Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-390-548/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-07
Bylos Nr.
1-390-548/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29671-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Kaltinamasis
Ž. N.
Nukentėjusysis
G. S., A. V., K. M., M. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-390-548/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29671-2020-2

Teisminio proceso kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1;

(S)

1.1.14,1,1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2;

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 7 d.

KaišiadorysKauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Vilmai Janonienei, Dalei Juškevičienei, Tatjanai Daugirdienei,dalyvaujant prokurorei J. Č.,kaltinamajam Ž. N. (naudojant vaizdo konferencijų įrangą),gynėjui advokatui A. K.,nukentėjusiems G. S., A. V., K. M.,nukentėjusiosios M. S. atstovei advokatei I. M.,nukentėjusiajai M. S. nedalyvaujant,

viešame teisiamajame posėdyje naudojant vaizdo konferencijų įrangą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, be pastovios gyvenamosios vietos, anksčiau teismo teistas:

1. 2019 m. sausio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) - 10 mėnesių laisvės apribojimo;

2. 2020 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 metams laisvės apribojimo, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (trys) epizodai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo epizodas.

Kaltinamasis Ž. N. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. liepos 24 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios M. S. atžvilgiu, tai yra ne mažiau kaip du kartus, rankomis ir kojomis smūgiavo jai į įvairias kūno vietas, dėl poodinės kraujosruvos nugaros kairėje, IX-X-XI šonkaulių lūžių kairėje, kairio plaučio sumušimo, nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiosios M. S. sveikatą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. N. pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. liepos 24 d. vakare jis su nukentėjusiąja M. S. ir L. A. gėrė alų. Po to tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas. Lauke jis sudavė nukentėjusiajai M. S. keletą smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir padarė jai kūno sužalojimus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, ikiteisminio tyrimo metu atsiprašė nukentėjusiosios. Taip pat nurodo, kad sutinka su nukentėjusiosios M. S. pareikštu civiliniu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat sutinka su Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu.

