Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios atstovams advokatui Laimonui Straukai ir teisines paslaugas teikiančiam L. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. B., asmes kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, gyv. (duomenys neskelbtini), Šilutė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą bei pasikėsino apgaule kitų naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę, o būtent:

ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore, turėdama tikslą apgaule užvaldyti turtinę teisę į svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2012 metų kovo mėn. 20 d. iki 2012 metų gegužės mėn. 23 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksli vieta ir data nenustatyta, suklastojo tikrą dokumentą, t.y. 2012-03-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderyje Nr. 0309 įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, iš 50 000 litų sumos pakeitė į 150 00 litų sumą, prirašant grafoje „suma“ skaičių „1“, o grafoje „ pagrindas“ antroje eilutėje įrašė žodžius „vieną šimtą“ bei grafoje „gavau“ pirmoje eilutėje prirašė žodį „šimtą“. 2012-05-23 L. B. žinodama, kad E. Š. pagal 2012 metų kovo mėn. 09 d. orderį buvo sumokėta tik 50000,00 Lt. šį suklastotą kasos išlaidų orderį pateikė Klaipėdos apygardos teismui, esančiam H. Manto g. 26, Klaipėdoje kartu su civiliniu ieškiniu prašydama teismo, priteisti iš E. Š. 150 000,00 Lt įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Tokiu būdu L. B. suklastodama ir panaudodama suklastotą dokumentą pasikėsino apgaule įgyti turtinę 100 000,00 Lt vertės teisę.

Specialistė D. G. parodė, kad gali patvirtinti išvadą. Nesudarė pilnos požymių visumos, tačiau tas „vienetas“ to skaičiuko, tie tarpai ir prirašymai kėlė abejonių. Tuo pačiu tušinuku buvo parašyta, išskyrus parašą. Vertinant rašyseną - tai yra aukštojo išsilavinimo žmogaus rašysena, nėra jokių judesių sutrikimų, tik labai krenta tas „vienetas“, nes jis yra labai spaustas. Pagal rašyseną, yra labai didelis spūdis, jis skiriasi nuo tų kitų skaičiukų ir tas sukėlė abejonių, dar sukėlė abejonių dideli tarpai tarp žodžių, vienas tarpas labai didelis, nors L. B. nelabai daro didelius tarpus tarp žodžių. „Gavau šimtą“-kelia abejonių šitas tarpas, kodėl ne nuo pradžios parašyta. Avansiniame susitarime tęsia sakinį ne nuo antros eilutės pradžios, o daro didelį tarpą, kas irgi kelia abejones. Jie turėjo vieną tiriamąjį dokumentą, kita ekspertė gavo papildomos medžiagos, jie pasižiūrėjo, kad L. B. „p“ mažoji raidė yra visai kitokia. Čia “Penkiasdešimt“ yra kaip didžioji raidė. Laisvus pavyzdžius Vilnius ir galėjo palyginti rašysenos požymių ypatumus. “P“ raidė avansiniame susitarime ir kitame dokumente labai skiriasi. Tos raidės, kur yra „ Šimtas penkiasdešimt“ ir „Gavau“, pagal dydį skiriasi. Pagal sandarą gali būti, kad skiriasi, juk žmogus tas pats rašosi, tą pačią raidę jis gali rašyti variantiškai. Pagal dydį, ta raidė yra kaip didžioji. Atliekant tokios rūšies tyrimą, laisvų pavyzdžių jiems kaip ir nereikia. Taigi šiuo atveju į akis labai krito „ P“ raidė, tarpeliai tarp žodžių ir vienetas. Tas vienetas pakeltas, stipraus spūdžio. Nulis yra pakeltas truputi, bet neįspaustas, o vienetas stipriau įspaustas, aukščiau parašytas-pakeltas. Jei žmogus pradeda rašyti sakinį, rašo antroje eilutėje tęsinį, o šiuo atveju, kodėl pradeda rašyti nuo vidurio? Davė tikėtiną išvadą. Skaičių pakėlimas šiek tiek turi įtakos - visų kitų skaičių diferenciacija (spūdis) vienoda, tik to „vieneto“ stipresnė.

