- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-27
- Bylos Nr.
- 1-2207-311/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05924-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- K. M.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas, Vytautas Sirvydis
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2007-03-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 straipsnio 1 dalį - 16 MGL dydžio (2000 litų) bauda,
2. 2012-01-11 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį - 100 MGL dydžio (13000 litų) bauda;
3. 2014-02-19 Kauno apygardos teismo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 209 straipsnį - 300 MGL dydžio (39000 litų) bauda, paskirtą baudą išieško antstolis, teistumai neišnykę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis K. M. 2019-02-12 d. apie 10.30 val., išlipęs iš automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia abejomis rankomis pastūmė šalia automobilio stovėjusią V. M., dėl ko V. M. neišlaikė pusiausviros ir nukrito, tokiu būdu nukentėjusiajai V. M. padarydamas kairio kelio, kairio riešo ir kairio kryžkaulio-uodegikaulio srities sumušimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis K. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-02-12 jis atvyko prie jam priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pusė šio namo, t.y. pirmas aukštas priklauso jam, kita dalis namo-antras aukštas priklauso U. šeimai. Savo automobilį jis pastatė toliau nuo namo, galu į namą. Tą dieną buvo plikledis- ištirpęs sniegas, padengtas vandeniu ir dulksna. K. M. atvažiavo į tą vietą, nes turėjo atvažiuoti A. iš V., su kuriuo jis turėjo pasitarti dėl kelionės. Kadangi K. M. pagal patentą nuomoja surenkamus kelius, juos sandėliuoja savo sklype, tai tam žmogui norėjo parodyti produkciją- surenkamą kelią.
Apie 10.30 val., jam sėdint automobilyje, per veidrodėlį jis pamatė einantį žmogų, kuris vis krisdavo, t.y. žmogus keliasi nuo žemės, remdamasis į tvorą. Atstumas nuo žmogaus iki jo automobilio buvo apie 75 metrai. Kad tai- kaimynės mama, jis nesuprato. Pagalvojo, kad žmogus yra neblaivus.
Tuo metu jis kalbėjo telefonu. Maždaug po 10 minučių jis išgirdo smūgį į galinę automobilio dalį. Girdėjo du stiprius ir tris neypatingai stiprius „bumt“. Negali pasakyti, kuo bumsėjo. Paskutinis smūgis buvo maišeliu ir rankine. Negali pasakyti, ar tie du smūgiai buvo tokio stiprumo, kaip tas paskutinis. Atsisukęs pamatė, kad žmogus juda tarp jo automobilio ir tvoros. Jo automobilio dalis stovėjo gatvėje, dalis- ant kelkraščio. Iki tvoros buvo gal 70 cm. Buvo vienas smūgis, antras smūgis. Po to jis pamatė, kad tai- kaimynės mama, kurią jis iš arti pamatė pirmą kartą.
Jo automobilio langai buvo uždaryti, tačiau jis girdėjo, kaip nukentėjusi rėkė: „Direktorius, svoločius, gyvatė“, rėkė, kad jis turi įmonę. Kodėl ji koliojosi, jis nesuprato. Kai nukentėjusi priėjo prie priekinės lempos, K. M. prasidarė langą ir paklausė, kas čia vyksta. Nukentėjusioji kalbėjo apie jo teismus su jos dukra. Jis nevadino nukentėjusios necenzūriniais žodžiais.
Jis nebuvo išlipęs iš automobilio. Jokio stūmimo nebuvo. Po lango atidarymo praėjo kelios sekundės, kol jis pradėjo filmuoti. Nukentėjusi matė, kad jis filmuoja, sakė į kamerą žodžius. Nufilmavęs K. M. užsidarė langą ir nuvažiavo.
