013-09-10 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei V. S. ir nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso trys esantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Šie žemės sklypai yra ieškovės SB „Tauras“ valdomoje teritorijoje. Atsakovė V. S. nėra sodininkų bendrijos narė, tačiau ji turi LR CK ir LR sodininkų bendrijos įstatyme numatytą pareigą mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir naudojimą. Ieškovė nurodė ir tai, kad SB „Tauras“ 2011-06-18 ir 2012-06-30 visuotiniame narių susirinkime buvo patvirtinti mokesčiai žemės sklypų savininkams, nesantiems sodininkų bendrijos nariais, už sodo teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir naudojimą. Ieškovė paaiškino, kad atsakovei V. S. buvo surašytos ir išsiųstos sąskaitos, kurias atsakovė turėjo apmokėti iki 2013-03-31. Kadangi atsakovė nustatytu terminu sąskaitų neapmokėjo, ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 1 263,80 Lt skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-05 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – iš atsakovės priteisė 1 263,80 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 263,80 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-06-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 212,00 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas konstatavo, jog kiekvienas sodo sklypo savininkas yra bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkas ir privalo vykdyti visas pareigas, įskaitant pareigą mokėti įmokas, susijusias su šios nuosavybės išlaikymu ir priežiūra. Teismas sprendė, kad atsakovė turi pareigą mokėti įmokas ieškovei už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir naudojimą, nes atsakovei nuosavybės teise priklauso trys sodininkų bendrijos teritorijoje esantys žemės sklypai.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė V. S. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybes dėl turto, kuris priklauso sodininkų bendrijai, ir nepagrįstai pripažino, jog atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso SB „Tauras“ teritorijoje esantys bendrojo naudojimo objektai. Atsakovė nurodė ir tai, kad teismas neįvertino ieškovės prašomų priteisti sumų pagrįstumo. Atsakovė pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės pateiktus dokumentus ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovė nurodė ir tai, kad teismas nesivadovavo prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje turinčiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3596-889/2011. Be to, teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovė nurodė ir tai, kad teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Dėl to atsakovė prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo V. S. prisidėjo prie atsakovės V. S. apeliacinio skundo, prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo V. S. rėmėsi analogiškomis aplinkybėmis, išdėstytomis atsakovės V. S. apeliaciniame skunde.
Atsiliepimas
Ieškovė SB „Tauras“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d.
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybes dėl to, koks turtas nuosavybės teise priklauso sodininkų bendrijai. Teismas sprendimu nepagrįstai pripažino, jog atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso yra SB „Tauras“ teritorijoje esantys bendrojo naudojimo objektai. Su šiomis skundo nuostatomis sutikti negalima. Sodininkų bendrijos veiklą reglamentuoja LR sodininkų bendrijų įstatymas. Pagal minėto įstatymo nuostatas mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą (LR sodininkų bendrijų įstatymo 2 str. 3 d., 6 str. 1 d.). Bylos medžiaga patvirtina tai, jog ieškovės SB „Tauras“ teritoriją sudaro 48,8320 ha, iš kurių 32,4666 ha yra privati sodininkų žemė, o 11,3654 ha bendrojo naudojimo žemė (b. l. 39, t. 1). Minėta 11,3654 ha dalis bendrojo naudojimo žemės nuosavybės teise priklauso valstybei, o ieškovė yra šios žemės naudotoja. Būtina įvertinti ir tai, kad už žemės naudojimą yra skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, kurį iš sodininkų renka ieškovė. Taigi nepagrįstos atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė neturi teisės reikalauti mokesčių iš ne bendrijos narių.
LR sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d. išvardintas sodininkų bendrijos valdomas, prižiūrimas ir naudojamas sodininkų bendrojo naudojimo turtas – sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Teismas pažymi, kad LR sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Taigi kiekvienas sodo sklypo savininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, šioje yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Šermukšnėlė“ v. J. Z. , bylos Nr. 3K-3-460/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-366/2013). Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 3 žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-57, t. 1), kurie yra SB „Tauras“ valdomoje teritorijoje. Atsakovė nėra SB „Tauras“ narė. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso SB „Tauras“ teritorijoje esantys bendrojo naudojimo objektai ir su šiais objektais susijusios išlaidos turi būti išieškomos iš sklypų savininkų.
Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, ar prašomos priteisti lėšos yra pagrįstos. Ši skundo nuostata yra neįrodyta. Bylos medžiaga nustatyta, kad SB „Tauras“ bendrijos narių 2011-06-18 susirinkimo metu patvirtinti bendrijos nario ir kitų mokesčių dydžiai: bendrijos nario mokestis – 150 Lt, kelių priežiūros mokestis – 50 Lt nuo kiekvieno žemės sklypo, žemės mokestis – 84 Lt už vieną sklypą už 2010 ir 2011 metus, ne bendrijos nariams mokestis už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais – 280 Lt metams už vieną žemės sklypą (b. l. 28-31, t. 1), 2012-06-30 susirinkimo metu patvirtinti bendrijos nario ir kitų mokesčių dydžiai: bendrijos nario mokestis – 150 Lt, kelių priežiūros mokestis – 50 Lt nuo kiekvieno žemės sklypo, žemės mokestis – 42,53 Lt už vieną sklypą, ne bendrijos nariams mokestis už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais – 242,53 Lt metams už vieną žemės sklypą (150 Lt administracijos išlaikymo mokestis, 50 Lt kelių priežiūros mokestis, 42,53 Lt bendrojo naudojimo žemės nuomos mokestis) (b. l. 32-35, t. 1). Teismas pažymi, kad sklypų savininkai įstatyme nustatyta tvarka savo nuožiūra galėjo pasinaudoti teise į teisminę gynybą, jeigu jie nesutiko su ieškovės sprendimais dėl mokesčių dydžio. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovės visuotinių susirinkimų metu priimti sprendimai yra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. LR sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 d. nustatyta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Būtina įvertinti tai, kad ieškovė pateikė atsakovei sąskaitas, kuriose detaliai nurodyti atsakovės mokėtini mokesčiai, sumos ir apskaitos laikotarpiai (b. l. 36-38, t. 1). Akivaizdu tai, kad šios sąskaitos atitinka LR buhalterinės apskaitos įstatyme numatytus reikalavimus. Svarbu įvertinti ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės prašomos priteisti sumos dydį bei įskaitė atsakovės jau sumokėtas sumas. Taigi išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, ar ieškovės prašomos priteisti sumos yra pagrįstos.
Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 str. 1 d.). Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino abiejų šalių patiktus įrodymus ir atsikirtimus. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nes teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje turinčiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3596-889/2011. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Įvertinus prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3596-889/2011 medžiagą matyti, kad skiriasi minėtoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje byloje nagrinėtos aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. 2-3596-889/2011 ieškovė savo reikalavimus atsakovei grindė bendrijos nariams nustatytomis pareigomis. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimus atsakovei įvykdyti SB „Tauras“ visuotinių susirinkimų metu priimtus sprendimus, susijusius su sodo sklypų savininkų pareigomis prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir priežiūros. Taigi nagrinėjama byla grindžiama reikalavimais, kylančiais ne iš narystės, o iš bendraturčiams nustatytų pareigų. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-26 sprendimu, nes šioje byloje buvo įrodinėjamos kitos faktinės aplinkybės.
Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Pagal LR CPK 95 str. bauda dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik esant šioms sąlygoms: byloje turi būti nustatytas dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą, sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Ieškovė SB „Tauras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl skolos priteisimo ir tuo ji įgyvendino teisę į teisminę galimai pažeistų teisių gynybą. Iš byloje esančių duomenų negalima padaryti išvados, jog pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ar grindžiamas žinomai melagingais duomenimis. Esant nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Apeliantė skunde pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovės pareikšti reikalavimai atsakovei buvo teismo patenkinti. Ieškovės prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis neviršija LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 patvirtinto dydžio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas bei atitinka bylos apimtį ir sudėtingumą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įstatymo reikalavimų spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teismui atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (LR CPK 93,98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės V. S. 500 Lt ieškovei SB „Tauras“ bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.