Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonės Registrų centrui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Biržų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-11-434-2011 pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Biržų rajono savivaldybei, L. M., L. M. D., N. V., G. K., R. Š., R. P., V. Č., A. P., L. B., tretiesiems asmenims: Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, notarei N. K. ir Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui dėl sprendimų, įsakymų, potvarkių, sandorių pripažinimo niekiniais ir niekinių sandorių pasekmių taikymo 2011 m. vasario 7 d. sprendimu nusprendė: pripažinti negaliojančiu 2000-10-10 Biržų rajono mero potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) punktą, kuriuo buvo pritarta O. K. namų valdai suteikti neatlygintinai 1335,0 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (sprendimo rezoliucinės dalies 6 punktas); pripažinti negaliojančiu 2000-12-18 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria O. K. suteiktas nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypas, valdytas činšo teise, - 0,1335 ha naudojamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (sprendimo rezoliucinės dalies 7 punktas); pripažinti negaliojančiu 2004-12-20 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuriuo 0,1335 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo G. K.; taikyti restituciją ir žemės sklypą grąžinti valstybei (sprendimo rezoliucinės dalies 8 punktas, b. l. 67-80). Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-308-278-2011 Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą paliko nepakeistu. RC Panevėžio filialas, gavęs Departamento 2011-12-13 prašymą Nr (duomenys neskelbtini) (b. l. 65), įsiteisėjusių Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo bei Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutarties pagrindu 2012-01-03 išregistravo G. K. nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2012-01-03 raštu informavo G. K. apie nuosavybės teisės išregistravimą ir jo pagrindą (b. l. 8). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-2012 priėmė 2012 m. sausio 4 d. nutartį, kuria Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį panaikino bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (b. l. 92-113). G. K. 2012-01-11 ir 2012-01-18 prašymais kreipėsi į Registrų centrą bei RC Panevėžio filialą, prašydamas panaikinti registratoriaus priimtus sprendimus dėl nepagrįsto jo nuosavybės teisių išregistravimo ir atkurti iki išregistravimo buvusią padėtį (b. l. 90,91). RC Panevėžio filialas, tenkindamas G. K. 2012-01-18 prašymą ir remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-04 nutartimi, 2012-01-23 įrašė Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie G. K. nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir išdavė pareiškėjui Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 53-54). Pareiškėjas G. K., ginčydamas šį išrašą, 2012-02-19 skundu kreipėsi į Registrų centrą. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 102 nusprendė, jog RC Panevėžio filialo 2012-01-23 atlikta G. K. nuosavybės teisių registracija į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagrįsta ir teisėta, keisti registro įrašo duomenis pagrindo nėra, todėl G. K. skundas buvo nepatenkintas (b. l. 38).

Byloje nagrinėjamas ginčas, ar RC Panevėžio filialas 2012-01-03 teisėtai išregistravo G. K. nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat, ar RC Panevėžio filialas, 2012-01-23 įregistravęs G. K. nuosavybės teises į šį žemės sklypą, Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.1. punkte teisingai nurodė, kad „Įrašas galioja: Nuo 2012-01-23“.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – Nuostatai). Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad teritoriniai registratoriai tvarko Nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, o 11 straipsnio 1 dalyje yra išvardinta, kokios daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą yra registruojamos Nekilnojamojo turto registre, tarp kurių įvardinta ir nuosavybės teisė (1 punktas). Įstatymo 22 straipsnis pateikia sąrašą dokumentų, patvirtinančių daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą ir juridinius faktus, ir kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre. Šiame sąraše yra nurodyti ir teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis (Įstatymo 22 straipsnio 2 punktas). Teisinius santykius dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą išregistravimo reglamentuoja Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis bei Nuostatų 35 ir 36 punktai. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymuose nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nuostatų 35 punktas nurodo, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Prašymų įregistruoti, pakeisti, išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimas reglamentuotas Nuostatų 11 punkte. Jame nustatyta, kad prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui paduoda daiktą įgijęs asmuo. Prašymą įregistruoti kitas daiktines teises, tų daiktų suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui pateikia šių teisių turėtojas ar asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Nuostatų 19 straipsnyje nustatyta, kad prašymai išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus registruojami ta pačia tvarka kaip ir prašymai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus bei juridinius faktus.

Įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Teismų praktikoje yra suformuotas aiškinimas, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas įpareigoja registravimo funkciją vykdančią instituciją prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2303/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3130/2011). Minėta, kad Įstatymo 22 straipsnyje, greta kitų teisinių pagrindų, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai, yra nurodyti ir teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis. Teisės normos nustato, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo momento, o įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 18 straipsnis, 331 straipsnio 6 dalis).

