- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- II-181-1109/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00095-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. V.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 12.29Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas (ANK 290 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. V., jo atstovui advokato padėjėjui K. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovo advokato R. V. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2022 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-148-2022 paskirtos administracinės poveikio priemonės panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V. 2022 m. sausio 3 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis skundžiamu 2022 m. sausio 12 d. nutarimu nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 8 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini). savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 11 d. 14.00 val. būdamas medžioklės vadovu ir privalėdamas organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka, būdamas atsakingas už teisingą medžioklės lapo Nr. 000059 pildymą, pradėjo medžiotojo V. A., medžiotojo bilieto Nr. 023007, 2021 m. gruodžio 11 d. medžioklės metu sumedžioto briedžio jauniklio dorojimą prieš tai neįrašęs sumedžioto gyvūno į medžioklės lapą, neturėdamas teisės sumedžiotą, pradėtą doroti ir į medžioklės lapą neįrašytą gyvūną, transporto priemone ,,VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekaboje gabeno iš sumedžiojimo vietos Kauno rajone, uždengtą sumedžiotą gyvūną priekaboje paliko pirminio sumedžiotų gyvūnų apdorojimo aikštelės teritorijoje, Šakių rajone. Tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota, ir, jei duomenys apie sumedžiotą gyvūną nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šis gyvūnas laikomas sumedžiotas neteisėtai, padarant žalos gamtai, taip pat, draudžiama doroti, neįrašytą į medžioklės lapą, ar gabenti, pradėtą doroti ir į medžioklės lapą neįrašytą, sumedžiotą kanopinį žvėrį (briedžio jauniklį) (medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 21 punkto, 22 punkto, 23 punkto, 24.2 papunkčio, 58.2.3 papunkčio reikalavimus) (administracinio nusižengimo bylos ROIK 21152716078 medžiagos 2–3 lapai, 88 lapas).
Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-148-2022 už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, skirta mažesnė nei sankcijos minimumas piniginė bauda – 400 eurų dydžio bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 18 mėnesių laikotarpiui (administracinio nusižengimo bylos ROIK 21152716078 medžiagos 88 lapas).
Šalies argumentai
Skunde A. V. atstovas su priimtu nutarimu nesutinka ir prašo 2022 m. sausio 12 d. nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės medžioti) panaikinti. Nurodo, kad A. V. padarydamas administracinį pažeidimą nesuprato, kad daro pažeidimą. Jis atliko veterinarijos reikalavimuose išimtiniais atvejais leidžiamą elninių žvėrių vidaus organų pašalinimą ir tolesnį sumedžioto gyvūno apdorojimą, dėl ko sumedžiotas gyvūnas buvo pristatytas ir paliktas oficialiai įregistruotoje Kauno medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirminio apdorojimo aikštelėje. Kadangi medžioklė buvo nesibaigusi, A. V. tikėjosi sumedžioti daugiau medžiojamųjų gyvūnų ir tik pasibaigus medžioklei tinkamai užpildyti visus reikiamus dokumentus. A. V. nesiekė paslėpti ir nepaslėpė sumedžioto ir neįrašyto į medžioklės lapą gyvūno, o paliko jį oficialiai įregistruotoje Kauno medžiotojų klubo „Volungė“ pirminio apdorojimo aikštelėje su tikslu, pasibaigus medžioklei, atlikti visus reikiamus įrašus ir atlikti tos dienos medžioklės metu sumedžiotų žvėrių pirminį apdorojimą. A. V. sutinka, kad padarė medžioklės taisyklių pažeidimą, t. y. pradėjo briedžio jauniklio pirminį dorojimą (vidaus organų pašalinimą), prieš tai neįrašęs sumedžioto gyvūno į medžioklės lapą, ir nugabeno sumedžiotą, pradėtą priminiu apdorojimu doroti ir neįrašytą į medžioklės lapą sumedžiotą gyvūną. Šiais veiksmais ketino išlaikyti aukštą veterinarinę ir maistinę žvėrienos reikalavimų kokybę bei siekė nesutrukdyti vis dar besitęsiančios medžioklės. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad A. V. nesiekė tyčia padaryti administracinio pažeidimo.