Kadangi kaltinamasis Ž. N. teisiamojo posėdžio metu kaltu šiame epizode prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės šiame epizode nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo Ž. N. visiško prisipažinimo, jo kaltė šiame epizode įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. S. paaiškino, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru L. A.. Pas jos vyrą-sugyventinį dažnai ateina jo draugas Žilvinas. Jie vartoja alkoholinius gėrimus, kartais ir ji truputį paragauja kartu. 2020-07-24 vakare tikslaus laiko neatsimena, namuose adresu (duomenys neskelbtini), taip pat buvo atėjęs Ž.. Ž. ir jos sugyventinis kartu gėrė ir ji truputį gėrė. Išgertuvių metu Ž. tapo agresyvus ir be jokios priežasties ją pradėjo mušti. Mušė rankomis, kojomis į įvairias kūno vietas. Sudavė daug smūgių, kiek negali pasakyti tiksliai. Ž. iškart pasišalino po to kai sudavė jai nenustatytą kiekį smūgių. Ji niekam apie tai nesakė, nes manė, kad skausmas praeis, tačiau jau keletą dienų negalėjo iš skausmo miegoti, todėl nuėjo pas kaimynę paprašė, kad ji iškviestų jai medikus. Medikai atvykę ją išvežė į Kaišiadorių ligoninę, kur jai nustatė šonkaulių lūžį. Ž. yra smurtavęs prieš ją ir ankščiau, taip pat neaišku, dėl kokių priežasčių. Galimybės pati nuvykti pas teismo medicinos ekspertus ji neturi (t. 1, b. l. 30-31).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Š. paaiškino, kad ji su savo šeima prieš tris mėnesius atėjo gyventi į (duomenys neskelbtini). M. S. yra jos kaimynė, ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) 2020-07-26 apie 08.00 val. pas ją į namus atėjo M. S. ir paprašė, kad ji iškviestų greitąją medicinos pagalbą, nes ją sumušė. Paklausė ar dabar ją sumušė, ji pasakė, kad prieš tris dienas. Dar kartą paklausė ar tikrai kviesti, ji pasakė, kad taip, nes jai labai skauda šoną. Ji iškvietė greitąją pagalbą ir ją medikai išsivežė. Ant jos jokių sužalojimų nematė, kas ją sumušė ji pas ją neklausė, o ji pati nieko nepasakojo (t. 1, b. l. 77-78).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. P. paaiškino, kad ji gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Jos kaimynė yra M., pavardės nežino, gyvena (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos mėnesio pabaigoje, dienos nepamena, vakare, buvo patemę, tikslios valandos nežino, ji išgirdo M. riksmą, kad ją paleistų. Ji pasižiūrėjo pro langą ir pamatė M. gyvenamojo namo kieme prie obelies gulinčią ant žemės M., o prie jos pasilenkusį, klūpantį jauną vaikiną, kuris M. daužė su kumščiais į krūtinę. Kiek smūgių jai sudavė nežino, buvo daug smūgių. Ji atidarė langą ir pradėjo šaukti, kad ją paleistų, nes ją užmuš ir, kad kviečia policiją. Jis iškart atsitraukė nuo jos ir jai pasakė, kad nekviestų policijos, nes jis išeina. Minėtą vaikiną ji yra seniau mačiusi, vardo pavardės nežino, tik žino, kad jis yra L. N. sugyventinis, jis jaunas, amžiaus pasakyti negali, tamsių plaukų, veido bruožų apibūdinti negali, tik bendrus bruožus, tačiau nekartą yra mačiusi su L. N., tame pačiame kieme kur įvyko įvykis, nes jie čia turi daržą, matė juos sodinant ir ravint. Po įvykio vaikinui pasišalinus, M. atsikėlė, jai nieko nesakė ir susilenkusi nuėjo link namo, kuriame ji gyvena. Policijai ji neskambino, manė, kad ji pati praneš. Jokių sužalojimų jai ant kūno nematė. Daugiau nieko papildyti neturi (t. 1, b. l. 81-83).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. A. paaiškino, kad jis gyvena kartu su savo sugyventine M. S., (duomenys neskelbtini) Ž., kurio pavardės nežino, yra jo kaimynas, jis gyvena kartu su savo sugyventine L. N.. Ž. pas juos dažnai ateina, atsineša stipraus alaus, jie išgeria kartu. 2020 m. liepos mėnesio pabaigoje, dienos nepamena, vakare atėjo pas juos Ž. ir atsinešė stipraus alaus. Jie visi trys gėrė alų, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Baigė gerti alų, Ž. jau išeidinėjo namo, o M. jį išleido, nes norėjo užsidaryti tvoros vartus. Jie abu išėjo, o jis liko kambaryje. Jis jokių garsų negirdėjo ir nieko nematė, o M. į namus negrįžo. Po kelių dienų grįžo M. ir jam papasakojo, kad buvo Kauno klinikose, nes jai lūžę trys šonkauliai. Ji pasakojo, kad kai išleido Ž., jis ją suspardė, dėl ko jis nežino (t. 1, b. l. 92-94).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. G. paaiškino, kad ji yra Žiežmarių seniūnijos specialistė socialiniam darbui. Ji apie 2 metus jau teikia socialinę pagalbą M. S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Nori pasakyti, kad M. nesugeba blaiviai mąstyti, nuolatos geria, dėl ko jos paklausus apie kažkokį įvykį neįmanoma nieko suprasti, kadangi nesugeba sudėlioti rišliai sakinių, net gi nesugeba pati apie save papasakoti. M. dažniausiai pradeda garsiai šūkauti, visada skundžiasi visais žmonėmis, negali suprasti visad kada, kas jai ir ką padarė. Ji pati apie šį įvykį, kad M. buvo sužalota 2020-07-24 nieko nežino, ji jai pati nepasakojo. Taip pat su M. neįmanoma yra susikalbėti ir suprasti kas būtent tą vakarą įvyko, kaip tiksliai ją sumušė, žino tik tiek, kad ją sumušė Ž. N., kuris gyveno pas L. N.. Daugiau nieko pasakyti negali. (1 t., b. l. 105-106)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji M. S. atpažino įtariamąjį Ž. N. kaip asmenį, kuris ją sumušė 2020 m. liepos 24 dieną. Jį atpažino iš bendrų veido bruožų (t. 1, b. l. 52-56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. S. konstatuota poodinės kraujosruvos nugaros kairėje, IX-X-XI šonkaulių lūžiai kairėje, kairio plaučio sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja apauta batu ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, bei užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. liepos 24 dieną. Sužalojimas vertinimas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 75).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad liudytoja I. P. parodė įvykio vietą ir patvirtino aplinkybes, dėl 2020 m. liepos 24 dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai M. S. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo (t. 1, b. l. 84-89).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), įėjus pro medines duris patenkama į koridorių, kurio dešinėje pusėje yra kitos medinės durys, vedančios į kambarį. Įėjus pro šias duris patenkama į kambarį, kurio kairėje yra krosnis, už jos prie sienos prikrauta įvairių drabužių, prie drabužių krūvos, prie kitos sienos yra pastatyta dvigulė lova ant kurios pakloti tvarkingai patalai, dešiniau nuo lovos kitoje sienoje yra langas dengtas užuolaidomis. Apžiūros metu daiktų, objektų, bei pėdsakų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 31; 36-37).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemas. Atvykus prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), įėjus pro metalinius vartus patenkama į gyvenamojo namo kiemą ir nuėjus nuo vartų tiesia kryptimi apie 50 metrų yra obelis, prie kurios ir yra tiksli nusikalstamos veikos padarymo vieta. Gyvenamojo namo kiemo dešinėje stovi medinis vieno aukšto namas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), o kairėje pusėje stovi geltonos spalvos medinis vieno aukšto namas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu daiktų, objektų ar kitų pėdsakų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 39-41).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad Ž. N. kaltė dėl nesunkaus M. S. sveikatos sutrikdymo yra pilnai įrodyta ir tai visiškai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Šio nusikaltimo sudėties konstrukcija materialioji, todėl siekiant pripažinti asmenį kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, turi būti nustatomi ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, bet ir nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčia. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, jog nukentėjusioji patyrė sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog minėti sužalojimai buvo būtent neteisėtų kaltinamojo Ž. N. veiksmų pasekmė.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis Ž. N. smurtavo nukentėjusiosios M. S. atžvilgiu, veikdamas tiesiogine tyčia, sudavė nukentėjusiajai kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja apauta batu ar kitas panašaus pobūdžio daiktas ne mažiau du smūgius, padarydamas poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje, kairės IX-X-XI šonkaulių lūžius, kairio plaučio sumušimą, kas sukėlė M. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusioji M. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 47 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikalstamos veikos, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 144 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nukentėjusioji M. S. patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo Ž. N. veiksmų, jo nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiosios M. S. patirta turtine žala. Nukentėjusioji M. S. nurodė, kad šiuo metu turtinė žala yra 47,00 eurų, kurią sudaro kelionės išlaidos į gydymo įstaigą, pas advokatą ir piniginės lėšos, išleistos vaistų pirkimui. Prašo priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajai 47,00 eurų turtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra realus ir pagrįstas, todėl priteistinas iš kaltinamojo Ž. N..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji M. S. pareiškė 3000 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti iš kaltinamojo šią pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti. Todėl pripažinus Ž. N. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo yra pagrindas tenkinti nukentėjusiosios M. S. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad ji dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, nepatogumus, liko randas ant antakio, atsirado baimė, padidėjęs dirglumas, nesaugumo jausmas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Šiuo atveju kaltinamasis Ž. N. nuskalstamais veiksmais smurtavo prieš nukentėjusiąją ir padarė jai kūno sužalojimus.