Nuvažiavo, kadangi neatvyko tas žmogus, kuris turėjo atvažiuoti, atvyko kolegos. Su jais susitiko degalinėje. K. M. skambino tam žmogui, klausė, kodėl šis neatvažiavo. Pastarais sakė, kad laikai pasikeitė. Savo automobilio tuo metu K. M. neapžiūrėjo, nes tą dieną buvo labai įtemptas jo darbo grafikas, todėl jis neturėjo laiko apžiūrėti automobilį. Pagalvojo, kad dėl automobilio pažeidimų į policiją galės kreiptis vėliau. Išvažiavęs K. M. susitiko su žmonėmis, su kuriais turėjo vykti į užsienį. Degalinėje apžiūrėjo savo automobilio apgadinimus ir po to išvyko. Maždaug po savaitės K. M. kreipėsi į policiją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio apgadinimo, o vėliau jis buvo nutrauktas. Jei laiku jis būtų gavęs nutarimą, jį būtų skundęs.
Iki įvykio jis nukentėjusiąją yra matęs, kai, grįžusią iš kelionės, ją išlaipino iš automobilio. Iki įvykio su nukentėjusia jis neturėjo jokių reikalų. Tuo metu jis žinojo, kad grįžo N. U. motina iš užsienio. Būdavo pas ją išgertuvės, muštynės su žentu. Savo šeimoje K. M. kalbėjo, kad nukentėjusi- keistas žmogus, kurio reikia vengti.
N. V. M. parodė, kad 15 metų pastoviai gyvena Anglijoje, tačiau dažnai atvykdavo į Lietuvą. Kai dirbo (duomenys neskelbtini), ji buvo išsideklaravusi iš Lietuvos, dabar deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvoje, bet gyvena (duomenys neskelbtini).
Su kaltinamuoju K. M., kuris yra namo, kuriame gyvena jos duktė, dalies savininkas. Iki įvykio su juo buvo susitikusi, nes atvažiuodavo pas dukrą atostogauti. Matydavo, kaip kaltinamasis su šeima vaikščiodavo po savo sklypą. Kaltinamasis ją taip pat matydavo.
2019-02-12 ryte ji išėjo iš namų susitikti su dukra, ruošėsi važiuoti į miesto centrą. Rankoje laikė maišelį, kuriame buvo įdėta dovana dukrai. Turėjo rankinuką. Ėjo iš lėto pro vartelius. Po to pamatė stovėjusią mašiną, bet net neatkreipė į ją dėmesio. Ėjo prie pat sekančio namo tvoros tarp automobilio ir tvoros, buvo prie automobilio dešinės pusės durelių. Nors automobilio langai tuo metu buvo uždaryti, ji išgirdo įžeidžiančius žodžius: „(duomenys neskelbtini)“. Ji paėjo į priekį ir pro priekinį stiklą pamatė automobilyje sėdintį kaimyną K. M.. Jis paklausė, ką šis pasakė. K. M. pakartojo, kad ji yra kurva, kad jos dukra kurva, žentas- vagis, taip pat atkišo pirštą sakydamas, kad jokie teismai nepadės. V. M. pirmą kartą nesusivaldė ir priminė K. M. jo praeitį-pasakė, kad jis yra išsitrynęs su visu Kaunu, prasigėręs, kad jį iš policijos išmetė kaip šūdą. Priminė jam jo skolas, sakė, kad ruošiasi pirkti antrą aukštą. Tuomet kaltinamasis iššoko iš mašinos ir abiem rankomis ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ant nugaros. Kiek laiko ji gulėjo ant asfalto, ji negali pasakyti. Po to sunkiai atsistojo. Kai kėlėsi, laikėsi rankomis, matomai tada susižalojo kelį. Tvardėsi, kad tik nepravirktų. Priėjo prie K. M. automobilio vairuotojo durelių ir pakartojo, koks jis yra. Kaltinamasi pasakė: „kalbėkit, ponia“ ir pakėlė telefoną, o V. M. jam pasakė, kad jis- kriminalų pyderas. Po to kaltinamasis pasakė: „nori, kad duočiau į snukį“. Tuomet V. M. paskambino dukrai ir pasakė, kad kviestų policiją. Dukra pasakė, kad V. M. skambintų 112. Kai V. M. paskambino į bendrąjį pagalbos telefoną ir pradėjo kalbėti su operatore, kaltinamasis nuvažiavo. Tuomet ji nuėjo į autobuso sustojimą. Susitikusi su dukra, jos abi nuėjo į Raudonojo Kryžiaus ligoninę. Po to policijoje ji parašė pareiškimą. Kitą dieną ji nuėjo pas ekspertus.