Institucija nepakankamai atsižvelgė į padaryto pažeidimo mažareikšmiškumą ir pavojingumą. Administracinis nusižengimas atliktas tik iš neapdairumo ir vis dar besitęsiant pačiai medžioklei. Jeigu aplinkos apsaugos inspektoriai būtų atlikę A. V. organizuotos medžioklės patikrinimą po medžioklės pabaigos, nėra abejonės, kad jo medžioklės taisyklių pažeidimo nebūtų užfiksavę, nes A. V. būtų tinkamai įforminęs gyvūno sumedžiojimo faktą iki atliekant galutinį sumedžiotojo gyvūno dorojimą tam skirtoje vietoje. Tai rodo, kad A. V. padarytas administracinis pažeidimas buvo mažareikšmis ir nepavojingas, todėl administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. V. nepaskyrus teisės medžioti atėmimo. Skunde pažymima, kad A. V. turi beveik 20 metų medžiotojo stažą ir per šį laikotarpį nėra padaręs jokio administracinio pažeidimo, kuris būtų susijęs su medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, per 5 metus buvo baustas administracine tvarka tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jis yra Kauno medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ ilgametis narys ir valdybos narys, tiek medžiotojų klube, tiek savo darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai. Be to, A. V. padaręs administracinį nusižengimą iškart prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi, padėjo išaiškinti padarytą administracinį nusižengimą bei jau sumokėjo visą apskaičiuotą žalą gamtai. Atsižvelgiant į tai, A. V., už netyčinį, mažareikšmį ir nepavojingą bei formalų pažeidimą, dėl kurio pats A. V. gailėjosi, padėjo jį išaiškinti ir atlygino visą paskaičiuotą žalą, pritaikius specialiosios teisės (teisės medžioti) panaikinimą atsirastų papildomos ir pažeidimui visiškai neproporcingos pasekmės, t. y. A. V. būtų pašalintas iš asociacijos narių, o po kurio laiko atgavęs teisę būti asociacijos nariu turėtų sumokėti 4 000 Eur stojamąjį nario mokestį, nors būdamas ilgamečiu šios asociacijos nariu jau yra stojamąjį mokestį sumokėjęs anksčiau, kuris yra beveik tapatus Nutarimu paskirtos 400 Eur baudos ir Institucijos paskaičiuotos gamtai padarytos žalos 3 648,4 Eur bendrai sumai. Darytina išvada, kad A. V. atėmus teisę medžioti, be Nutarime numatytos sankcijos, jis papildomai būtų nubaustas dar du kartus, t. y. pirmą kartą pašalintas iš asociacijos narių, antrą kartą – mokėdamas stojamąjį nario mokestį, kurį kartą jau buvo sumokėjęs tapdamas asociacijos nariu iki teisės medžioti atėmimo. Tokia neproporcinga teisės pažeidimui sankcija, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotiniai svarbių tikslų, suvaržytų asmenį akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti bei sukeltų neproporcingas padarytam pažeidimui pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. V. skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad medžioklė jo gyvenime užima svarbią vietą, tai yra pagrindinis būdas pailsėti. Specialiosios teisės – teisės medžioti atėmimas sukeltų dvasinius išgyvenimus. Sutinka, kad pažeidimas buvo padarytas, tačiau jis nevisiškai suprato medžioklės taisykles, kurios dažnai keičiamas, todėl sumedžioto gyvūno vidurių pašalinimo nevertino kaip gyvūno dorojimo. Jis 20 metų medžioja, jau 17 metų būna medžioklės vadovu. Dažnai būna medžioklės vadovu – maždaug kas antrą medžioklę. Pildant medžioklės lapą, tiesiog reikia įrašyti skaičiuką, tačiau medžioklės metu buvo daug organizacinių klausimų, todėl pamiršo tai padaryti iš karto sumedžiojus gyvūną. Stengiasi gyvenime laikytis įstatymų, gamtai padarytą žalą atlygino. Specialiosios teisės atėmimas yra perteklinis.