Dėl kaltinamojo Ž. N. padaryto nusikaltimo nukentėjusioji M. S. buvo nesunkiai sužalota, jai atsirado liekamieji reiškiniai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji patyrė žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, kas, neabejotinai, padarė ir darys ateityje neigiamą įtaką jos gyvenimo kokybei. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109, 115 straipsniais, civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis mano, kad proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principai bus įgyvendinti priteisiant nukentėjusiajai M. S. iš kaltinamojo Ž. N. neturtinei žalai atlyginti 3000,00 Eur. Toks (ar panašus) civilinio ieškinio dydis neturtinei žalai atlyginti yra nustatomas ir suformuotoje teismų praktikoje analogiškų baudžiamųjų bylų dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016).

Byloje pareikštas 126 euro 17 centų civilinis ieškinys už M. S. gydymą Valstybinės ligonių kasos naudai. Ieškinys tenkintinas pilnai. Žala padaryta nusikalstamais Ž. N. veiksmais, todėl jis privalo ją atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

2. Vagystės iš G. S. priklausančio automobilio epizodas.

Kaltinamasis Ž. N. laikotarpyje nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. 21:00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. 7:30 val., iš neužrakinto nukentėjusiajam G. S. priklausančio automobilio „Skoda Octavia”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą nukentėjusiajam G. S. priklausantį turtą – 780 eurų grynųjų pinigų, buvusių piniginėje, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam G. S. 780 eurų turtinę žalą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. N. pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. naktį iš neužrakinto automobilio „Škoda Octavia", kuris buvo namo kieme, esančiame (stuomenys neskelbtini) pavogė piniginę, kurioje buvo 780 eurų. Rastus pinigus paėmė, o piniginę padėjo atgal į automobilį. Pavogtus pinigus išleido savo reikmėms. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu.

Kadangi kaltinamasis Ž. N. teisiamojo posėdžio metu šiame epizode kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės šiame epizode nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo Ž. N. visiško prisipažinimo, jo kaltė šiame epizode įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. S. paaiškino, kad jis su savo šeima laikinai gyvena savo žmonos I. S. tėvų namuose adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 18:00 val. jis su žmona, jam priklausančiu automobiliu VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į Kauno miestą (duomenys neskelbtini) esantį prekybos centrą „Senukai“. „Senukuose“ užtruko apie 2 valandas. Iš Kauno grįžo į Kaišiadorių miestą, nuėjo į „Piceriją“, kuri yra prekybos centro „IKI“ patalpose pavalgyti. Jis pavalgęs nuėjo į šalia esantį „Swedbank“ bankomatą ir nusiėmė 700 (septynis šimtus) eurų, pinigai buvo reikalingi automobilio pirkimui. Nusiėmęs pinigus jis juos įsidėjo į piniginę, piniginėje, smulkiomis kupiūromis ir metaliniais eurais dar buvo apie 80 (aštuoniasdešimt) eurų. Susidėjęs pinigus jis piniginę įsidėjo į kelnių kišenę. Apie 21:00 val. sugrįžus į namus jis nuėjo prie kieme stovėjusio automobilio Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir piniginę su joje esančiais pinigais jis padėjo automobilio porankyje. Palikęs piniginę jis, pamiršęs užrakinti automobilį ir įjungti gamyklinę signalizaciją, nuėjo į kambarį. Piniginę jis visada laiko automobilyje, kadangi anksti išvažiuodamas jis dažnai pamiršta ją pasiimti. Daugiau niekas iš šeimos narių tą vakarą nebuvo nuėjęs iki automobilio. Jis apie 7:30 val. nuėjęs į minėtą automobilį, atsidaręs vairuotojo dureles iš karto jam iškrito iš automobilio jo piniginė. Paėmęs ją nuo žemės pastebėjo, kad joje nėra jo pinigų. Jis tai pamatęs nuėjo dar pas šeimos narius ir pas juos pasiteiravo ar niekas neėmė. Kadangi šeimos nariai nieko neėmė, todėl apie jo pinigų vagystę pranešė policijos pareigūnams. Dar nori paminėti, kad jo uošvienė jam sakė, kad ji girdėjo kaip naktį šunys lojo, tai yra 00:00 val. iki 1:30 val., į lauką, lojant šunimis niekas išėjęs nebuvo (t. 1, b. l. 1, 14-16).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Namų teritorija nuo gatvės ir gyvenamojo namo pusės yra aptverta medine rudos spalvos tvora. Kita kiemo teritorijos dalis yra aptverta metalinio tinklo tvora. Įvažiavimui į namų kiemą yra stumdomi vartai, įėjimui į namų kiemo teritoriją yra įrengti varteliai, kurie yra nerakinti. Namų kiemas vaizdo kameromis nestebimas, signalizacija niekur nėra įrengta. Įvažiavus pro vartus tiesiai matomas vieno aukšto baltų plytų pastatas, šalia stovi lengvasis automobilis Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį matosi, kad yra atviras vairuotojo durų langas, automobilio viduje, vairuotojo durų daiktadėžėje matoma juodos spalvos piniginė ir kiti smulkūs bereikšmiai asmeniniai daiktai. Automobilio galinėje dalyje ant sėdynės matoma vaikiška kėdutė. Automobilio bagažinėje matoma daiktadėžė, šalia sudėti įvairūs elektriniai ir akumuliatoriniai įrankiai (t. 2, b. l. 1-2; 8-10).