Prašo tenkinti jos civilinį ieškinį, nes ji patyrė baisų šoką. Nesitikėjo, kad (duomenys neskelbtini) metų vyras gali vartoti tokius žodžius. Jai buvo šokas, kai vyras staigiai iššoka iš mašinos, tave stumia, tu krenti. Jis sėdėjo automobilyje, po to staigiai nuvažiavo, nesulaukęs policijos. Po įvykio jai „ištisai nervai, ištisai stresas“. Viską skaudėjo, gėrė vaistus „Diclac“ , „Dolmen“, kurių iki įvykio nevartojo.
Liudytoja N. U. parodė, kad kaltinamasis K. M. anksčiau buvo jos bendradarbis. Jam tarpininkaujant, N. U. m. pradžioje įsigijo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrą aukštą. Kita namo dalis priklauso K. M. šeimai.
Iki 217 metų pavasario su K. M. buvo normalūs santykiai, su juo sutarė gerai, nesipyko. Nuo 2017 m. pavasario su kaimynu K. M. kilo pykčiai dėl šiukšlinimo prie namų tvoros bei naudojimosi žemės sklypu. Kartais pas juos į svečius iš užsienio atvažiuodavo jos mama V. M., kuri 2018 m. lapkričio mėn. atsikėlė gyventi pas juos, o jie persikėlė į kitus namus. Pačio K. M. šeima, kiek jai žinoma, nuo 2018 m. rugsėjo mėn. minėtuose namuose negyvena. Kiek jai žinoma, nuo 2018 m. gruodžio mėn. tarp jos mamos V. M. ir K. M. pradėjo kilti žodiniai konfliktai. Jos mama V. M. minėtuose namuose pastoviai negyvena, kadangi apie 15 metų gyvena (duomenys neskelbtini).
Įvykio metu, t.y. 2019-02-12 ji buvo darbe. Apie 11 val. jai paskambino mama. N. U. jai perskambino ir mama pasakė, kad ją K. ją pastūmė ir ji nukrito. N. U. pasakė mamai, kad ši skambintų 112. Po kiek laiko ji vėl paskambino mamai. Mama pasakė, kad kaltinamasis pabėgo. Tuomet N. U. pasakė, kad mama atvažiuotų iki jo ir kartu eis į traumatologinį. Tą pačią dieną jos nuvyko iki traumatologinio punkto, po to nuvyko į Kauno apskrities VPK KP NVRS ir parašė pareiškimą dėl mamos sumušimo. Ji matė, kad mamai V. M. buvo patinęs kairės rankos riešas, ši skundėsi nugaros skausmais, ant nugaros, ties kaire puse, matėsi paraudimas. Jai mama V. M. papasakojo, kad šiai išėjus iš namų ir einant pro didžiuosius vartus, išgirdo, kad K. M. šūkauja ir sako „(duomenys neskelbtini)“ bei kitus necenzūrinius žodžius. Atsisukus pamatė, kad K. M. sėdi savo automobilyje. Priėjus mamai prie K. M. automobilio šie apsižodžiavo, K. M. išlipęs iš savo automobilio, būdamas agresyviai nusiteikęs mamai pasakė ,,Į snūkį nori gauti sena k...a" ir rankomis stipriai pastūmė, dėl ko mama pargriuvo ant betoninių trinkelių. Mama V. M. paminėjo, kad pastarasis po minėto įvykio išsitraukęs telefoną pradėjo fotografuoti ar daryti vaizdo, garso įrašą, sakydamas "pone, pone kas jums nutiko". Po to sėdęs į automobilį pasišalino.
Liudytojas R. G. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriuje. Dirba pamaininį darbą.