A. V. atstovas advokato padėjėjas K. K. teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad įstatymas aiškios gyvūnų apdorojimo sąvokos nėra apibrėžęs, todėl jo atstovaujamasis galvojo, kad atliko dalinį dorojimą, o ne pirminį. A. V. negalvojo, kad daro pažeidimą, manė, jog teisėtai išėmė briedžiui vidaus organus, dėl ko yra taikoma išimtis, numatyta įstatyme. A. V. sutinka su padarytu pažeidimu, bet nesutinka su priimta nutarimo dalimi, kuria atimta teisė medžioti. Specialiosios teisės atėmimas sukelia neproporcingai didelių pasekmių, o padarytas pažeidimas yra mažos reikšmės ir nepavojingas. Medžioklė vyko teisėtai, limitai, kurie nustatyti, neviršyti, pažeidimas įvyko vis dar tebevykstant medžioklei. Laikytina, jog pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, o nuobaudos tikslai bus pasiekti ir be specialiosios teisės atėmimo. Po tokio pažeidimo padarymo pareiškėjas analogiško pažeidimo nepadarys. A. V. turi 20 metų medžiotojo stažą ir per tą laiką nebuvo padaręs pažeidimų, susijusių su medžiokle. Per 5 metus nėra galiojančių nuobaudų, susijusių su medžioklės pažeidimais. Pareiškėjas baustas administracine tvarka tik dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, kas rodo, kad toks pareiškėjo pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio. Tiek darbovietėje, tiek medžiotojų klube, A. V. yra charakterizuojamas teigiamai. Pareiškėjas padaręs administracinį nusižengimą prisipažino, gamtai padarytą žalą yra sumokėjęs. Nepanaikinus nutarimo dalies dėl specialiosios teisės atėmimo, pareiškėjas bus nubaustas trigubai. Medžioklės klubo nariai, neturintys teisės medžioti, negali būti klubo nariais. Suėjus specialios teisės atėmimo terminui ir gavus teisę vėl medžioti, pareiškėjas vėl bandytų stoti į klubą, jis turėtų sumokėti 4 000 Eur stojimo įmoką. Pareiškėjo nuomone, už formalų pažeidimą, t. y. vieno skaičiaus neįrašymą į lapą, netinkamai įvertinus situaciją, A. V. būtų nubaustas tris kartus, t. y. jis turi susimokėti baudą, būtų išmestas iš klubo ir turėtų susimokėti stojant į klubą.
Institucijos atstovė D. G.-B. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo pritaikytos ANK 34 straipsnio nuostatos pilna apimti: automobilis nekonfiskuotas, paskirta pusė minimalios baudos ir pusei įstatyme numatyto minimalaus termino atimta speciali teisė medžioti. Akcentuojama, kad pažeidimas formalus, tačiau šis medžioklės punkto pažeidimas ir yra formalus, t. y. kai neįrašoma informacija į medžioklės lapą, jau laikytina pažeidimu. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, buvo pakankamai laiko į medžioklės lapą įrašyti reikiamus duomenis. Pažeidimo kvalifikavimui neturėjo reikšmės tai, kad asmuo neturėjo tyčios, kadangi administracinį nusižengimą galima padaryti tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl šios aplinkybės ir nebuvo nustatinėjamos. Teigiant, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo, nesikeičia kvalifikacija. 2016 m. sausio 29 d. buvo pareiškėjo padarytas analogiškas administracinis pažeidimas. Nagrinėjamu atveju, buvo pritaikyta ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, o prašoma dar labiau pritaikyti minėtą straipsnį. Be to, iš medžiotojų klubo įstatuose nėra jokios imperatyvios nuostatos pašalinti iš klubo narį, nurodoma, kad narys tik gali būti pašalintas. 23 punkte nurodoma, sprendimą kad pašalinti narį iš klubo priima vadovas ir valdyba, tai nėra automatinis pašalinimas. Medžioklė pareiškėjui nėra pragyvenimo šaltinis, todėl nelaikytina, kad specialios teisės atėmimas yra neproporcinga pasekmė.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
A. V. administracinė nuobauda paskirta už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tai yra už tai, kad jis privalėdamas organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka ir būdamas atsakingas už teisingą medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) pildymą, pradėjo medžiotojo V. A., medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 11 d. medžioklės metu sumedžioto briedžio jauniklio dorojimą prieš tai neįrašęs sumedžioto gyvūno į medžioklės lapą, neturėdamas teisės sumedžiotą, pradėtą doroti ir į medžioklės lapą neįrašytą gyvūną, transporto priemone ,,VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekaboje gabeno iš sumedžiojimo vietos (duomenys neskelbtini), uždengtą sumedžiotą gyvūną priekaboje paliko pirminio sumedžiotų gyvūnų apdorojimo aikštelės teritorijoje, Šakių rajone ir taip pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota, ir, jei duomenys apie sumedžiotą gyvūną nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šis gyvūnas laikomas sumedžiotas neteisėtai, padarant žalos gamtai, taip pat, draudžiama doroti, neįrašytą į medžioklės lapą, ar gabenti, pradėtą doroti ir į medžioklės lapą neįrašytą, sumedžiotą kanopinį žvėrį (briedžio jauniklį) ir taip pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 21, 22, 23 punktų, 24.2 ir 58.2.3 papunkčių reikalavimus. Už šį nusižengimą jam paskirta administracinė nuobauda – 400 eurų dydžio bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė medžioti) 18 mėnesių laikotarpiui.