Iš informacijos apie registruotas transporto priemones išrašo matyti, kad transporto priemonė „Skoda Octavia”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. priklausė G. S., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 25-26).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūrėta nukentėjusiojo G. S. juodos spalvos piniginė, iš kurios laikotarpyje nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. buvo pavogti pinigai (t. 2, b. l. 27-32).

Iš nukentėjusiojo G. S. pateikto AB „Swedbank“ grynų pinigų išėmimo kvito matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. 18.19 min. bankomate (duomenys neskelbtini) buvo išgryninti 700 eurų (2 t., b. l. 2, 5-7)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad Ž. N. parodė kada ir kaip įvykdė pinigų vagystę iš nukentėjusiajam G. S. priklausančio automobilio (t. 3, b. l. 87-96).

Kvalifikuojant veiką, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiama į MGL dydį, nustatytą nusikalstamos veikos padarymo metu, kuris yra 50,00 Eur (1 MGL). Kadangi kaltinamojo nusikalstama veika pagrobto turto vertė didesnė nei 5 MGL, padaryta veika teisingai įvertinta kaip nusikaltimas. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis turėjo suvokti ir pagal patirtį suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikalstama veika baigta, nes kaltinamasis turėjo realią galimybę naudotis ir disponuoti neteisėtai užvaldytu svetimu turtu.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad kaltinamasis Ž. N. laikotarpyje nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. 21:00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. 07:30 val., iš neužrakinto nukentėjusiajam G. S. priklausančio automobilio „Skoda Octavia”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą nukentėjusiajam G. S. priklausantį turtą – 780 eurų grynųjų pinigų, buvusių piniginėje, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam G. S. 780 eurų turtinę žalą ir jo nuskalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. S. pareiškė 780,00 Eur civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra realus ir pagrįstas, todėl priteistinas iš kaltinamojo Ž. N. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. S. naudai, nes turtinė žala šiame epizode atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo Ž. N. veiksmų.

3. Vagystės iš A. V. priklausančio automobilio epizodas.

Kaltinamasis Ž. N. laikotarpyje nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. 16:30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. 08:27 val., iš neužrakinto nukentėjusiajam A. V. priklausančio automobilio „Opel Astra”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. V. priklausantį turtą - piniginę, 10 eurų vertės, su joje buvusia “Swedbank” mokėjimo kortele, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, įvairiomis nuolaidų kortelėmis ir 480 eurų grynųjų pinigų, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. V. 490 eurų turtinę žalą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltinamasis Ž. N. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. naktį (duomenys neskelbtini) namo kieme rado neužrakintą automobilį „Opel Astra“. Vairuotojo durelėse rado ir pavogė vyrišką piniginę, kurioje buvo įvairių kortelių, banko kortelė ir 480 eurų. Jis pavogtą piniginę ir korteles tą patį vakarą išmetė, o pavogtus pinigus išleido savo reikmėms. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu.