Kaltinamojo nepažįsta, liudytoja jam matyta. Pačio įvykio tikrai neužfiksavo. Į juos kreipiasi pareiškėjai dėl nusikalstamų veikų padarymo. Įvykio neprisimenu.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo R. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuri jis parodė, kad 2019 m. vasario 12 d. jam dirbant Kauno AVPK KP NVRS tarnybinėse patalpose, adresu Laisvės al. 11, Kaune, apie 13.40 val. atvyko pareiškėja, iš kurios buvo priimtas pareiškimas dėl patirtų sužalojimų. Priimant ir bendraujant su pareiškėja V. M. nuo šios nesklido alkoholio kvapas, moteris buvo susijaudinusi, tačiau atrodė akivaizdžiai blaivi, moters kalbėsena buvo normali, nesukėlė jokių įtarimų, kad galimai būtų išgėrusi. Kadangi jam nekilo jokių įtarimų, kad minėta pareiškėja yra apsvaigusi nuo alkoholio, dėl to blaivumas nebuvo tikrintas. Minėta pareiškėja nerodė patirtų sužalojimų. Jie kartu su moterimi buvo nuvykę į įvykio vietą, kur ši parodė vietą kur buvo sužalota ir jis atliko įvykio vietos apžiūrą (b.l. 32).
Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas R. G. juos patvirtino, nurodė, kad pagal parodymus prisimena įvykį. Nurodė, kad važiuoja su nukentėjusiaisiais į įvykio vietą.
Jei kyla įtarimas, kad nukentėjęs neblaivus, patikrina jo blaivumą. Jei būna nustatyta, kad asmuo neblaivus, jam įteikia šaukimą ir pasiūlo atvykti kitą dieną. Jei pradedamas ikiteisminis tyrimas, asmuo siunčiamas pas medikus. Ar nukentėjusioji V. M. jau buvo apžiūrėta medikų, jis neatsimena. Nepamena, ar nukentėjusioji atvyko viena į komisariatą.
Liudytoją N. U. pažįsta iš matymo, nes jos darbo įstaiga- priešingoje jo darbovietės pusėje. Žino, kad liudytoja dirba policijoje. Ar ją matė įvykio dieną, negali pasakyti.
Ekspertė S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji nežinomi. Jai, kaip ekspertei, 2019-03-08 buvo pristatyta nukentėjusios Kauno klinikinės ligoninės medicininių dokumentų išrašas ir „Fama Bona“ asmens sveikatos istorija. Po to ji pati apžiūrėjo nukentėjusią, kuri skundėsi kelio skausmu. Patvirtina savo surašytą specialisto išvadą, kad nukentėjusiajai kairio kryžkaulio sumušimas galėjo atsirasti ir nugriuvus, atsitrenkus į kietą buką daiktą. Tai- nežymus sužalojimas. Lūžimų nebuvo rasta. Pati palpavo nukentėjusiai kelią vasario 13 dieną. Tada buvo pristatyti dokumentai iš Kauno klinikinės ligoninės. Nukentėjusi skundėsi kelio, sumuštų vietų skausmu. Riešo sužalojimas galėjo būti padarytas keliantis ir remiantis. Riešo patinimo ji nematė. Nurodo, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Ji nematė duomenų, kad nukentėjusi po įvykio atsisakė medicininės pagalbos, nematė greitosios med. pagalbos dokumentų.
Patvirtina, kad iš karto po tokio sužalojimo asmuo jaučia skausmą. Ji nustatė, kad nukentėjusioji krito ant nugaros apatinės dalies, tačiau lūžių nebuvo aptikta. Ant nukentėjusios kūno kraujosruvų ji nematė. Nukentėjusios riešas nebuvo patinęs, tik buvo skausmingas. Ji apžiūrėjo visą nukentėjusią, vizualiai sužalojimų nukentėjusios nugaroje nematė. Nustatė, kad palpuojant kelį nukentėjusiai buvo skausminga, t.y. skausmingumą nustatė palpacijos metu. Tiriamoji pasako, ar jai skauda, ar ne palpacijos metu. Buvo vadovaujamasis rentgenograma. Jei žmogui neskauda, nedaroma rentgenograma. Palpuojant nustatoma, ar skaudamas kelias, todėl palpacijos metu jos apgauti neįmanoma. Ji nustatė, kad nukentėjusi vartėsi, stengdamasi atsikelti. Nukentėjusiai jau buvo paskirtas gydymas, kai ji atėjo pas ekspertę, t.y. buvo paskirtas gydymas analgetikais. Sutampa padaryti sužalojimai ir nukentėjusios parodymai.
