Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. A. skundą atsakovei Lazdijų rajono savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja D. A. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 21RE1-253(AG1-221/09-2024 „Dėl termino skundui paduoti neatnaujinimo ir atsisakymo priimti skundą nagrinėti komisijoje“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) bei įpareigoti Ginčų komisiją 2024 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjos skundą priimti nagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Šioje byloje priimtas pareiškėjos D. A. skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Ginčų komisijos 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 21RE1-253; 2) įpareigoti Ginčų komisiją 2024 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjos skundą priimti nagrinėti (1 t., b. l. 95–96).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Administracija, vykdydama Ginčų komisijos 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 19R1-529, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos D. A. 2023 m. gruodžio 5 d. pareiškimą „Dėl 2023 m. rugsėjo 26 d. pareiškimo Nr. 19-10 peržiūrėjimo, dėl atsakyme klaidingų duomenų pateikimo ir tyrimo atlikimo“ ir priėmė Administracijos sprendimą (1 t., b. l. 34–40, 46–59). Administracijos sprendime nurodyta, kad šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas pasirinktinai Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui, adresu: Laisvės al. 36, 44240 Kaunas, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų administracinio teismo Kauno rūmams, adresu: A. Mickevičiaus g. 8A, 44312 Kaunas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2024 m. birželio 25 d. pareiškėja padavė skundą Ginčų komisijai dėl Administracijos sprendimo panaikinimo. 2024 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. P1-161 buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti ir pateikti Ginčų komisijai patikslintą skundą, atitinkantį IAGNTĮ 7 straipsnio reikalavimus. 2024 m. liepos 1 d. sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas elektroniniu paštu, kadangi tokį pageidavimą išreiškė pati pareiškėja. Tačiau, pareiškėjos teigimu, 2024 m. liepos 1 d. gautas raštas Nr. 19R1-737 pareiškėją suklaidino, o 2024 m. liepos 23 d. pareiškėja gavo 2024 m. liepos 22 d. Ginčų komisijos sprendimą Nr. 21REI-236, kuriuo buvo informuota, jog nepašalinus trūkumų skundas laikomas nepaduotu. 2024 m. liepos 24 d. pareiškėja pašalino trūkumus ir pakartotinai išsiuntė skundą Ginčų komisijai, tačiau 2024 m. liepos 25 d. gavo sprendimą Nr. 21REI-242, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjos 2024 m. liepos 24 d. skundą nagrinėti dėl praleisto termino ir nesuformuluoto reikalavimo atnaujinti terminą skundui paduoti (1 t., b. l. 41–44, 87–91).

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nuo 2024 m. liepos 26 d. iki rugpjūčio 2 d. buvo išvykusi į užsienį (1t., b. l. 17). Grįžusi iš kelionės, pirmą darbo dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 5 d. pateikė naują skundą Ginčų komisijai ir prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (Ginčų komisijos byla Nr. AG1-221/10-2024, b. l. 1–12, 65–70), tačiau Ginčų komisija atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Administracijos sprendimo panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą nagrinėti (Ginčų komisijos byla Nr. AG1-221/10-2024, b. l. 71–74).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Ginčų komisijos 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 21RE1-253(AG1-221/09-2024 „Dėl termino skundui paduoti neatnaujinimo ir atsisakymo priimti skundą nagrinėti komisijoje“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip matyti iš pareiškėjos prašymo Ginčų komisijai atnaujinti terminą skundui paduoti, jame pareiškėja nurodė, kad 2024 m. birželio 25 d., t. y. nustatytu terminu padavė skundą Ginčų komisijai dėl Administracijos sprendimo panaikinimo. 2024 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. P1-161 buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti ir pateikti Ginčų komisijai patikslintą skundą, atitinkantį IAGNTĮ 7 straipsnio reikalavimus. 2024 m. liepos 1 d. sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas elektroniniu paštu, kadangi tokį pageidavimą išreiškė pati pareiškėja. Tačiau 2024 m. liepos 1 d. gautas raštas Nr. 19R1-737 pareiškėją suklaidino, nes atidarius laišką jo priedai dar nebuvo atsisiuntę. Pareiškėja suprato, kad laiškas yra informacinio pobūdžio, ji informuojama apie skundo registraciją ir bylai suteiktą numerį, nes dokumento antraštė bylojo „Dėl skundo (bylos Nr. AG1-172/12-2024)“ DĖMESIO Prašome į šį e-laišką neatsakinėti. Tokia pateikta informacija sukėlė neaiškumų ir neleido tinkamai ir laiku įvykdyti skundo trūkumų pašalinimą. Tą patį laišką peržiūrėdama 2024 m. liepos 22 d. pastebėjo priedus, tarp jų ir 2024 m. liepos 1 d. sprendimą dėl skunde esančių trūkumų pašalinimo, kurio anksčiau nebuvo. Tą pačią dieną informavo Ginčų komisiją apie gautą 2024 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. P1-161. 2024 m. liepos 23 d. pareiškėja gavo 2024 m. liepos 22 d. Ginčų komisijos sprendimą Nr. 21REI-236, kuriuo buvo informuota, jog nepašalinus trūkumų skundas laikomas nepaduotu. 2024 m. liepos 24 d. pareiškėja pašalino trūkumus ir pakartotinai išsiuntė skundą Ginčų komisijai, tačiau 2024 m. liepos 25 d. gavo sprendimą Nr. 21REI-242, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjos 2024 m. liepos 24 d. skundą nagrinėti dėl praleisto termino ir nesuformuluoto reikalavimo atnaujinti terminą skundui paduoti. Pastebi, kad anksčiau pateikti naujo skundo ir prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti negalėjo, nes nuo 2024 m. liepos 26 d. iki rugpjūčio 2 d. buvo išvykusi į užsienį. Grįžusi iš kelionės, pirmą darbo dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 5 d. pateikė naują skundą Ginčų komisijai ir prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Mano, kad visus veiksmus vykdė nuosekliai ir atsakingai, stengėsi laikytis įstatymų nustatytos tvarkos skundui paduoti.