Kadangi kaltinamasis Ž. N. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės šiame epizode nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo Ž. N. visiško prisipažinimo, jo kaltė šiame epizode įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. V. paaiškino, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine ir sūnumi. 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 16:30 val. jis grįžo vienas namo su jam priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kieme prie namo jį pastatęs paliko. Automobilyje, vairuotojo pusės durelėse, jis paliko savo pilkos spalvos piniginę. Automobilio jis neužrakino ir nuėjo namo. Nei jis, nei jo sugyventinė, nei sūnus tą dieną į automobilį nebuvo nuėję, taip pat tą dieną su juo jis niekur nevažiavo daugiau. Vakare ir nakties metu, pas juos į namus jokie pašaliniai asmenys atėję nebuvo, visą laiką buvo namie, nakties metu jokio garso negirdėjo. 2020 m. rugpjūčio 31 d. apie 08:27 val. į jo sugyventinės Z. mobilaus ryšio telefoną paskambino seniūnė E. K., kuri pasakė, kad jai atnešė jo dokumentus, atnešė darbuotojai, kas tiksliai atnešė nenurodė. Tada jis iš karto nuėjo iki savo automobilio, atsidaręs vairuotojo pusės dureles pastebėjo, kad toje vietoje, kurioje buvo palikęs savo piniginę, jos ten nebuvo. Jis tuomet iš karto nuvažiavo iki Žiežmarių seniūnės E. K., kuri jam grąžino šiuos dokumentus: asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą. Jis pas seniūnę neklausė kas rado minėtus dokumentus, o ir pati seniūnė jam nepasakojo. Jo piniginėje buvo viso 480 eurų grynųjų pinigų, tai yra 2 kupiūros po 100 eurų, 5 kupiūros po 50 eurų, viena kupiūra 20 eurų, viena kupiūra 10 eurų. Taip pat piniginėje buvo „Swedbank“ banko kortelė, vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė ir kitų įvairių nuolaidų kortelių. Jis taip pat tą dieną iš karto paskambinęs į „Swedbank“ banką užblokavo kortelę, o kadangi minėta sąskaitą buvo tuščia, todėl pinigų nuo jo sąskaitos nuimta nebuvo. Dėl to, kad iš jo automobilio buvo pavogti šie daiktai: tai yra piniginė, banko „Swedbank“ kortelė, bei įvairios nuolaidų kortelės jis civilinio ieškinio nereikš. Jis tik nori pareikšti civilinį ieškinį dėl pavogtų grynųjų pinigų - 480 eurų. Daugiau nieko papildyti neturi (t. 2, b. l. 34, 45-48) Papildomai A. V. parodė, kad jis savanoriškai pateikia iš jo pavogtus ir vėliau rastus asmens dokumentus, tai yra: LR asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą, kurie buvo jo piniginėje. Taip pat pavogtą piniginę jis vertina - 10 eurų, tačiau dėl jos kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje jis civilinio ieškinio nereikš (t. 2, b. l. 49-50).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Z. Š. paaiškino, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu A. V. ir sūnumi L. V.. 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 16:30 val. jos sugyventinis A. V. grįžo namo, jam priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kieme prie namo paliko minėtą automobilį. Kur buvo palikęs savo piniginę ji nežinojo. Vakare ir nakties metu visa šeimyna buvo namuose, pas juos į namus jokie pašaliniai asmenys atėję nebuvo. Nakties metu jokio garso negirdėjo. 2020 m. rugpjūčio 31 d. apie 8:27 val. į jos mobilaus ryšio telefoną paskambino seniūnė E. K., kuri pasakė, kad jai atnešė A. V. dokumentus. Tada A. V. nuėjo į automobilį, kur buvo palikęs savo piniginę, jos ten nebuvo. Anatolijus iš karto nuvažiavo iki seniūnės pasiimti daiktų, kuri jam atidavė jo asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą. Ji žinojo, kad jos sugyventinis turi piniginėje apie 500 eurų, nes jie norėjo važiuoti pirkti automobiliui padangas, tiksliai kiek ir kokiomis kupiūromis ji nežinojo. Kas galėjo pavogti jos sugyventinio daiktus, ji nežino. Namų kieme vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 2, b. l. 57-59).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. K. paaiškino, kad ji yra Žiežmarių seniūnijos seniūnė. 2020 m. rugpjūčio 31 d. ryte, apie 8:00 val. ji skirstė darbus visuomenei naudingiems asmenims - darbuotojams ir vienam iš jų, tai yra A. L. nurodė eiti aprinkti šiukšles aplink Žiežmarių seniūniją, adresu (duomenys neskelbtini). A. tik išėjęs, po kelių minučių pas ją atėjo ir pasakė, kad prie seniūnijos, šiukšlių dėžėje jis rado dokumentus. Ji paėmusi minėtus dokumentus pamatė, kad tai A. V. priklausantys dokumentai, tai yra vairuotojo pažymėjimas ir asmens tapatybės kortelė. Ji tuomet paskambino A. sugyventinei Z. Š., kuriai pasakė, kad seniūnijoje yra A. asmens dokumentai. Po kiek laiko, praėjus gal 10 min. į seniūniją atvyko A. V., kuriam ir grąžino minėtus dokumentus. Ji daugiau nieko apie šį įvykį negali pasakyti, nes nežino (t. 2, b. l. 61-62).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Už namo prie mūrinio pastato stovi sidabrinės spalvos, penkių durelių Opel markės, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis. Automobilio durelės nerakintos, užraktai nesugadinti, signalizacija neįjungta. Automobilio salonas tvarkingas. Apžiūrėjus automobilį pėdsakų reikšmingų nusikalstamai veikai tirti nerasta. Vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos (t. 2, b. l. 38-40).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones iš VĮ “Regitra” duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. V., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 64).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūrėti nukentėjusiojo A. V. pateikti jo vardu išduoti galiojantys dokumentai - asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas, kurie buvo iš jo pavogti laikotarpyje nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (t. 2, b. l. 65-71).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad Ž. N. parodė kada ir kaip įvykdė pinigų vagystę iš nukentėjusiajam A. V. priklausančio automobilio (t. 3, b. l. 87-96).