Iš 2019-02-12 įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-48).
Iš 2019-06-07 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji V. M. detalizavo 2019-02-12 įvykusio konflikto tarp jos ir K. M. vietą; t.y. parodė vietą pro kur ji išėjusi iš savo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ėjo link autobusų stotelės, parodė vietą, adresu (duomenys neskelbtini) prie namo, kur stovėjo K. M. automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Parodė vietą kur nukrito ir susižalojo, kai ją išlipęs iš automobilio pastūmė K. M. (b. l. 20-25).
Iš 2019-03-27 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Prie protokolo surašyta pokalbio stenograma (b. l. 70-71).
Iš 2019-03-04 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame V. M. kalba telefonu (b.l. 104-105).
Iš Polis informacinės sistemos pateiktos informacijos matyti, kad 2019-02-24 20 val. 36 min. buvo gautas anoniminis pranešimas, kad moteris spardė automobilį (b.l. 80-81).
Iš 2019-02-28 tarnybinio pranešimo matyti, kad įtariamasis atsisakė akistatos su nukentėjusiąja (b.l. 99).
Iš 2019-04-23 tarnybinio pranešimo dėl mobilaus ryšio abonentų analizės matyti, kad V. M. naudojamas mobilaus ryšio abonentas (duomenys neskelbtini), 2019-02-12, 10:28:36 val. skambino N. U. besinaudojančiai mobilaus ryšio abonentu (duomenys neskelbtini), pokalbis truko 0 sekundžių. V. M. besinaudojanti mobilaus ryšio abonentu (duomenys neskelbtini), 2019-02-12, 10.28:57 skambino dukra N. U. besinaudojančiai mobilaus ryšio abonentu (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 15 sekundžių. V. M. naudojamas mobilaus ryšio abonentas (duomenys neskelbtini), 2019-02-12, 10:29:57 skambino bendruoju pagalbos telefonu 112, pokalbio trukmė 133 sekundės. V. M. naudojamas mobilaus ryšio abonentas (duomenys neskelbtini), 2019-02-12, 10:36:37 val. skambino N. U. besinaudojančiai mobilaus ryšio abonentu (duomenys neskelbtini), pokalbis truko 48 sekundes (b. l. 125-126).
Iš 2019-02-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. M. pateikė medicinos dokumento išrašą / siuntimą (b. l. 50).
Iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės medicinos dokumentų išrašo / siuntimo matyti, kad V. M. nustatyti paviršiniai sužalojimai, apimantys kūno sričių derinius (b. l. 51).
Iš 2019-02-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G407/2019(02) matyti, kad V. M. konstatuota kairio kelio, kairio riešo ir kairio kryžkaulio -uodegikaulio srities sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2019-02-12. Sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (b. l. 59).
Iš 2019-05-30 specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad apklausta specialistė Z. M. paaiškino, jog sužalojimai V. M. kūne, t.y. kairio kelio, kairio riešo ir kairio kryžkaulio uodegikaulio sritie sumušimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimuisi. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti pastūmus ir griuvimo metu nurodytomis sritimis atsitrenkus į kietą buką daiktą (b. l. 64-65).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 1 d. iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (BK 140 str. 1 d.), taip pat nukentėjusiojo kankinimas (BK 140 str. 2 d.) padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 2K – 558/2006).
