- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- 2S-317-260/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03361-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- D. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais civilinėje byloje Nr. 2-7915-571/2018 pagal pareiškėjos bankrutuojančio fizinio asmens D. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims bankroto administratoriui A. B., uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja bankrutuojantis asmuo D. S. 2018 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 2018 m. rugpjūčio 27 d. bankrutuojančios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimo protokolu priimtų nutarimų panaikinimo, kuriame prašė teismo panaikinti D. S. kreditorių susirinkimo 2018 m. rugpjūčio 27 d. protokolą ir pripažinti laidavimus pasibaigusius pagal 2005 m. birželio 3 d. paprastąjį vekselį, 2006 m. balandžio 7 d. paprastąjį vekselį, 2006 m. gegužės 5 d. paprastąjį vekselį, 2006 m. rugpjūčio 3 d. paprastąjį vekselį, 2006 m. rugpjūčio 24 d. paprastąjį vekselį, 2006 m. gruodžio 15 d. paprastąjį vekselį, 2007 m. sausio 12 d. paprastąjį vekselį, 2007 m. gegužės 21 d. paprastąjį vekselį, 2007 m. liepos 13 d. paprastąjį vekselį.
2. Pareiškime nurodė, kad jos sutuoktinis K. S. buvo K. S. prekybos įmonės savininkas. K. S. prekybos įmonė su tuometiniu AB Ūkio bankas pasirašė 2005 m. birželio 3 d. paprastąjį vekselį, 2006 m. balandžio 7 d. paprastąjį vekselį, 2006 m. gegužės 5 d. paprastąjį vekselį, 2006 m. rugpjūčio 3 d. paprastąjį vekselį, 2006 m. rugpjūčio 24 d. paprastąjį vekselį, 2006 m. gruodžio 15 d. paprastąjį vekselį, 2007 m. sausio 12 d. paprastąjį vekselį, 2007 m. gegužės 21 d. paprastąjį vekselį, 2007 m. liepos 13 d. paprastąjį vekselį. Pagal šiuos vekselius laiduotoja sutiko būti pareiškėja. Bankrutavus įmonei, bankas su vykdomaisiais raštais, kreipėsi į antstolius, prašydamas išieškoti pinigines lėšas iš D. S., pagal vekselius. 2018 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi K. S. prekybos įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. Pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė. Atsižvelgdama į tai pareiškėja laikė, jog laidavimas yra pasibaigęs 2018 m. kovo 19 d., todėl prašė bankroto administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą, kurio metu spręsti klausimą ir pripažinti laidavimą pagal vekselius pasibaigusius. 2018 m. rugpjūčio 27 d. įvykęs kreditorių susirinkimas nepritarė prašymui, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą. Pareiškėja nurodė, kad laidavimo prievolė yra šalutinė, todėl jos galiojimas susijęs su pagrindinės prievolės galiojimu. Pasibaigus pagrindinei prievolei baigiasi ir laidavimas. Tuo atveju, kai bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi. Pareiškėja nurodė, kad kreditorius į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš laiduotojos D. S. nesikreipė, todėl likvidavus pagrindinį skolininką, tuo pačiu paprastai baigiasi ir laidavimas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ 2018 m. spalio 17 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame prašė pareiškėjos D. S. pareiškimą atmesti.
4. Atsiliepime nurodė, kad pagrindinis kreditorius AB „Ūkio bankas“ dar 2009 m. kovo 5 d., išsiuntė D. S. reikalavimus apmokėti laidavimu pagrįstus vekselius. Kreditorius laikėsi visų Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo reikalavimų dėl vekselių pateikimo pamokėti ir skolininkės informavimo apie vekselių apmokėjimą, o Kauno m. 23-ais notarų biuras 2009 m. kovo 14 d. išdavė vykdomuosius raštus, pagal visus 9 vekselius dėl skolos išieškojimo iš skolininkės. 2009 m. kovo 23 d. vykdomieji raštai buvo pateikti priverstiniam vykdymui antstolei A. L.. Pareiškėja buvo informuota apie kreditoriaus reikalavimą ir vykdymo veiksmus. Kreditorius reikalavimus pareiškėjai pateikė iki pagrindinio skolininko K. S. prekybos įmonės likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Įstatymas nenumato galimybės pareikšti ieškinį asmeniui dėl skolos, kuri jau yra išieškoma vykdymo procese pagal notaro išduotus vykdomuosius įrašus arba kuri yra patvirtinta fizinio asmens bankroto byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjos bankrutuojančio asmens D. S. prašymo netenkino.
6. Teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 23 d. D. S. buvo iškelta bankroto byla, kurioje, vertinant D. S. kreditorinius įsipareigojimus, buvo įvertinta ir laidavimas pagal 2005 m. birželio 3 d. paprastąjį vekselį, 2006 m. balandžio 7 d. paprastąjį vekselį, 2006 m. gegužės 5 d. paprastąjį vekselį, 2006 m. rugpjūčio 3 d. paprastąjį vekselį, 2006 m. rugpjūčio 24 d. paprastąjį vekselį, 2006 m. gruodžio 15 d. paprastąjį vekselį, 2007 m. sausio 12 d. paprastąjį vekselį, 2007 m. gegužės 21 d. paprastąjį vekselį, 2007 m. liepos 13 d. paprastąjį vekselį (Civilinė byla Nr. 2FB-754-571/2017, 1 tomas b. l. 114-118). 2017 m. vasario 20 d. nutartimi buvo patvirtintas D. S. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kur kreditoriumi įtraukta UAB „Gelvora“ su 2 132 006,62 Eur finansiniu reikalavimu. Pažymėjo, kad BAB Ūkio bankas 2016 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo reikalavimo teisę į K. S. prekybos įmonės bei laiduotojos D. S. įsiskolinimą (Civilinė byla Nr. 2FB-754-571/2017, 2 tomas b. l. 34-35). Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėja D. S. jau 2009 metų kovo mėnesį žinojo apie jai inicijuotą priverstinį skolos išieškojimą pagal 9 vekselius - žinojo apie jai pareikštą reikalavimą sumokėti skolą (Civilinė byla 2FB-754-571/2017, 2 tomas b. l. 49-84). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, bei vadovaudamasis formuojama teismų praktika sprendė, kad kreditorius UAB „Gelvora“ tinkamai, vadovaudamasis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatyta tvarka, pateikė vykdymui vekselius, tinkamai ir laiku pareiškė reikalavimą dėl skolos išieškojimo. K. S. prekybos įmonei bankroto byla buvo iškelta 2013 metais, o 2018 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi K. S. prekybos įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. D. S. reikalavimas sumokėti skolą pagal 9 vekselius yra pareikštas iki pagrindinio skolininko K. S. prekybos įmonės likvidavimo, tai yra, pateikus vekselį vykdymui, prievolė nebuvo pasibaigusi. Tai reiškia, jog kreditorius UAB „Gelvora“, vadovaudamasis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatyta tvarka, pateikė vykdymui vekselius, kad nepasibaigusią pagrindinio skolininko prievolę įvykdytų solidarus skolininkas, šiuo atveju laiduotoja D. S..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja D. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti D. S. kreditorių susirinkimo 2018 m. rugpjūčio 27 d. protokolą ir pripažinti laidavimus pasibaigus pagal: 2005 m. birželio 3 d. paprastąjį vekselį, 2006 m. balandžio 7 d. paprastąjį vekselį, 2006 m. gegužės 5 d. paprastąjį vekselį, 2006 m. rugpjūčio 3 d. paprastąjį vekselį, 2006 m. rugpjūčio 24 d. paprastąjį vekselį, 2006 m. gruodžio 15 d. paprastąjį vekselį, 2007 m. sausio 12 d. paprastąjį vekselį, 2007 m. gegužės 21 d. paprastąjį vekselį, 2007 m. liepos 13 d. paprastąjį vekselį. Atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, dėl ko priėmė netinkamą sprendimą. Pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju suteiktas laidavimas yra pasibaigęs 2018 m. kovo 19 d., t. y. nuo Kauno apygardos teismo nutarties, kurie K. S. prekybos įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduota, priėmimo. CK normose nenurodytas laidavimo atnaujinimo institutas, todėl atnaujinti pasibaigusį laidavimą nėra pagrindo. Kadangi laidavimas yra papildoma, šalutinė prievolė, todėl jis galioja tol, kol galioja pagrindinė prievolė, o baigiasi kartu su pagrindine prievole, nesvarbu, koks pagrindinės prievolės pabaigos pagrindas. Tačiau sutarties ar įstatymų numatytais atvejais laidavimas gali baigtis ir anksčiau už pagrindinę prievolę – kai bankrutuojant skolininkui reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo. Nagrinėjamu atveju jokio ieškinio pareikšta nebuvo.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir 2018 m. lapkričio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodė jokių naujų argumentų savo reikalavimui pagrįsti, kurių nebuvo nurodžiusi 2018 m. rugsėjo 3 d. pareiškime. Apeliantė atskirajame skunde įrodinėja, kad K. S. prekybos įmonė yra likviduota ir, kad jos prievolė suinteresuotam asmeniui UAB „Gelvora“ yra pasibaigusi. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, ar K. S. prekybos įmonės prievolė UAB „Gelvora“ yra pasibaigusi. Sprendžiant ar apeliantės prievolė kreditoriui UAB „Gelvora“ nėra pasibaigusi reikšminga yra aplinkybė, ar UAB „Gelvora“ tinkamai ir laiku pareiškė reikalavimą apeliantei. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad apeliantei apie pareikštą reikalavimą buvo žinoma dar 2009 m. Apeliantė su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, paneigiančių Marijampolės apylinkės teismo nustatytas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimas apeliantei buvo pateiktas 2009 metais, o pagrindinis skolininkas K. S. prekybos įmonė likviduota 2018 m. kovo 19 d., teigtina, kad UAB „Gelvora“ laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012 suformuluoto reikalavimo pareikšti reikalavimą laiduotojai iki pagrindinio skolininko likvidavimo. Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kodėl nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikoma CK 6.128 straipsnio 3 dalies nuostata, nurodanti, kad prievolė baigiasi, kai likviduojamas juridinis asmuo išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys, taip pat Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostata, nurodanti, kad laiduotojo įsipareigojimai galioja ir tuomet, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus.
9. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo protokolu priimtų nutarimų panaikinimo.
12. Byloje nustatyta, kad apeliantė D. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, kuriuo buvo atsisakyta pripažinti pareiškėjos laidavimus pagal 9 vekselius pasibaigusiais, nurodant, kad kreditorius AB „Ūkio bankas“ pateikė reikalavimą pareiškėjai iki pagrindinio skolininko K. S. prekybos įmonės likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro tiek Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka, tiek Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka, taip pat, kad įstatymai nenumato galimybės pareikšti ieškinį asmeniui dėl skolos, kuri jau yra išieškoma vykdymo procese pagal notaro išduotus vykdomuosius įrašus arba kuri yra patvirtinta fizinio asmens bankroto byloje. Marijampolės apylinkės teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos pareiškimą atmetė, nurodė, jog apeliantei apie pareikštą reikalavimą buvo žinoma dar 2009 m., t. y. iki pagrindinio skolininko K. S. prekybos įmonės likvidavimo, todėl, pateikus vekselį vykdymui, prievolė nebuvo pasibaigusi. Tai reiškia, jog kreditorius UAB „Gelvora“, vadovaudamasis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka, pateikė vykdymui vekselius, kad nepasibaigusią pagrindinio skolininko prievolę įvykdytų solidarus skolininkas, t. y. D. S.. Apeliantė dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad su tokiais pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais teiginiais nesutinka, mano, kad teismas netinkamai taikė teisės aktus, dėl ko priėmė netinkamą sprendimą.
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantė savo atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, jog K. S. prekybos įmonė yra likviduota, todėl jos prievolė suinteresuotam asmeniui UAB „Gelvora“ turi būti laikoma pasibaigusia, sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo klausimą, laiko reikšmingu nustatyti, ar kreditorius UAB „Gelvora“ tinkamai ir laiku pareiškė reikalavimą apeliantei (laiduotojai).
14. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos pareiškimą, nustatė, kad apeliantei apie pareikštą reikalavimą buvo žinoma dar 2009 metais. Apeliantė su atskiruoju skundu nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų ar duomenų paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytas aplinkybes. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė (laiduotoja) nepagrįstai teigia, kad jos, kaip laiduotojos, prievolė baigėsi pasibaigus pagrindiniam skolininkui K. S. prekybos įmonei (2018 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismui nutartimi pripažinus ją bankrutavusia ir likviduojama).
15. Nagrinėjamu byloje atveju apeliantė laidavimu užtikrino vekselių apmokėjimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011 nurodė, kad vekselio laidavimą ir CK reglamentuotą laidavimą vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimą apibūdinanti sąvoka, tačiau vekselio laidavimas yra savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas, reglamentuotas kitame įstatyme. Vekselių laidavimo santykiams taikomas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (1 straipsnis). Vekselio laidavimo ir CK reglamentuoto laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, esmė nėra tapati. Pagal CK laidavimas yra išimtinai papildoma (šalutinė) prievolė ir kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). CK 6.128 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Vekselio laidavimo papildomas pobūdis yra santykinis. P. Į. ir paprastųjų vekselių įstatymo 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje išaiškino, kad ši taisyklė taikytina ir tiems atvejams, kai laidavimu užtikrinta prievolė pasibaigia dėl paprastojo vekselio davėjo – juridinio asmens likvidavimo. Dėl nurodytų aplinkybių apeliantės argumentai, kad jos laidavimo prievolė baigėsi likvidavus K. S. prekybos įmonę, apeliacinės instancijos teismo vertintini kaip neatitinkantys įstatyminio reglamentavimo ir teismų praktikos, todėl neteisingi, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apeliantės pareiškimas dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, kuriais nutarta nepripažinti ginčo laidavimų pasibaigusiais, panaikinimo, laikytina teisėta ir pagrįsta.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei apeliantės atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.