Kvalifikuojant veiką, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiama į MGL dydį, nustatytą nusikalstamos veikos padarymo metu, kuris yra 50,00 Eur (1 MGL). Kadangi kaltinamojo nusikalstama veika pagrobto turto vertė didesnė nei 5 MGL, padaryta veika teisingai įvertinta kaip nusikaltimas. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis turėjo suvokti ir pagal patirtį suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikalstama veika baigta, nes kaltinamasis turėjo realią galimybę naudotis ir disponuoti neteisėtai užvaldytu svetimu turtu.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad kaltinamasis Ž. N. laikotarpyje nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. 16:30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. 08:27 val., iš neužrakinto nukentėjusiajam A. V. priklausančio automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. V. priklausantį turtą - piniginę, 10 eurų vertės, su joje buvusia „Swedbank“ mokėjimo kortele, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, įvairiomis nuolaidų kortelėmis ir 480 eurų grynųjų pinigų, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. V. 490 eurų turtinę žalą ir jo nuskalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. pareiškė 480,00 Eur civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra realus ir pagrįstas, todėl priteistinas iš kaltinamojo Ž. N. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. naudai, nes turtinė žala šiame epizode atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo Ž. N. veiksmų.

4. Vagystės iš K. M. priklausančio automobilio epizodas.

Kaltinamasis Ž. N. laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. 18:00 val. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. 8:20 val., iš neužrakinto nukentėjusiajam K. M. priklausančio automobilio „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą nukentėjusiajam K. M. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefonus: „Samsung Edge 7“ - 300 eurų vertės, “Xiaomi Redmi Note 9 Pro” - 319 eurų vertės, bei 900 eurų grynųjų pinigų, buvusių piniginėje, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam K. M. 1519 eurų turtinę žalą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltinamasis Ž. N. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. naktį iš (duomenys neskelbtini) namo kieme stovėjusio neužrakinto automobilio “ Chrysler Grand Voyager“ pagrobė vyrišką rankinę, kurioje rado 900 eurų bei du mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos pavogė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, sutinka atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Kadangi kaltinamasis Ž. N. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės šiame epizode nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo Ž. N. visiško prisipažinimo, jo kaltė šiame epizode įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. M. paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. apie 18:00 val. jam priklausančiu automobiliu ,,Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grįžo vienas į namus, adresu (duomenys neskelbtini), iš automobilio išsikrovė pirkinius, nunešė namo ir žadėjo, dar grįžti iki automobilio pasiimti likusius pietus. Jis visada automobilyje palikdavo vieną mobilaus ryšio telefoną ir piniginę. Jis dar vakare galvojo, kad automobilį užrakino, tačiau jis buvo neužrakintas, kadangi jis jau vakare prie automobilio negrįžo. Jis vakare apie 22:30 val. nuėjo miegoti, nakties metu, jokio garso, triukšmo, kieme negirdėjo. Namuose taip pat nakties metu buvo jo žmona, kuri nakties metu, taip pat jokio triukšmo negirdėjo. Daugiau nieko be jų namie nebuvo. 2020-09-09 apie 08:20 val. išėjo jo žmona į lauką, grįžus jo paklausė, ką jo piniginė veikia prie kelio. Jis nuėjo iš karto pažiūrėti, ar tai tikrai jo piniginė ir pastebėjo, kad ji yra jo, o iš jos yra dingę grynieji pinigai 900 eurų, kurie buvo įvairiomis kupiūromis, taip pat mobilaus ryšio telefonas ,,SAMSUNG EDGE 7“ IMEI (duomenys neskelbtini), iš karto po to nuėjo apsižiūrėti savo automobilio, pamatė, kad jo automobilis yra neužrakintas, durys buvo uždarytos, pažiūrėjęs per langą pamatė, kad nėra kito jo mobilaus ryšio telefono ,,Xiaomi Redmi Note 9 Pro IMEI (duomenys neskelbtini), kurį laikydavo automobilyje, daugiau nieko labai nežiūrėjo iš karto paskambino į BPC ir kvietė policiją. Kas galėjo pavogti jo daiktus jis nežino. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, turtas nedraustas. Kaimynai nežino ar ką matė, nes iš kaimynų namų, jo vidinis namo kiemas nesimato (t. 2, b. l. 73).

Apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. M. paaiškino, kad jis dėl laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. 18:00 val. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. 8:20 val. iš jam priklausančio automobilio ,,Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), pavogto jam priklausančio turto, tai yra 900 eurų grynųjų pinigų ir mobiliųjų telefonų, teiks civilinį ieškinį. Todėl nurodo, kad ,,SAMSUNG EDGE 7“ jis vertina 300 eurų, o ,,Xiaomi Redmi Note 9 Pro jis vertina 319 eurų, kadangi jis šį telefoną pasiėmęs iš Tele2 salono išsimokėtinai, už kurį jis dar nėra išsimokėjęs. Taip pat pateikia prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ,,Xiaomi Redmi Note 9 Pro" dokumentus. Bendra turtinė jam padaryta žala yra 1519 eurų (t. 2, b. l. 85-87).

Apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. M. paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo mėn. 14 d., jam jo sūnėnas M. M. į telefoną parašė ir atsiuntė nuotrauką, kurioje matėsi, kad Facebook`e moteris užsivadinusi R. J. ieško pamesto telefono „Samusng edge 7“ savininko. Jis tai pamatęs iš karto suprato, kad tai jam priklausantis telefonas, kuris iš jo buvo pavogtas. Jo sūnėnas su ta moterimi susirašė žinutėmis ir jis tuomet jai nusiuntė jo telefono numerį. Su juo susisiekė minėta moteris kuri nurodė, kad jos mama, kurios nei vardo nei pavardės nurodyti negali, nes nežino, Žiežmariuose, prie skulptūros, kaip suprato bažnyčios, šiukšlių dėžėje, rado telefoną „Samusng“ auksinės spalvos. Jis moteriai pasakė, kad jis pats to telefono neims, kad jį paims policijos pareigūnai, kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas. Kadangi jam priklausantis telefonas „Samsung edge 7“ yra rastas ir jam grąžinamas, todėl jis nori pakeisti civilinio ieškinio sumą, todėl teiks patikslintą civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 88-90).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. J. paaiškino, kad ji 2020 m. rugsėjo 9 d. apie 6:10 val., eidama dirbti, pamatė, kad prie Žiežmarių bažnyčios esančios aikštės, šiukšlių dėžėje guli telefonas. Ji jį paėmė, pamatė, kad tai yra Samsung telefonas, kuris yra auksinės spalvos ir telefono nugarėlė yra sudaužyta. Ji minėtą telefoną parsinešė namo. Apie tai, kad rado telefoną pranešė savo dukrai R. J., kuri puslapyje „Facebook“ paskelbė, kad yra rastas telefonas. Tą pačią dieną, maždaug po valandos laiko atsirado telefono savininkas, kurio nei vardo nei pavardės nežino. Minėtas savininkas nurodė, kad mobiliojo ryšio telefono jis pats neims, nurodė, kad jį paims policijos pareigūnai. Ji telefoną laikė savo namuose ir šiuo metu jį pateikia. Daugiau nieko papildyti neturi (t. 2, b. l. 107-108).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. N. paaiškino, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), pas ją ūkiniame pastate gyvena jos buvęs sugyventinis Ž. N.. Jis neturėjo kur apsistoti, ji jam leido pagyventi jos ūkiniame pastate, sandėliuke. Šiandien, t. y. 2020 m. rugsėjo 9 d. apie 1:30 val. jis jai parašė SMS žinutę, kad ji išeitų į lauką, ji išėjo. Jis buvo vienas. Jis jai pradėjo sakyti, kad turi pinigų, gali jai jų duoti. Ji matė, kad jis prie savęs turėjo apie 700 eurų grynų pinigų, buvo 6 kupiūros po 100 eurų ir 2 kupiūros po 50 eurų. Ji pas jį paklausė, iš kur jis gavo pinigus, jis jai atsakė, kad (duomenys neskelbtini), apvogė automobilį, kokį nenurodė, adreso taip pat nepasakė, jis pasakė, kad pinigus išleis. Dar jis prie savęs turėjo 2 mobilaus ryšio telefonus - vienas buvo ,,Samsung 7“, nugarėlės pusė, jai atrodo buvo sidabrinės spalvos, kitas koks buvo mobilaus ryšio telefonas modelio nežino, o spalva jai atrodo, kad buvo juoda. Jis jai dar pasakė, kad jeigu dar jam reikės pinigų, jis toliau eis vogti. Jie nuo to laiko visa naktį buvo kartu ir kalbėjo, niekur jis daugiau nebuvo išėjęs. Ji jam sakė, kad grąžintų pavogtus daiktus, ji jam sakė, kad pati praneš policijai. O jis jai sakė, kad niekas čia jo nepagaus. Jis jai sakė, kad važiuos į Kauną, ką ten jis darys, jai nenurodė. Ji parėjo namo apie 5 val. ryte, jis liko sandėliuke. Daugiau ji jo nematė. Ar ankščiau ką jis pavogė, ji nežino. Jis niekur nedirba, tačiau gauna pinigų iš Užimtumo tarnybos - jam 21 dieną moka 295 eurų. Daugiau nieko papasakoti apie įvykį neturi (t. 2, b. l. 98-100).

Apklausta papildomai ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. N. paaiškino, kad pas ją ankščiau, tai yra prieš tris mėnesius gyveno jos buvęs sugyventinis Ž. N., gim. (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu ji jo į butą neįsileisdavo, tai kiek jai yra žinoma Ž. N. gyveno jos nerakinamame sandėliuke, esančiame daugiabučio namo kieme, be jos leidimo. Jai yra žinoma, kad jis šiuo metu yra policijoje sulaikytas dėl vagysčių. Daugiau ji jo nepriims gyventi nei pas save bute ir nei savo sandėliuke. Jis į Kaišiadorių rajoną yra atvykęs iš Pakruojo rajono, lai ten ir važiuoja gyventi. Jos turimomis žiniomis Ž. N. neturi pastovios gyvenamosios vietos (t. 2, b. l. 104-105).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonė „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso K. M., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 109).

