Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-05-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-89-526/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-136-549/2024Nutartis · 2024-03-08Klaipėdos apylinkės teismas
  2. AN2-89-526/2024Nutartis · 2024-05-09Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-09
Bylos Nr.
AN2-89-526/2024
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00050-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eugenijus Antanauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-89-526/2024Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00050-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 8 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresnysis tyrėjas 2024-01-25 nutarimu Nr. 30-ANR_N-809-2024 A. M. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskyrė 800,00 Eur baudą su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad jis 2024-01-08, 13 val., 30 min., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Kia Motors Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 0,52 prom. neblaivumas (girtumas), po paklaidos nustatytas 0,50 prom. neblaivumas (girtumas). Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punktą. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. kovo 8 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-01-25 nutarimą Nr. 30-ANR_N-809-2024 ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Teismas nutartyje nurodė, jog kaip matyti iš 2024-01-24 nutarimo, A. M. savo kaltę dėl padaryto administracinio pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Tai jis patvirtino ir teismo posėdyje. Todėl ši aplinkybė pagrįstai pripažinta atsakomybe lengvinančia. Nors pareiškėjas per penkis metus kelis kartus buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau už analogiškus ar kitokius ypač pavojingus, šiurkščius pažeidimus nebaustas. Anksčiau paskirtas baudas yra sumokėjęs. Todėl, teismo nuomone, jis nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, o šis jo pažeidimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio. Nurodo, jog A. M. nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis nedaug viršijo ribą, nuo kurios taikoma atsakomybė. Pareiškėjas paaiškino, jog vartojo nedidelį kiekį nestipraus alkoholio, būdamas įsitikinęs, kad tą dieną jau nereikės vairuoti. Iškilus poreikiui vairuoti, jautėsi gerai, todėl tikėtina, kad pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti, įvertindamas savo organizmo būklę prieš nusižengimą ir jo padarymo metu, nesitikėdamas, jog jo organizme gali būti toks didelis kiekis alkoholio. Be to, pareiškėjas buvo sustabdytas vykdant prevencinę priemonę, o ne dėl kad jis pavojingai vairavo ar kitaip kėlė grėsmę. Dėl padaryto pažeidimo eismo įvykio nesukelta, sunkūs padariniai nekilo, todėl pripažintina, kad jo padarytas nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Teismas įvertino ir tai, jog A. M. buvo ilgametis vidaus tarnybos pareigūnas, ankstesnės darbovietės charakterizuojamas labai gerai, ne kartą buvo skatintas, tačiau dėl padaryto nusižengimo buvo atleistas iš tarnybos, neteko pragyvenimo šaltinio, yra priverstas ieškoti naujo darbo. Teismas nurodė, jog pareiškėjas gyvena Klaipėdos rajone, kur darbo pasiūla yra nedidelė, galimybes įsidarbinti riboja ir amžius. Gyvenamojoje vietoje viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta, kaip mieste, todėl teisė vairuoti transporto priemones padidintų jo galimybes įsidarbinti. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakomybėn patrauktas A. M. piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų įrašyta į priklausomybių ligų kabineto įskaitą. Visos šios aplinkybės (ypatingai atsakomybėn traukiamo asmens vairuotojo stažas, nusižengimų pobūdis ir skaičius, paskutinio nusižengimo padarymo aplinkybės, nustatytas girtumo laipsnis ir kt.) leidžia pagrįstai teigti, kad A. M. nėra ypač nedrausmingas, piktybiškai ir sistemingai nusižengimus darantis vairuotojas. O kaltės pripažinimas, jo paaiškinimai teismo posėdžio metu neleidžia teismui abejoti tuo, kad pareiškėjas itin neigiamai vertina savo elgesį, suvokia tokio elgesio galimas sukelti pasekmes bei padarė dėl jo atitinkamas išvadas. Kita vertus, teismas pažymėjo, jog negalima neigti, kad vairavimas neblaiviam, net jei nustatomas ir nedaug leidžiamą ribą viršijantis girtumo laipsnis, yra šiurkštus KET pažeidimas. Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, turėjo būti itin kritiškas sau, žinodamas, jog vartojo alkoholį ir įvertinti tokio elgesio neigiamas pasekmes – galimą tam tikrų suvaržymų patyrimą. Teismo vertinimu, išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti nuobauda nepasiektų jai keliamų tikslų – nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo, bausmės neišvengiamumas, todėl A. M. skirti vien tik jo lūkesčius atitinkančią administracinio poveikio priemonę nėra pagrindo. Tokios teismo išvados nepaneigia ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės – sukeliami nepatogumai buityje, materialiniai praradimai – nes visos jos pažeidėjui buvo žinomos nusižengimo darymo metu, tačiau nuo netinkamo poelgio nesulaikė. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nors šiuo atveju visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių ir vertinamos pareiškėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau jos visa apimtimi neeliminuoja jo atsakomybės už šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą. Teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti A. M. paliekant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą, tik sutrumpinant jos terminą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 8 d. nutartį bei palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-01-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-809-2024 be pakeitimų.

