Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2024-08-21 · Byla Nr. BIK-389/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-21
Bylos Nr.
BIK-389/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01349-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigita Jokimaitė (pirm.), Tomas Šeškauskas, Danutė Jočienė
Nuteistasis
Ž. L.
Advokatai
Sergejus Milovas
Kasacinio skundo Nr. DOK-3105/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01349-2017-0
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Danutės Jočienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo Ž. L. gynėjo advokato Sergejaus Milovo kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 16 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistojo Ž. L. gynėjas advokatas S. Milovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 16 d. nutartį ir baudžiamąją bylą Ž. L. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nuosprendį, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymo garantuojamos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Kasatoriaus vertinimu, Ž. L. yra nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo išdėstytų kaltinamajame akte ir apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Jo teigimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam inkriminavo visiškai kitokias, nei nurodyta kaltinamajame akte, aplinkybes, susijusias su apgaulės susiformavimo laikotarpiu bei jos turiniu ir forma.

Skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo padaryto BPK pažeidimo, sutrukdžiusio nuteistajam Ž. L. žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir efektyviai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, iš esmės nenagrinėjo.

Kasatorius pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, jog naujos aplinkybės, kuriomis pasireiškė apgaulė (UAB „Alosa“ nemokumas, gresiantis bankrotas ir šių faktų nuslėpimas), nebuvo inkriminuotos nuteistiesiems, vis dėlto, šias aplinkybes minėtas teismas pripažino nustatytomis. Jis taip pat nurodo, kad, priešingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, nėra jokio pagrindo išvadai, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, nuteistojo parodymai turėtų pasikeisti, o teismo teiginiai, kuriais gynybos pozicijos samprata susiaurinama iki kaltinamųjų duodamų parodymų, yra teisiškai ydingi.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-7-89-511/2023 ir kt.).

Kasacinio skundo argumentai dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nesilaikymo taip pat dėl BPK 255 ir 256 straipsnių pažeidimų, neatitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kadangi kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl padarytų esminių BPK pažeidimų. Nors kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuteisė Ž. L. už nusikalstamos veikos padarymą, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo išdėstytų kaltinamajame akte, tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, nustatydamas tikrąsias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistajam Ž. L. pareikšto kaltinimo apimtį iš esmės tik susiaurino. Tuo tarpu kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai grindžiami išimtinai pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų išvadų kritika ir nesutikimu su teismo vertinimu. Kasatorius skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl nusikalstamos veikos sudėties požymio – kaltės – įrodytumo, nuteistojo gynėjui neigiant pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kuriose buvo atskleistas šio požymio turinys.

Taigi kasacinio skundo argumentai dėl BPK 255, 256 straipsnių taikymo yra susiję su fakto, o ne teisės taikymo klausimais. Kasatorius iš esmės kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą taip siekdamas, kad kasacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs įrodymus, padarytų kitokias išvadas, nei padarė žemesnės instancijos teismai. Tačiau kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant savo subjektyvų bylos įrodymų vertinimą ir deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Kasaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Skunde nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos išsamiai, ne tik pateikiami abstraktūs argumentai, kurias iš esmės nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, pakartotinai pateikiant savą faktinių aplinkybių vertinimą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie kasacinio skundo teiginiai prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartyje atsakė į esminius nuteistojo Ž. L. bei jo gynėjo advokato S. Milovo apeliacinio skundo argumentus, be kita ko, kasaciniame skunde pakartotinai ginčijamą kaltinimo keitimo klausimą. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad skundu siekiama, jog kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų bylą nagrinėjusių teismų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes kaip trečioji instancija. Kaip jau minėta, tokie skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo Ž. L. gynėjo advokato Sergejaus Milovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita JokimaitėTomas ŠeškauskasDanutė Jočienė