Kvalifikuojant veiką, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiama į MGL dydį, nustatytą nusikalstamos veikos padarymo metu, kuris yra 50,00 Eur (1 MGL). Kadangi kaltinamojo nusikalstama veika pagrobto turto vertė didesnė nei 5 MGL, padaryta veika teisingai įvertinta kaip nusikaltimas. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis turėjo suvokti ir pagal patirtį suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikalstama veika baigta, nes kaltinamasis turėjo realią galimybę naudotis ir disponuoti neteisėtai užvaldytu svetimu turtu.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad kaltinamasis Ž. N. laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. 18:00 val. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. 8:20 val., iš neužrakinto nukentėjusiajam K. M. priklausančio automobilio „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą nukentėjusiajam K. M. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefonus: “Samsung Edge 7” - 300 eurų vertės, „Xiaomi Redmi Note 9 Pro“ - 319 eurų vertės, bei 900 eurų grynųjų pinigų, buvusių piniginėje, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam K. M. 1519 eurų turtinę žalą ir jo nuskalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. M. pareiškė 1219,00 Eur civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra realus ir pagrįstas, todėl priteistinas iš kaltinamojo Ž. N. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. M. naudai, nes turtinė žala šiame epizode atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo Ž. N. veiksmų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam Ž. N. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė keturias nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo Ž. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis pasipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus Ž. N. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teistas du kartus, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 135-146), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos ir emocijų grupei ir asmenų, stebimų dėl priklausomybių grupei (t. 3, b. l. 149-151), iki suėmimo niekur nedirbo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jog atlikus bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio ir už šias veikas numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, kaltinamajam Ž. N. skirtinos mažesnės už vidutines laisvės atėmimo bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 1 dalies sankcijose. Paskyrus subendrintą laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam Ž. N. taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, jo elgesį koreguojant paskirtais įpareigojimais.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis Ž. N. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, jam paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2020 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b. papunkčiu, pakeistina laisvės atėmimo bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam Ž. N. iki įsiteisės teismo nuosprendis kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Ž. N. nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo laikinai sulaikytas ir nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. sausio 7 d. buvo suimtas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

2020 m. spalio 8 d. prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo Ž. N. piniginėms lėšoms – 504,22 eurų sumai, saugomai Kauno apskrities VPK aptarnavimo skyriuje (t. 3, b. l. 56-57), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas ir piniginės lėšos perduotinos civilinių ieškovų pareikštų civilinių ieškinių padengimui.

Nagrinėjamoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2020 m. gruodžio 28 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai M. S., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 298,27 Eur, kuri priteistina valstybės naudai (t. 4, b. l. 44).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę M. S. buvo parinkta atstovauti advokatė I. M.. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis Ž. N. iki suėmimo niekur nedirbo, nėra duomenų apie jo turimą turtą, jis neturi pastovios gyvenamosios vietos. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad nesant duomenų, jog kaltinamasis Ž. N. šiuo metu gauna pajamas, ar turi turto, spręstina, kad jo turtinė padėtis nėra gera, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas už nukentėjusiosios M. S. atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir teisiamuosiuose posėdžiuose, šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiosios M. S. atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir teisiamuosiuose posėdžiuose iš kaltinamojo Ž. N. nepriteistinos.

Nagrinėjamoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2020 m. lapkričio 30 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam Ž. N., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 88,35 Eur, kuri priteistina valstybės naudai (t. 4, b. l. 19).

Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme.

Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam Ž. N. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas.

Nagrinėjamu atveju, Ž. N. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas, kas tik patvirtina, kad efektyviai nuteistojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, duomenų apie nuteistojo turimą turtą ar pajamas byloje nėra. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. N. paaiškino, kad iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad dėl Ž. N. buvimo tardymo izoliatoriuje bei nesant duomenų, jog kaltinamasis šiuo metu gauna pajamas, ar turi turto, spręstina, kad jo turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo Ž. N. nepriteistinos.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti: daktiloskopinė plokštelę, esanti baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: du CD diskai, esantys baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį:

- pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vieniems) metams laisvės atėmimo);

- pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės atėmimo (vagystės iš G. S. priklausančio automobilio epizodas);

- pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės atėmimo (vagystės iš A. V. priklausančio automobilio epizodas);

- pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo (vagystės iš K. M. priklausančio automobilio epizodas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes iš dalies sudėti prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir paskirti galutinę bausmę - 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2020 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b. papunkčiu, pakeistina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienus) metus ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 punkto, 8 punkto pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės atidėjimo laiką: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu Ž. N. į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2020 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu Ž. N. į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. kurį jis buvo laikinai sulaikytas ir nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. sausio 7 d. išbūtą suėmime.

Kaltinamajam Ž. N. iki įsiteisės teismo nuosprendis kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

2020 m. spalio 8 d. prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo Ž. N. piniginėms lėšoms – 504,22 eurų sumai, saugomai Kauno apskrities VPK aptarnavimo skyriuje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir pinigines lėšas perduoti civilinių ieškovų pareikštų civilinių ieškinių padengimui.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti pilnai ir priteisti iš Ž. N. 126,17 eurų Kauno teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. S. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai. Priteisti iš Ž. N. 47,00 (keturiasdešimt septynis) eurus turtinės ir 3000 (tris tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimui M. S. naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai. Priteisti iš Ž. N. 780,00 (septynis šimtus aštuoniasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimui G. S. naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai. Priteisti iš Ž. N. 480,00 (keturis šimtus aštuoniasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimui A. V. naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai. Priteisti iš Ž. N. 1219,00 (vieną tūkstantį du šimtus devyniolika) eurų turtinės žalos atlyginimui K. M. naudai.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti: daktiloskopinę plokštelę, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: du CD diskus, esančius baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo Ž. N. priteisimo.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo Ž. N. priteisimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Ričardas Juodis