Kaip matyti iš Ginčijamo sprendimo, Ginčų komisija, vertindama, ar pareiškėjos nurodytos priežastys sudaro pagrindą atnaujinti terminą skundui dėl Administracijos sprendimo panaikinimo paduoti, konstatavo, kad pareiškėjos argumentai, nurodyti 2024 m. rugpjūčio 5 d. prašyme dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo, dėl skundo padavimo termino praleidimo priežasčių nelaikytini svarbiomis ir objektyviomis priežastimis dėl kurių pareiškėja teisės aktų nustatytais terminais negalėjo pateikti skundo dėl Administracijos sprendimo panaikinimo. Išdėstytų aplinkybių visuma Ginčų komisijai leido daryti išvadą, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių ar atsitiktinių aplinkybių, o nuo pareiškėjos pasirinkto elgesio modulio, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Administracijos sprendimo panaikinimo. Pareiškėja pati nurodė, kad 2024 m. liepos 1 d. gavo raštą Nr. 19R1-737, tačiau ją suklaidino neatsisiuntę priedai, tačiau pareiškėja turėjo galimybę iškart kreiptis į Ginčų komisiją el. laišku ar telefonu, kad išsiaiškintų susidariusią situaciją, tačiau dėl to jokių veiksmų neatliko.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Akcentuotina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022).

Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, byloje esančių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad terminą skundui paduoti pareiškėja praleido ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, todėl Ginčų komisija pagrįstai jo neatnaujino. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nebuvo atidi ir rūpestingas todėl praleido terminą skundui paduoti ir pati sau sukūrė neigiamas pasekmes, todėl termino skundui paduoti neatnaujinimas ir skundo nepriėmimas šiuo atveju nėra teisės į teisminę gynybą ribojimas.

Pareiškėjos nurodytos priežastys, kad tik 2024 m. liepos 23 d. ji gavo 2024 m. liepos 22 d. Ginčų komisijos sprendimą Nr. 21REI-236, kuriuo buvo informuota, jog nepašalinus trūkumų skundas laikomas nepaduotu, o 2024 m. liepos 1 d. gautas raštas Nr. 19R1-737 pareiškėją suklaidino, nes atidarius laišką jo priedai dar nebuvo atsisiuntę, pareiškėja suprato, kad laiškas yra informacinio pobūdžio, pripažintinos subjektyviomis. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus pagrįstai nustatyta, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 23 d. pareiškėja nieko nedarė (nesirūpino), kad išsiaiškintų susidariusią situaciją. Pažymėtina ir tai, kad 2024 m. liepos 1 d. gautas raštas Nr. 19R1-737 pareiškėjai buvo išsiųstas elektroniniu paštu, kadangi tokį pageidavimą išreiškė pati pareiškėja.

Pagal IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas Ginčų komisija pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 5 d. skundą, jeigu praleistas skundo padavimo Ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar toks prašymas atmetamas.

Atmetus skundo reikalavimą panaikinti Ginčijamą sprendimą, nėra pagrindo įpareigoti Ginčų komisiją 2024 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjos skundą priimti nagrinėti.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje teismo sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos D. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.