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo K. M. veikoje, visiškai įrodyta.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nepaneigiamai įrodyta, jog kaltinamasis K. M. 2019-02-12 d. apie 10.30 val., jam sėdint automobilyje, abipusio ginčo su nukentėjusiąja V. M. metu išlipo iš automobilio ir tyčia abejomis rankomis pastūmė šalia automobilio stovėjusią V. M., dėl ko ši neišlaikė pusiausviros ir nukrito, kas sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio kelio, kairio riešo ir kairio kryžkaulio-uodegikaulio srities sumušimu, t y. tyčia įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo K. M. parodymus, kad jis ginčo su V. M. metu iš automobilio išlipęs nebuvo, jos nestūmė, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių.
Kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, patvirtina nukentėjusiosios V. M. parodymai, kurie iš esmės atitinka liudytojo-policijos pareigūno R. G. duotus parodymus, specialisto išvadą.
Nors kaltinamasis K. M. nurodė, kad jis automobilyje laukė asmens, kaip jis nurodė- A. iš (duomenys neskelbtini), su kuriuo jis turėjo pasitarti dėl kelionės, tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenurodė šio asmens anketinių duomenų, neprašo jo apklausti. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad su šiuo asmeniu jis turėjo susitikti, nes jis pagal patentą nuomoja surenkamus kelius, juos sandėliuoja savo sklype, tai tam žmogui norėjo parodyti produkciją- surenkamą kelią. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių Sodros pateiktų duomenų, K. M. aptariamuoju laikotarpiu, t.y. 2019-02-12 ne tik kad nebuvo išsiėmęs patento, bet iš viso niekur nedirbo ir gavo nedarbo draudimo išmoką (1 t., b.l. 205, 206, 2 t., b.l. 61).
Taip pat kaltinamais nurodė, kad jam sėdint automobilyje, jis atsisukęs pamatė tarp jo automobilio ir tvoros judantį žmogų, kurio jis nepažino. Po to išgirdo du stiprius ir vieną nesmarkų smūgį į jo automobilį. Ir tuoj po to prie jo automobilio priėjo nukentėjusioji V. M.. Tačiau ir po to jis iš automobilio neišlipo. Tokie kaltinamojo parodymai teismui kelia pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo, nes ir iš bylos medžiagos, ir iš kaltinamojo K. M., nukentėjusiosios V. M., liudytojos N. U. parodymų matyti, kad tarp K. M. ir nukentėjusiosios dukters N. U. konfliktai vyksta nuo 2017-03-16, dėl įvairių priežasčių ir vieni, ir kiti dažnai konfliktui išspręsti kviesdavo policijos pareigūnus, todėl visiškai neįtikima, kad išgirdęs kelis stiprius smūgius į savo automobilį ir po to pamatęs šalia stovinčią V. M., K. M. nebūtų išlipęs iš automobilio jį apžiūrėti.
Kaip matyti iš K. M. parodymų, jis automobilį apžiūrėjo tik vėliau, degalinėje, kur susitiko su žmonėmis, su kuriais turėjo vykti į užsienį. Nors ir pastebėjo automobilio apgadinimus, tačiau jų kokiu nors būdu neužfiksavo, apie tai nei telefonu, nei kitomis ryšio priemonėmis, nei pats atvykęs į policijos įstaigą nepranešė, o išvyko. Nors konflikto su nukentėjusiąja metu sugebėjo mobilaus ryšio telefonu nufilmuoti nukentėjusiąją. Ir tik praėjus dvylikai dienų po konflikto su nukentėjusiąja V. M., t.y. 2019-02-24 20 val. 38 min. policijos įstaigoje gautas anoniminis pranešimas apie tai, kad K. M. atvykus prie namo (duomenys neskelbtini)ir sėdint automobilyje, pastebėjo, jo manymu, neblaivę vaikščiojančią moterį, t.y. N. U. motiną kuri yra grižus gyventi į namą (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Pavaikščiojusi po gatvę ši moteris pradėjo eiti link automobilio ir gyvenamo namo tvoros, tuo momentu būdamas automobilyje išgirdo didelį trenksmą automobilio dešinėje pusėje, jam atsisukus ši moteris koliojo jį necenzūriniais žodžiais, spardė automobilį kojomis ir ėjo link automobilio priekio, jai priėjus prie vairuotojo vietos lango, ji pravėrė automobilio langą pasakė, kad ši nedelsiant nutrauktų savo veiklą, o pastaroji dar kartą trenkė į vairuotojo dureles ir kaip vėliau paaiškėjo apgadino jas. Dar kartą priėjusi prie vairuotojo automobilio lango iškoliojo jį necenzūriniais žodžiais matant, kad moteris elgiasi neadekvačiai jam teko nedelsiant pasitraukti ir pakeisti automobilio stovėjimo vietą. Padarytas nuostolis 2500 eurų (apgadintas automobilis). Prašoma nubausti šią moterį įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b.l. 74-75).