3.1. Skunde Institucija nurodo, jog A. M. vartojo alkoholį tą pačią dieną ir praėjus nedideliam laiko tarpui sėdo už vairo į nieką nekreipdamas dėmesio. Pažymėjo, kad už mažiau šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus yra numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pvz. už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti (ANK 420 str. 1 d.) be numatytos baudos privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Šiuo atveju už vairavimą esant neblaiviam būtų taikoma analogiška administracinio poveikio priemonė kaip už lenkimą transporto priemonių kur draudžiama lenkti.

3.2. Institucijos nuomone, išskirtinėmis negali būti laikomos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės – A. M. sukeliami nepatogumai buityje, materialiniai praradimai, nes A. M. šias aplinkybes žinojo prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus ir privalėjo jas įvertinti, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Nurodo, jog natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir A. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad, būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už save ir savo šeimą, jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti.

3.3. Institucija pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Nurodo, jog pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 str. 6 d. nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Nurodo, jog įvertinus tai, kad pareiškėjas gailisi dėl padaryto nusižengimo, yra teigiamai charakterizuojamas, į nusižengimo pobūdį, buvo atsižvelgta administracinio poveikio priemonės skyrimo procese. Institucijos nuomone, pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir A. M. skyrė minimalią baudą ir minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą.

3.4. Institucija nurodo, jog konkrečiu atveju švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų atsakomybės. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę A. M., netinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą, todėl be pagrindo pakeitė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-01-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-809-2024.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį, kuria pakeistas Institucijos priimtas nutarimas ir sutrumpintas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2024-01-08, 13 val., 30 min., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Kia Motors Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 0,52 prom. neblaivumas (girtumas), po paklaidos nustatytas 0,50 prom. neblaivumas (girtumas), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punktą. Nutarimu A. M. paskirta 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Su paskirta nuobauda A. M. nesutiko, priimtą nutarimą apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visetas sudaro pakankamą pagrindą A. M. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę (mažesnės trukmės) administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje, kadangi A. M. savo kaltę dėl padaryto administracinio pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, tai jis patvirtino ir teismo posėdyje, todėl ši aplinkybė pripažinta atsakomybe lengvinančia. Be to, nors pareiškėjas per penkis metus kelis kartus buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau už analogiškus ar kitokius ypač pavojingus, šiurkščius pažeidimus nebaustas, anksčiau paskirtas baudas yra sumokėjęs, todėl jis nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, o šis jo pažeidimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas pažymėjo, jog A. M. nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis nedaug viršijo ribą, nuo kurios taikoma atsakomybė. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. M. buvo ilgametis vidaus tarnybos pareigūnas, ankstesnės darbovietės charakterizuojamas labai gerai, ne kartą buvo skatintas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslams pasiekti pakaktų ir trumpesnės, nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje minimali administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – trukmės, nes jis nėra piktybinis pažeidėjas ir pasimokys iš šios situacijos paskyrus jam ir švelnesnę administracinio poveikio priemonę.

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su Institucijos apeliacinio skundo motyvais, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, netinkamai įvertino visas aplinkybes, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, netinkamai individualizavo nuobaudą ir nepagrįstai taikė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundą išnagrinėjęs teismas teisingai taikė įstatymo nuostatas, rėmėsi suformuota teismų praktika bei tinkamai įvertino visus byloje esančius duomenis, todėl pagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. M. sutrumpino administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismas teisingai konstatavo, kad A. M. nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, o šis jo pažeidimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, o dėl padaryto pažeidimo eismo įvykio nesukelta, sunkūs padariniai nekilo, todėl pripažintina, kad jo padarytas nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakomybėn patrauktas A. M. piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų įrašyta į priklausomybių ligų kabineto įskaitą. Visos šios aplinkybės (ypatingai atsakomybėn traukiamo asmens vairuotojo stažas, nusižengimų pobūdis ir skaičius, paskutinio nusižengimo padarymo aplinkybės, nustatytas girtumo laipsnis ir kt.) leidžia pagrįstai teigti, kad A. M. nėra ypač nedrausmingas, piktybiškai ir sistemingai nusižengimus darantis vairuotojas. Išanalizavęs visus į bylą pateiktus duomenis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas švelninti A. M. paskirtą administracinio poveikio priemonę, o sutrumpinta iki šešių mėnesių administracinio poveikio priemonė vis vien atitiktų ANK nustatytų nuobaudų skyrimo principus, teisingumo ir protingumo reikalavimus bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

9. Įstatyme numatyta, kad, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Paprastai administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių bei duomenų pakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas nedidelis veikos pavojingumas bei A. M. kaip vairuotojo charakteristika, kadangi administraciniu nusižengimu nebuvo sukelta jokių ypatingai neigiamų padarinių, nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, be to, A. M. praeityje nėra baustas už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju administracinės nuobaudos paskirtis gali būti įgyvendinta paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme.

10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. M. mažesniam už minimalų laikotarpį taikyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 8 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas