Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka atsakovams už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovams R. Ž. ir G. Ž. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui R. Ž. ieškinys su priedais įteikti 2019 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Atsakovui G. Ž. ieškinys su priedais įteikti 2019 m. rugsėjo 14 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei G. R. (pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovams R. Ž. ir G. Ž., bei M. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso patalpa – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centas“ Nekilnojamojo turto registro duomenis, ieškovei nuosavybės teise priklauso 3/16 dalių buto, t. y. 13,13 m². Atsakovui R. Ž. nuosavybės teise priklauso 5/32 ir 1/4 dalys buto, t. y. 28,45 m², o atsakovui G. Ž. nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis buto, t. y. 17,51 m². M. G. priklausė 1/4 ir 1/8 dalis buto, t. y. 10,94 m².

(duomenys neskelbtini) mirus M. G., palikimą lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį priėmė jos (duomenys neskelbtini) atsakovai R. Ž. ir G. Ž., kaip įstatyminiai M. G. įpėdiniai. 2019 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto 30-ojo notaro biuro rašte Nr. 313, notarė Romutė Sipavičienė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovui R. Ž. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į ½ dalį palikimo. Įpėdiniui G. Ž. paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, kadangi įpėdinis neatvyko jo atsiimti (CPK 179 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė nurodė, kad negali patiekti į minėtą butą bei juo naudotis, kadangi ieškovė neturi rakto nuo buto durų, o atsakovai ieškovės į butą neįleidžia, su ieškove komunikuoti nesutinka. 2018 m. birželio 22 d. ieškovės atstovas kiekvienam iš buto bendrasavininkų išsiuntė raštą „Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo buto adresu (duomenys neskelbtini)“, kuriame bendrasavininkams (atsakovams) buvo siūlyta spręsti klausimą dėl ieškovės G. R. priklausančios buto dalies perleidimo ar galimybės naudotis jai priklausančia buto dalimi suteikimo. Tačiau bendrasavininkai (atsakovai) atsiliepimų į raštą nepateikė, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tokiu atveju, skiriant naudotis patalpas, turi būti atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis) taip pat reikalauja, parenkant bendraturčiams priimtiniausią bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, įvertinti ir tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių santykių padėtį, taip pat tai, ar siūlomi naudojimosi patalpomis variantai nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių naudotis patalpų vertingumo prasme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalių pateiktus variantus vertina nurodytais aspektais ir parenka visoms šalims priimtiniausią sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. birželio 22 d. ieškovė siekė taikiai susitarti su atsakovais (bendrasavininkais) dėl buto dalies perleidimo ar galimybės naudotis ieškovei priklausančia buto dalimi suteikimo. Tačiau negavus atsakovų atsiliepimų per vienerius metus, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi butu tvarko nustatymo. Iš teismui pateiktų kadastrinių matavimų duomenų nustatyta, kad butą sudaro 4 patalpos ir bendro naudojimo patalpa (kambarys, pažymėtas indeksu 3-3, kurio plotas 34,80 m², kambarys, pažymėtas indeksu 3-4, kurio plotas 19,53 m², virtuvė, pažymėta indeksu 3-1, kurios plotas 10,70 m², sanmazgas, pažymėtas indeksu 3-2, kurio plotas 5m² bei bendro naudojimo patalpa – koridorius, pažymėtas indeksu a-7, kurio plotas 4,61 m²), kurių bendras plotas 74,64 m². Teismo nuomone, ieškovės pateikta naudojimosi ginčo butu tvarka yra optimaliausias variantas esamojoje situacijoje. Pažymėtina, kad ieškovė, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtė, turi teisę netrukdomai naudotis jai priklausančia nuosavybės dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovai su ieškove būtų susitarę dėl naudojimosi butu tvarkos (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovai atsiliepimų nepateikė ir savo jokių alternatyvių variantų dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo nepasiūlė (CPK 12 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo tenkintinas, patvirtinant ieškovės pateiktą buto naudojimosi tvarką – ieškovei G. R. paskiriant individualiai naudotis 6,35 m² dalimi kambario, plane pažymėto indeksu 3-4, kurio bendras plotas 19,53 m²; atsakovui R. Ž. paskiriant individualiai naudotis 8,49 m² dalimi kambario, plane pažymėto indeksu 3-3, kurio bendras plotas 34,80 m²; 13,18 m² dalimi kambario, plane pažymėto indeksu 3-4, kurio bendras plotas 19,53 m²; atsakovui G. Ž. paskiriant individualiai naudotis 21,67 m² dalimi kambario, plane pažymėto indeksu 3-3, kurio bendras plotas 34,80 m²; bendram šalių naudojimui paskiriant virtuvę (plane pažymėta indeksu 3-1, kurios plotas 10,70 m²), sanmazgą (plane pažymėtas indeksu 3-2, kurio plotas 5m²) ir 1/3 iš 13,81 m² (kurio plotas 4,61 m²) dalį koridorių (plane pažymėtas indeksu a-7).

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis ieškovės naudai.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovų 1125,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas ir prideda 2018 m. birželio 25 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. VB-18/06/25-3, 2019 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas NR. VB-19/08/01-1, 2018 m. birželio 26 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ mokėjimo nurodymą Nr. 524 bei 2019 m. rugpjūčio 2 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymą.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, ieškovės naudai iš atsakovų priteistinos 1125,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (10,61 Eur) priteistinos iš atsakovų valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti naudojimosi butu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvarką:

1) ieškovei G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti individualiai naudotis 6,35 m² dalimi kambario, plane pažymėto indeksu 3-4, kurio bendras plotas 19,53 m²;

2) atsakovui R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti individualiai naudotis 8,49 m² dalimi kambario, plane pažymėto indeksu 3-3, kurio bendras plotas 34,80 m²; 13,18 m² dalimi kambario, plane pažymėto indeksu 3-4, kurio bendras plotas 19,53 m²;

3) atsakovui G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti individualiai naudotis 21,67 m² dalimi kambario, plane pažymėto indeksu 3-3, kurio bendras plotas 34,80 m2;

4) bendram ieškovės G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovų R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojimui paskirti šias patalpas: virtuvę (plane pažymėta indeksu 3-1, kurios plotas 10,70 m²), sanmazgą (plane pažymėtas indeksu 3-2, kurio plotas 5m²) ir 1/3 iš 13,81 m² (kurio plotas 4,61 m²) dalį koridorių (plane pažymėtas indeksu a-7).

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 1200,00 Eur (po 600,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,61 Eur (po 5,31 Eur) valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Atsakovai, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.