Iš šio pranešimo akivaizdu, kad kaltinamasis jau anksčiau pažinojo nukentėjusiąją, matė ją jau ne kartą ir konflikto metu galėjo ją lengvai atpažinti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ištyręs šiame pranešime nurodytas aplinkybes, nenustačius automobilio apgadinimų, ikiteisminį tyrimą medžiagoje 01-1-8344-19 nutraukė, šis procesinis sprendimas įstatymų nustatyta tvarka neskųstas (2 t., b.l. 55-56).
Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji V. M. į Kauno AVPK KP NVRS dėl jos sužalojimo kreipėsi 2019-02-12 10.33 val. (1 t., b.l. 8-10) 2019-02-18 surašomas šaukimas K. M. kaip įtariamajam atvykti 2019-02-21 14 val. į Kauno rajono policijos komisariatą (2 t., b.l. 57).
2019-02-20 tyrėjo T. N. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), įteikti šaukimą 2019-02-19 ir 2019-02-20 durų niekas neatidarė.
2019-02-21 tyrėja V. V. telefonu informuoja K. M. apie jo procesinę padėtį ir apklausos laiką, t.y 2019-02-21 K. M. sužino savo procesinę padėtį ir tik po to jis 2019-02-24 20.38 val. kreipėsi į policija dėl automobilio apgadinimo.
Kaltinamojo K. M. kaltę visa apimtimi patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, t.y. parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji V. M. nurodė vietą, kur įvyko konfliktas tarp jos ir kaltinamojo K. M., kur ji buvo K. M. pastumta ir nukrito (1 t., b.l. 20-25). Kad V. M. įvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, konstatuojant kairio kelio, kairio riešo ir kairio kryžkaulio-uodegikaulio srities sumišimą, patvirtino ir specialistės Z. M. išvada (1 t., b.l. 59). Kad V. M. tuoj po jos pastūmimo kreipėsi pagalbos, patvirtina ir jos skambutis Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriui, kuriam ji pokalbio metu nurodė, kad ją pastūmė kaimynas ir ji nukrito, o telefoninio pokalbio metu kaltinamasis K. M. iš įvykio vietos pabėgo (1 t., b.l.69-71).
Konstatuotina, kad kaltinamojo K. M. padarytas nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes nukentėjusiosios pastūmimas taip, kad ji nukristų ir susižalotų, akivaizdžiai byloja, jog kaltininkas suprato savo smurtinių veiksmų pobūdį, suprato, kad savo veiksmais gali sužaloti nukentėjusiąją ir to norėjo.