Remdamasis aukščiau išvardintomis teisės normomis ir atsižvelgęs į suformuotą teisminę praktiką, teismas sprendžia, kad RC Panevėžio filialas, 2011-12-13 gavęs Departamento prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasis prie šio prašymo pridėtais įsiteisėjusiais pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniais sprendimais, teisėtai 2012-01-03 išregistravo G. K. nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad Biržų rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-11-434/2011 Departamentas dalyvavo kaip ieškovas, todėl jis laikomas tinkamu subjektu, t. y. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje ir Nuostatų 11 punkte nurodytu suinteresuotu asmeniu, turėjusiu teisę teikti prašymą išregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą. Tokiu būdu, RC Panevėžio filialas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti Departamento prašymą ir neišregistruoti G. K. nuosavybių teisių į aukščiau nurodytą nekilnojamąjį daiktą. Įvertinus Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše esančius duomenis apie G. K. nuosavybės teisių į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išregistravimą ir įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų duomenis, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo daiktinių teisių išregistravimas neatitiko dokumentų, kurių pagrindu buvo įrašyti duomenys.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnis nurodo, kad šio įstatymo trečiojo skirsnio, reglamentuojančio administracinę procedūrą, nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal atskiruose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant sprendimus dėl prašymų ar skundų nenustato jų veiklą reglamentuojantys įstatymai ar kiti teisės aktai. Atsižvelgus į Įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintas teisės normas, daroma išvada, kad būtent šie teisės aktai reglamentuoja procedūras, susijusias su Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkymu, tarp jų - ir nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimu bei išregistravimu. Nuostatų 27 punktas nustato, kokius duomenis privalo patikrinti vietinis registratorius, nagrinėjantis Įstatymo 23 straipsnyje nurodyto suinteresuoto asmens prašymo įregistruoti (išregistruoti) daiktines teises. Tačiau vietinio registratoriaus pareigos informuoti 27.4 punkte įvardintus asmenis, susijusius su atliekama registracija, Nuostatai nenustato. RC Panevėžio filialas, pagal Departamento prašymą išregistravęs pareiškėjo teises į nekilnojamąjį daiktą, išsiųsdamas G. K. 2012-01-03 pranešimą, įvykdė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies reikalavimą ir raštu pranešė apie priimtą sprendimą. Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, pareiškėjo argumentai apie RC Panevėžio filialo padarytus nuosavybės teisių išregistravimo procedūrinius pažeidimus pripažįstami nepagrįstais.

G. K. teigė, jog Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo 4.1. punkte RC Panevėžio filialas privalėjo nurodyti, kad registro įrašas galioja ne nuo 2012-01-23, o nuo 2004-12-20, t. y. nuo to momento, kada buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis pareiškėjo nuosavybės teisių atsiradimą.

Kaip nustatyta byloje, RC Panevėžio filialas, 2012-01-18 gavęs G. K. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų pakeitimą pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartį, Nekilnojamojo turto registre, konkrečiai, jo 4.1 punkte, 2012-01-23 įrašė duomenis, kad G. K. pagal 2004-12-20 paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr (duomenys neskelbtini), turi nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir kad šis įrašas galioja nuo 2012-01-23 ( b. l. 89, 13).

Nuosavybės teisės įgijimo pagrindus išvardina CK 4.47 straipsnis, kuriame yra nurodytas ir paveldėjimas (2 punktas). Pagal Įstatymo 22 straipsnio 5 punktą, nustatyta tvarka išduotas paveldėjimo teisės liudijimas yra pagrindas įregistruoti daiktinę teisę į paveldėtą turtą. G. K. 2004-12-20 kreipėsi į RC Panevėžio filialą, prašydamas įregistruoti nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą, ir pateikė 2004-12-20 išduotą paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 62-64). RC Panevėžio filialas minėto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu 2004-12-29 įrašė į Nekilnojamojo turto registrą duomenis apie G. K. nuosavybes teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 114). Įstatymo 14 straipsnis nustato, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. Nuostatų 37 punktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 219 redakcija) nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų pagrindu parengtame registro išraše įrašyti duomenys atspindi nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų ir įstatymų nustatytų juridinių faktų kadastro ir registro duomenų būklę jų įregistravimo registre momentu, nagrinėjamos bylos atveju – 2012 m. sausio 23 d. Remiantis paminėtomis teisės normomis, atsižvelgus į nurodytus duomenis bei Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2012-08-14 išrašo istorinius įrašus (b. l. 114), daroma išvada, kad registro įrašo 4.3 punkto istoriniame įraše „Įrašas galioja: Nuo 2004-12-29- iki 2012-01-03“ nurodyta data „2004-12-29“ taip pat atspindi ne nuosavybės teisių į žemės sklypo įgijimo, o šių teisių įregistravimo viešame Nekilnojamojo turto registre data. Atkreipiamas dėmesys, kad ši data nesutapo su 2004-12-20 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), išdavimo data. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis, RC Panevėžio filialui įvykdžius jo 2004-12-20 prašymą įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų ginčijęs viešojo registro duomenis apie jo nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre 2004-12-29 datą. Atkreipiamas dėmesys, kad Nuostatų 35 punktas nustato, jog išregistravus daiktines teises, Nekilnojamojo turto registro įrašai apie buvusį daiktinės teisės turėtoją registre pažymimi kaip archyviniai ir neterminuotai saugomi archyvinių nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų bazėje.

Įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra paviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, paviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Teisinė registracija atliekama nuosavybės teisių įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau pats teisinės registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas; atliekant teisinę registraciją, yra tik įregistruojami nuosavybės atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau pati nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose numatytais pagrindais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio mėn. 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2914-12). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę, ji atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, vadovaujantis išvardintomis teisės normomis ir atsižvelgus į nurodytą teisminę praktiką, daroma išvada, kad Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2012-01-23 išrašo 4.1. punkte nurodyti duomenys, jog „Įrašas galioja: Nuo 2012-01-23“ reiškiantys įrašo Nekilnojamojo turto registre įregistravimo, o ne pareiškėjo nuosavybės teisių atsiradimo datą, yra teisingi. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl RC Panevėžio filialo įpareigojimo pakeisti Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenis, esančius registro įrašo 4.1 punkte, juose nurodant, kad pareiškėjo nuosavybės teisių įgijimo laikas yra 2004-12-20. Nepatenkinus skundo reikalavimų, netenkintinas ir pareiškėjo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo G. K. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonės Registrų centrui atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.