Specialistė R. P. parodė, kad išvada nepasikeitė, buvo sustiprintas tikimybių laipsnis. Prieš skiriant tyrimą, tyrėja skambino, sakė, kad nori skirti pakartotinį tyrimą. Ji pažadėjo, kad paieškos lyginamųjų pavydžių, nors jie nėra reikalingi-pagal šią metodiką. Ekspertas gali daryti išvadą vien turėdamas tiriamąjį dokumentą. Jiems buvo pateiki laisvieji pavydžiai. Su jais nieko nedarė (jokio didelio tyrimo), kaip minėjo kolegė, jie gali palyginti bendruosius žmogau rašysenos įgūdžius. Kaip minėjo kaltinamoji, kad jos rašysena padrika, tai ji gali pasakyti, kad L. B. rašysena yra išlavinta, rašymo įgūdžiai susiformavę ir jie išsilaiko daugelyje dokumentų. Kiekvieno žmogaus rašysenai būdingas variantiškumas. Vienas gali sakyti, kad tai didžioji raidė, kitas, kad mažoji raidė. Bet L. B. vertikalusis variantas yra žemiau eilutės. Jei turėtų daug pavyzdžių, rastų tokią raidę, kuri būtų parašyta kažkiek žemiau. Kiek jai teko peržiūrėti laisvųjų pavyzdžių, iš tiesų yra tuose dokumentuose, kad jei L. B. pradeda sakinį blanko eilutėje, tai ji kartais rašo iš didžiosios raidės, kartais iš mažosios raidės - tai nėra labai nusistovėjusi tendencija, bet gali rasti sakinių, kur ji sakinį pradeda mažąja raide. Specialisto išvadoje ji nurodė, kad „vienetukas“ turi ir kitų požymių: parašyta lėtesniu judesiu, stipriau įspaustas, dėl ko ji prdėjo iliustracijas, nors neprivalo specialisto išvadoje patekti iliustracijų. Buvo pakartotinas tyrimas ir jie stengėsi, kad būtų visiems aiškiau. Vizualiai matosi, kad tas „ vienetukas“ yra tamsesnis, tai būdinga, kai žmogus rašo lėčiau mėgina derinti skaičių prie likusių skaičių. Gaunasi taip automatiškai, žmogus tą skaičių parašo truputi žemiau, pabaigoje užfiksuotas taškas -kas parodo sulėtintą judesį. Spūdis gali būti diferencijuotas ir dėl rašymo pagrindo, giliau įsispausti, būti tamsesnis. Tas gilus įspaudimas rodo lėtesnį tempą ir galiami buvo minkštesnis rašymo pagrindas. Prielaida, kad parašyta ne tuo pačiu rašymo veiksmu. Požymiai nebuvo vertinami pagal kiekvieną daromą išvadą. Visi „vienetuko“ požymiai buvo sudėti į visumą. Tada buvo nagrinėjamos ir kitos eilutės, atsižvelgta į tuos laisvuosius pavydžius. T. B. rašysenoje daugmaž išlaikomi, būdingas tam tikras variantiškmas. Jei ji rašo sakinį, ji išlaiko tuos pačius tarpus. Jei yra trumpesnė eilutė, tai kitoje eilutėje ji pradeda arčiau nuo krašto, tarpeliai tarp žodžių mažesni, jei netelpa žodžiai, ji nukelia į eilutę, kur yra spausdintiniai žodžiai. Šiame tiriamajame dokumente tarpai buvo lyginami ir jie ženkliai skyrėsi. Jie lygino atstumus tarp žodžių tame pačiame dokumente. Šioje vietoje mato, visai kitą rišlumą - parašyta eilutė, kur pagrindas “vieną šimtą“ , nesujungtos raidės, ta dalis nutolusi nepagrįstai toli nuo kitos dalies. Paskutinėje eilutėje, kur „Gavau“, žodis „100“ yra nerišlus, mažesnės raidytės, tai rodo rašymo neužtikrintumą, sulėtintą tempą, yra per didelis atstumas, nebūdingas visam šiam dokumentui. Visa požymių visuma, įvertinus visus rašysenos įgūdžius, leido jai suformuluoti aukštesnio laipsnio tikimybinę -išvadą. Kategorišką išvadą jie galėtų duoti tais atvejais, jei būtų panaudota kita rašymo priemonė. Jei parašyta tomis pačiomis savybėmis pasižyminčia rašymo medžiaga, praktiškai yra aukščiausias išvados laipsnis. Jiems buvo trys aktualios vietos ir visose tose vietose yra tie patys nenatūralūs rašymo požymiai. Pinigų priėmimo kvitą Nr. 015 paėmė, kaip pavyzdį, žiūrėjo, kokie būdingiausi požymiai, vidutinis atstumas tarp žodžių. Išvados pagal tai nedarė, ėmė kaip pavyzdį. Nepasirinko 004 pavyzdžio su didesniais tarpais dėl to, kad pavyzdžiai 004, 0014, 05, 31, 038, 1034 jei būtų matuojami tarpai tarp žodžių „ direktorė“ ir „L. B.“, būtų galima pastebėti, kad žodį „direktorė“ L. B. būdinga atitraukti nuo pavardės. Tai natūraliai susiformavęs įgūdis. Kaltinamoji didesnį tarpą daro tarp parašo ir vardo, pavardės. Jos toks įgūdis. L. B. būdinga pradėti nuo eilutės pradžios, ji nerašo žodžio per centrą. Įrašai išcentruoti. Ji išanalizavo visus patektus pavyzdžius. Ji yra įsitikinusi savo išvada. Vieni ekspertai sako, kad „tikėtina išvada“ yra ne mažiau 75 procentų, kitas ekspertas sako, ne mažiau 80 procentų. Kategorišką išvadą pateikiant, turėtų būti 99,99 procentai.