Pareiškėjas paties pažeidimo fakto iš esmės neginčija, tačiau prašo panaikinti nutarimo dalį, kuria yra paskirta administracinio poveikio priemonė.
Teismas, išklausęs pareiškėjo A. V., jo atstovo advokato padėjėjo K. K. bei Institucijos atstovės paaiškinimus, įvertinęs skundo motyvus, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, A. V. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 290 straipsnio 8 dalyje, yra tinkamai kvalifikuotas, įrodytas bylos medžiaga, nuobauda bei administracinio poveikio priemonė paskirtos teisingai.
ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. Šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Be to, ANK 290 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6, 8, 13, 15 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
Remiantis ANK 32 straipsniu, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Vis dėlto, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. V. už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą, Institucijos nutarimu, jau taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas buvo skirta dvigubai mažesnė nei sankcijos minimumas piniginė bauda ir dvigubai trumpesniam terminui nei numatytas įstatyme šiuo atveju minimalus paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas.
Skundu pareiškėjo atstovas prašo dar labiau švelninti A. V. padėtį, teigdamas, kad padarytas pažeidimas formalus, nepavojingas, iš dalies pažeidimą lėmė netinkamas teisė aktų suvokimas – teigia, jog atliko išimtinį organų pašalinimą, o ne pirminį dorojimą, asmuo kaltę pripažino, nieko neslėpė, o teisės medžioti atėmimas būtų akivaizdžiai neproporcinga poveikio priemonė ilgamečiam medžiotojui, kuri reikštų ir pakartotinį nubaudimą, nes asmuo neturintis teisės medžioti negali būti medžiotojų klubo nariu, todėl būtų pašalintas iš jo, o pakartotinai stojant reikėtų iš naujo mokėti 4 000 eurų įnašą.
Teismas, išanalizavęs skundo motyvus, įvertinęs A. V. paaiškinimus, kitą bylos medžiagą, daro išvadą, kad skundo argumentai nepagrįsti, todėl prašymas dar labiau švelninti paskirtą nuobaudą, neskiriant specialiosios teisės medžioti atėmimo, negali būti tenkinamas.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, kai nusižengimas padarytas, įrodyta, kad asmuo kaltas dėl to pažeidimo, tačiau sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas, pagal konkrečias nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo charakteristiką, būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas padaryto nusižengimo ar pažeidėjo pavojingumui. Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, rodančioms, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.). Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė, nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą, nuobauda negali būti skiriama.
Nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių nenustatyta, todėl ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo ,,Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 22 punkte numatyta, kad prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų, dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota, o jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Nagrinėjamu atveju ANK 290 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta blanketinė norma, nukreipianti į specialius teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę. Kaip matyti, nusižengimo turinį, esmę atskleidžia jau minėtos medžioklės taisyklių nuostatos, kurios aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, jog prieš dorojant sumedžiotą žvėrį arba prieš jį gabenant iš medžioklės vietos, jis turi būti įrašytas į medžioklės lapą, priešingu atveju, atlikus bet kurį iš šių veiksmų, kai sumedžiotas žvėris dar neįrašytas į medžioklės lapą, laikoma, kad jis sumedžiotas neteisėtai, padarant žalą gamtai. Už tai kyla atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Medžioklės taisyklių 23 punkte nustatyta, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą atsakingas medžioklės vadovas.
Ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sumedžiojus žvėrį (briedžio jauniklį) ir apie tai neįrašius į medžioklės lapą dar jo sumedžiojimo vietoje buvo pašalinti vidaus organai, tada jis išvežtas iš medžioklės vietos. Tad nustatyta, kad žvėris buvo sumedžiotas neteisėtai ir neteisėtai pradėtas jo dorojimas bei neteisėtai sumedžiotas žvėris gabentas, t. y. buvo padarytas ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytas nusižengimas, įvykdžius dvi alternatyvias veikas. Kaip jau minėta, bet kurio iš nurodytų dviejų veiksmų atlikimas neįrašius žvėries į medžioklės lapą jau vertinama pažeidimu, už kurį numatyta ne tik piniginė bauda, bet ir privalomas specialiosios teisės medžioti atėmimas. Nustatant tokią griežtą atsakomybę, yra saugomi ir ginami valstybės gyvūnų ištekliai ir vykdoma medžioklės kontrolė. Pažymėtina, jog tokios taisyklės įtvirtintos siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui neįrašant sumedžioto gyvūno į medžioklės lapą ir taip sudarant galimybę nuslėpti sumedžiotą gyvūną, tokiu būdu darant didžiulę žalą gamtai. Todėl skundo argumentai, jog tai tik formalus, nepavojingas pažeidimas atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Kaip matyti iš paties A. V. paaiškinimų ir kitų surinktų įrodymų, atlikti labai paprastą veiksmą – užpildyti medžioklės lapą įrašant vos vieną skaičių, laiko buvo pakankamai – žvėris sumedžiojimo vietoje jau buvo pradėtas doroti, t. y. pašalinti jo vidaus organai, be to, jau po šių veiksmų, kurie neabejotinai užtruko tam tikrą laiko tarpą, jis įkeltas į automobilio priekabą, išvežtas iš medžioklės vietos iki apdorojimo aikštelės. Už tinkamą medžioklės lapo užpildymą atsakingas medžioklės vadovas, kuris neabejotinai turi daug organizacinio darbo vykstant medžioklei, tačiau tai jo nuo tinkamo pareigų vykdymo neatleidžia. Prisiimdamas medžioklės vadovo pareigas jis prisiima ir įsipareigojimus atlikti įvairius organizacinius darbus ir atsakomybę už tinkamą medžioklės teisės aktų laikymąsi. Todėl skundo argumentai dėl didelio medžioklės vadovo darbų kiekio šiuo atveju visiškai nepagrįsti ir nepateisina netinkamo pareiškėjo, kaip medžioklės vadovo, pareigų vykdymo. Pažymėtina, jog medžioklės lapo teisingas užpildymas detaliai ir griežtai reglamentuotas siekiant užkirsti kelią nekontroliuojamai medžioklei ir užtikrinti valstybės gyvūnų išteklių apsaugą, o A. V., būdamas medžiotoju, turintis ilgametę medžiotojo bei medžioklės vadovo patirtį neabejotinai tai suprato.
Skunde teigiama, jog A. V. netinkamai suprato teisės aktų reikalavimus dėl pirminio apdorojimo pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 patvirtintų veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 2.4 punktą, kuriame leidžiama atlikti pirminį apdorojimą sumedžiojimo vietoje, ir Medžioklės taisyklių 21 p. reikalavimą, jog prieš žvėries dorojimą jis turi būti įrašytas į medžioklės lapą, motyvuojant tuo, kad pirminis apdorojimas nėra žvėries dorojimas.
Šie skundo argumentai laikytini visiškai nepagrįstais, nes tiek lingvistinis, tiek ir sisteminis šių teisės aktų reikalavimų vertinimas suponuoja išvadą, jog pirminis apdorojimas yra žvėries dorojimo pradžia, todėl net ir prieš pirminį apdorojimą sumedžiotą žvėrį būtina įrašyti į medžioklės lapą. Be to, minėti teisės aktai skirti sureguliuoti skirtingus dalyku – medžioklės taisyklės – medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą, kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje tvarką, saugaus elgesio medžioklėje ir kitus medžiojimo reikalavimus, veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai – nustato reikalavimus medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelėms, medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo patalpoms, gyvūninių atliekų duobėms ir sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų apdorojimui. Be to, sisteminis visų veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų nuostatų vertinimas suponuoja išvadą, kad šiuose reikalavimuose nurodytas pirminis apdorojimas atitinka dorojimo sąvoką, vartojamą Medžioklės taisyklėse.
Be to, kaip jau minėta ir anksčiau, veterinarinių reikalavimų laikymasis, t. y. žvėries pirminis dorojimas, niekaip nepaneigia pareigos laikytis medžioklės taisyklių ir reikalavimo prieš pradedant žvėries dorojimą žvėrį įrašyti į medžioklės lapą.
A. V. patvirtino, jog medžiotoja 20 metų ir 17 metų vadovauja medžioklėms, maždaug kas antrą medžioklę būna medžioklės vadovas (2022 m. kovo 17 d. teismo posėdžio garso įrašas 23:49 s – 24:31 s). Taip pat pripažino, kad pažeidimas buvo padarytas, nurodė, jog pilnai nesuprašo medžioklės taisyklių, kurios dažnai būna keičiamas, todėl sumedžioto gyvūno vidurių pašalinimo, netraktavo gyvūno dorojimu. Minėtos aplinkybės tik patvirtina, kad pareiškėjas turėdamas ilgaamžę patirtį medžioklėje neabejotinai suvokė, jog neįrašoma informacija į medžioklės lapą, jau yra laikytina pažeidimu. Teismas taip pat pažymi, jog, priešingai nei teigiama skunde, nėra jokių patikimų įrodymų, kad šis sumedžiotas žvėris apskritai būtų buvęs įrašytas į medžioklės lapą, jei nebūtų atliktas patikrinimas medžioklės vietoje dar vykstant pačiai medžioklei.
Pareiškėjo nurodytas teiginys, kad už šį pažeidimą jis bus nubaustas tris kartus, nes bus pašalintas iš būrelio ir privalės iš naujo mokėti stojamąjį mokestį, nelaikytinas patvirtinančiu, jog kad teisės medžioti atėmimas yra akivaizdžiai neteisinga, neproporcinga ir nepagrįsta priemonė. Teismas sutinka su Institucijos nuomone, kad nėra jokios imperatyvios nuostatos, kuri numatytų automatišką asmens pašalinimą iš klubo už padarytą pažeidimą. Be to, pareiškėjas prašydamas netaikyti specialiosios teisės atėmimo – teisės medžioti, nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų apie jo pašalinimą iš klubo. Pareiškėjas, būdamas ilgamečiu medžiotoju ir žinodamas klubo įstatus, pasirinkdamas neteisėtą elgesį prisiėmė ir visas galimas dėl to kilti neigiamas pasekmes, o taip pat ir pašalinimą iš klubo narių bei galimai naujo mokesčio mokėjimą.
Kaip jau minėta, pareiškėjui jau buvo pritaikyta ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos tiek skiriant baudą, tiek ir nustatant trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, be to, netaikytas automobilio konfiskavimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas už netinkamą medžioklės lapo pildymą (pasibaigus medžioklei neįrašė kiek ir kokių žvėrių sumedžiota) būnant medžioklės vadovu baustas 2016 m. sausio 29 d., kas rodo, kas rodo, jog šis nusižengimas nėra atsitiktinis. Be to, medžioklė pareiškėjui yra tik hobis, laisvalaikio praleidimo būdas, nėra būtinybė, nėra pajamų šaltinis ar profesija ir nėra pateikta jokių duomenų, kad tokios teisės atėmimas apsunkintų pareiškėjo kasdienybę, nėra duomenų, kad atėmus specialiąją teisę medžioti jis netektų pajamų, nukentėtų šeimos gerovė, nebūtų galimybės pasirūpinti šeima ar pan.
Pažymėtina, jog paskiriant baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės medžioti atėmimą, siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles. Įvertinus tai, kad būdamas ilgamečiu medžiotoju, medžioklės vadovu A. V. neabejotinai žinojo savo kaip medžioklės vadovo pareigas dėl tinkamo medžioklės lapo pildymo, suvokė, kad žvėries pradėjimas doroti neįrašius jo į medžioklė slapą ar žvėries išgabenimas iš medžioklės vietos jo nerašius į medžioklė lapą, reiškia neteisėtą žvėries sumedžiojimą, anksčiau jau kartą baustas už panašaus pobūdžio medžioklės taisyklių pažeidimą, medžioklės yra tik jo hobis, darytina išvada, kad A. V. nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos teisingai. Dar labiau švelninti ir taip labai švelnią nuobaudą nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
A. V. atstovo advokato R. V. skundo netenkinti ir Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-148-2022 palikti nepakeistą.
Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 21152716078 medžiagą grąžinti Aplinkos apsaugos departamentui prie aplinkos ministerijos.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.