Esant nurodytoms, darytina išvada, kad K. M. kaltė padarius jam inkriminuotą veiką įrodyta neabejotinai, o jo padaryta nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamasis K. M. yra kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Kaltinamasis K. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas tris kartus (1 t., b.l. 140-184), teistumai neišnykę, administracine tvarka baustas 32 kartus (b. l. 184-204), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neužregistruotas, nesigydė ir nesilankė (1 t., b.l. 209, 211), nuo 2019-09-09 vykdo individualią veiklą (2 t., b.l. 61).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad K. M. 2012-01-11 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo paskirta bausmė-13 000 Lt bauda, 2014-02-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė-39 000 Lt bauda. Paskirtosios baudos geranoriškai nesumokėtos, jas išieško antstoliai.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo turtinę padėtį, taip pat į tai, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam K. M. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijose nustatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui bei paskiriant šiame įstatyme numatytus įpareigojimus-per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji-civilinė ieškovė V. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo jos naudai iš kaltinamojo K. M. priteisti 228,80 eurų turtinei žalai atlyginti ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 30-31). Savo ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad turtinę žalą sudaro po sužalojimo jos pirkti vaistai, taip pat kelionės išlaidos iš (duomenys neskelbtini), atvykstant į teismo posėdžius. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis K. M. pažeidė jos, kaip asmens neliečiamybės teises, pažemino ją kaip žmogų, sukėlė fizinį skausmą ir sužalojo. Dėl patirtų sužalojimų, baimės, fizinės ir psichinės prievartos, skausmo ji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, bijo lankytis savo namuose Lietuvoje.
Taip pat nukentėjusioji prašo iš kaltinamojo K. M. priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 400 eurų už ją atstovavusio advokato paslaugas (2 t., b.l. 35, 108).
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.
Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad turtinė žala nukentėjusiajai V. M. dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo K. M. veiksmų. Tai reiškia, kad K. M. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.
Pagrįstomis ir įrodytomis teismas laiko išlaidas, susijusias su vaistų pirkimu –20,80 Eur (2 t. b. l. 32-34).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.).
Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina visiškai. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio pastarajai neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad nukentėjusioji po įvykio operacijų nepatyrė, jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu vykdo individualią veiklą, t. y. pajėgus atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.
Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkina visiškai, iš kaltinamojo jos naudai priteisiant 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl proceso išlaidų
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiąją V. M. atstovavo advokatas K. D.. Nukentėjusioji V. M. pateikė du pinigų priėmimo kvitus-2019-07-23 ir 2019-11-20 (2 t., b.l. 35, 108), kad už jos atstovavimą byloje ji savo atstovui sumokėjo viso 400 eurų.
Pagal BPK 104 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji V. M. teisinio išsilavinimo ir reikiamų žinių savo teisėms apginti neturi, žala atsirado ne dėl jos pačios kokių nors neteisėtų ar neleistinų veiksmų, o tik dėl kaltinamojo K. M. nusikalstamo elgesio, todėl nukentėjusioji turi teisę į visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nukentėjusiosios nurodytos proceso išlaidos-apmokėjimas atstovui už dalyvavimą teisminiame bylos nagrinėjime teisėtos, pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamojo K. M..
Be to, nukentėjusioji V. M. prašė priteisti jos turėtas kelionės išlaidas iš (duomenys neskelbtini)į Lietuvą bei iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors nukentėjusioji teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė priteisti jos turėtas kelionės išlaidas, taip pat pateikė skrydžių dokumentus, tačiau nei žodžiu, nei raštu nenurodė ir nedetalizavo konkrečios sumos, todėl teismas savo iniciatyva neturi galimybės nustatyti nukentėjusiosios patirtas kelionės išlaidas. Esant tokioms aplinkybėms, prašymas dėl kelionės išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtas.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai nagrinėti teisme
Daiktiniai įrodymai-2 (du) CD, esantys byloje (1 t., b.l. 69, 2 t., b.l. 107), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Dėl kardomosios priemonės
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti, naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
K. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams paskiriant įpareigojimus-per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.
Paskirtos bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
K. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš K. M. 228,80 EUR (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 80 cnt) turtinės žalos atlyginimo, 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 400 (keturis šimtus) eurų už advokato paslaugas nukentėjusiosios-civilinės ieškovės V. M. naudai.
Nukentėjusiosios V. M. prašymą dėl kelionės išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.
Daiktinius įrodymus-2 (du) CD, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Išaiškinti K. M., kad laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistųjų gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, esantis Kauno mieste, Kęstučio g. 37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba probuotojo šaukimo gavimo.
Išaiškinti K. M., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, o taip pat nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.