Iš E. B. IĮ kasos pajamų orderio Serija KPO Nr. 05334115 matyti, kad pagal avansinį susitarimą į įmonės kasą įnešta 50000,00 (I tomas, b.1. 9).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-01-28 specialisto išvadoje Nr. 11K-284 (12) nurodyta, kad tikėtina, kad, tirti pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-03-09 kasos išlaidų orderio Nr. 0309 skiltyje „Suma“ skaitmuo „1“, eilutėje „(suma žodžiais)“ rankraštinis įrašas „vieną šimtą‘ ir eilutėje „Gavau“ rankraštinis įrašas „Šimtą“ yra prirašyti prie anksčiau parašytų įrašų, atitinkamai, „50000“, „penkiasdešimt tūkstančių litų“ ir „penkiasdešimt tūkstančių litų“ (I tomas, 139-140).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-04-25 specialisto išvadoje Nr. 11-168 (14) nurodyta, kad didelė tikimybė, kad tirti pateikto UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2012-03-09 kasos išlaidų orderio Nr. 0309 skiltyje „Suma“ skaitmuo „1“, eilutėje „(suma žodžiais)“ rankraštinis įrašas „vieną šimtą“ ir eilutėje „Gavau“ rankraštinis įrašas „Šimtą“ yra prirašyti prie ankščiau parašytų įrašų, atitinkamai, „50000“, „penkiasdešimt tūkstančių litų“ ir „penkiasdešimt tūkstančių litų“ (II tomas, 6-10).

Motyvuojamoji dalis

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Būtinasis BK 300 straipsnio 1 dalyje esančio nusikaltimo sudėties požymis yra nusikaltimo dalykas. Toks dalykas yra netikras dokumentas, kuris pagaminamas arba tikras dokumentas, kuris suklastojamas. Teismų praktikoje tikro dokumento suklastojimas – tai kaltininko veiksmai, kuriais fizinėmis pastangomis pakeičiama dokumente užfiksuota informacija (keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-805/2005, 2K-500/2005) arba teisinga informacija pakeičiama panaudojus intelektinėmis pastangomis (įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalies dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. BK 182 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už didelės vertės turto ar turtinės teisės įgijimą sukčiaujant. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį ar neteisėtai išvengta ar panaikinta turtinė prievolė. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir neteisėtas svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas arba prievolės išvengimas, panaikinimas. Sukčiavimo sudėtis yra materiali. Taigi nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe.

Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas gali būti įgyjamas taip pat ir civilinių sutarčių, tarp jų ir pirkimo–pardavimo sutarties, pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrą valią (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2012). Perduodant turtą valdyti pagal civilinę pirkimo–pardavimo sutartį, viena sutarties šalis – pirkėjas perduoda pardavėjui sutartą pinigų sumą, o pardavėjas įsipareigoja perduoti savo nuosavybėje esantį turtą pirkėjui. Siekiant užtikrinti turto perdavimą pirkėjui, galimi susitarimai dėl avansinių mokėjimų. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Tam, kad tokią veiką būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien sutarties sąlygų nevykdymo. Baudžiamajai atsakomybei reikia tokios apgaulės, kuri esmingai apsunkintų pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Pateikdamas suklastotus dokumentus (pvz. sutartį, kuri nebuvo sudaryta) arba į tikrus dokumentus įrašydamas netikrus duomenis (pateikdamas netikrus duomenis apie save, gyvenamąją ar darbo vietą arba kitokius duomenis, apsunkinančius jo identifikavimą, arba duomenis apie turto priklausomybę, suklastodamas parašą), kaltininkas ne tik suklaidina turto savininką ar valdytoją dėl savo ketinimų ar teisių į turtą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be kriminalinės justicijos įsikišimo. Būtent tai padarytą veiką daro nusikalstama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-514/2014).

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. B. kaltinama tuo, jog žinodama, kad E. Š. pagal 2012 metų kovo mėn. 09 d. orderį buvo sumokėta 50000,00 Lt, įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, iš 50 000 litų sumos pakeitė į 150 00 litų sumą ir 2012-05-23 šį suklastotą kasos išlaidų orderį pateikė Klaipėdos apygardos teismui, kartu su civiliniu ieškiniu prašydama teismo, priteisti iš E. Š. 150 000,00 Lt įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir tokiu būdu pasikėsino įgyti turtinę 100 000,00 Lt vertės teisę. Kaltinamoji L. B. neigė klastojusi tikrą dokumentą ir tvirtino, kad 2012-03-09 su E. Š. sudarė avansinį susitarimą, pagal kurį sutarė nupirkti iš E. Š. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. ir sandorio užtikrinimui sumokėjo ne 50 000 Lt, kaip nurodyta avansiniame susitarime, bet 150 000 Lt. Vis dėlto teismas tokius kaltinamosios parodymus vertina kritiškai, nes kaltinamosios teiginiai paneigti byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji E. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio tyrimo metu davė analogiškus, nuoseklius parodymus, tvirtindama, kad ketino parduoti patalpas, eančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., L. B. ir suderėjo galutinę kainą 350 000 Lt. Šiuo tikslu sudarė avansinį sustarimą, pagal kurį L. B. jiems sumokėjo 50 000 Lt ir sutarė, kad sandoris bus pasirašomas 2013-05-02 pas notarą. Tačiau 2013 m. balandžio 19 d. gavo pretenziją iš L. B. dėl 150 000 Lt sumos grąžinimo (t. 3 b. l. 54). Iš esmės tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. Š. (t. 3 b. l. 57-58). Byloje esančiose 2013-01-28 ir 2014-04-25 specialisto išvadose nurodyta, kad didelė tikimybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-03-09 kasos išlaidų orderio Nr. 0309 skiltyje „Suma“ skaitmuo „1“, eilutėje „(suma žodžiais)“ rankraštinis įrašas „vieną šimtą“ ir eilutėje „Gavau“ rankraštinis įrašas „Šimtą“ yra prirašyti prie ankščiau parašytų įrašų, atitinkamai, „50 000“, „penkiasdešimt tūkstančių litų“ ir „penkiasdešimt tūkstančių litų“ (I t. b. l. 139-140; II t. b.l. 6-10). Teismo posėdžio metu apklausta specialistė D. G. patvirtino, kad atliekant tyrimą abejonių jai sukėlė „P“ raidė, tarpeliai tarp žodžių ir skaičius “vienas”. Specialistės teigimu, skaičius “vienas” yra pakeltas, stipraus spūdžio, kuris skiriasi nuo tų kitų skaičiukų. Dar sukėlė abejonių dideli tarpai tarp žodžių, nes L. B. nedaro labai didelių tarpų tarp žodžių (t. 3 b. l. 58). Specialistė R. P. taip pat akcentavo tuos pačius, kasos išlaidų orderyje esančių ir abejonių keliančių įrašų požymius, tvirtindama, kad „vienetukas“ parašytas lėtesniu judesiu ir stipriau įspaustas, be to, tas „vienetukas“ yra tamsesnis, o tai būdinga, kai žmogus rašo lėčiau, mėgina derinti skaičių prie likusių skaičių. Taip pat pažymėjo, kad tiriamajame dokumente tarpai ženkliai skyrėsi, kas nebūdinga L. B. rašysenai: dokumento eilutėje ties “vieną šimtą“ yra nesujungtos raidės, ir ta dalis nepagrįstai nutolusi nuo kitos dalies, paskutinėje eilutėje, žodis „100“ yra nerišlus, mažesnės raidytės (T. 3 b. l. 59-60). Taigi aptarti specialisčių parodymai ir išvados atitinka nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes. Teismas vertindamas tiek specialisto išvadas, tiek nukentėjusiosios parodymus atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad L. B. būtų sumokėjusi 150 000 Lt sumą, nes liudytojas S. P. parodė, kad L. B. skolino tik 50 000 Lt (t. 3 b. l. 77). Teismui dėl neva 150 000 Lt sumokėtos sumos abejonių kelia ir tai, kad 2012-03-09 avansiniame susitarime jokio susitarimo dėl tokios sumos nėra (t. 1 b. l. 4). Priešingai, avansinis susitarimas patvirtina nukentėjusiosios parodymus ir atitinka specialisto išvadas. Be to, kaltinamosios teiginiai, jog su E. ir A. Š. sutarė, kad 50 000 Lt bus kaip garantinė suma, tačiau realiai įdavė 150 000 Lt, taip pat neatlaiko kritikos, nes kiekvienas apdairus ir rūpestingas žmogus, sudarinėdamas tokio pobūdžio sandorius ir mokėdamas nepagrįstai didelį avansą – 150 000 Lt, pasirūpins, kad tokia suma, o ne mažesnė, būtų įtraukta į susitarimą, juolab, kai tokį susitarimą sudaro bendrovės vadovas. Ne mažiaus svarbu ir tai, kad byloje jokių duomenų, jog L. B. ar E. Š. dėl kažkokių priežasčių būtų suinteresuotos nurodyti kitokią sandorio sumą, nei buvo ištikrųjų, nėra.

Į tai, kad iš L. B. pusės buvo nusikalstamas sumanymas užvaldyti jai nepriklausančius 100 000 Lt (28 962 Eur), rodo ir tai, kad po avansinio susitarimo kviečiama pas notarą pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui (t. 1 b. l. 18), ji neatvyko. Šios aplinkybės teisiamojo posėdžio metu neneigė ir pati kaltinamoji, kuri taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl neatvyko pasirašyti sutarties pranešime nurodytu laiku, o „užsuko” pas notarę tik sekančią dieną. Galiausiai apgaulę parodo avansinio mokėjimo suma – 150 000 Lt, kuri žymiai viršija avansinio mokėjimo sumas, nustatomas sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir siekia vos ne pusės sandorio vertės.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje ginčas kyla dar ir dėl netinkamos šalies įtraukimo į procesą, t.y., kad nukentėjo šioje byloje ne E. Š., o juridinis asmuo. Vis dėlto teismas negali sutikti su tokiais teginiais. Iš bylos medžiagos matyti, kad ne E. B. IĮ, o E. Š., kaip šios įmonės savininkė, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, be to, būtent E. Š. pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (t. 3 b. l. 31) ir 2015-04-09 teisiamojo posėdžio metu E. Š. buvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove (t. 3 b. l. 50). Pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymą, individuali įmonė yra apibrėžiama kaip neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (2 str. 1 d.), kas reiškia, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turtas nėra atskirtas nuo jos dalyvio, todėl E. Š. pagrįstai šioje byloje pripažinta nukentėjusiąja.

Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog L. B. suklastojo 2012-03-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. 0309, t.y. iš 50 000 litų sumos pakeitė į 150 00 litų sumą, prirašant grafoje „suma“ skaičių „1“, o grafoje „ pagrindas“ antroje eilutėje įrašė žodžius „vieną šimtą“ bei grafoje „gavau“ pirmoje eilutėje prirašė žodį „šimtą“, ir šį suklastotą kasos išlaidų orderį pateikė Klaipėdos apygardos teismui kartu su civiliniu ieškiniu. Tokia L. B. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 300 str. 1 d.

Ištirtų įrodymų visuma taip pat patvirtina, kad L. B., suklastodama tikrą dokumentą ir jį pateikdama Klaipėdos apygardos teismui kartu su civiliniu ieškiniu bei prašydama teismo priteisti iš E. Š. 150 000,00 Lt įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, pasikėsino įgyti didelės vertės - 100 000 Lt (28 962 Eur) turtinę teisę, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes Klaipėdos apygardos teismas prašomos sumos nepriteisė. Sukčiavimą kvalifikuojantis požymis, kuriam esant kaltininko veiksmai kvalifikuojami pagal BK 182 str. 2 d., yra didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas. Turto vertė nustatoma vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu išaiškinimu, pagal kurį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (32 500 Lt) dydžio sumą, todėl siekis neteisėtai įgyti 100 000 Lt sumą laikytinas didelės vertės turtu.Tokia kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustayta.

Skiriant bausmę vadovaujamasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamoji L. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių, kita- sunkių nusikaltimų kategorijoms, tačiau sunkus nusikaltimas baigėsi pasikėsinimo stadijoje. L. B. teisiama pirmą kartą, dirba, todėl manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. B. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliai ir taikant BK 75 str. nuostatas bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams, įpareigojant L. B. atsiprašyti nukentėjusiojo asmens bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 1 ir 8 p.). Taip pat vadovaujantis BK 71 str. L. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą 6 mėnesius.

L. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Nukentėjusioji E. Š. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidų – 400 Eur atlyginimo (T. 3, b. l. 31-32, 71, 72).

Asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Pagal teismų praktiką neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – tai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į sukeltus padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, todėl priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas bei teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Nagrinėjamu atveju viena L. B. padaryta nusikalstama veika (didelės vertės svetimo turto įgijimas) nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kita (dokumentų suklastojimas) buvo užbaigta. Realiai svetimas turtas užvaldytas nebuvo, baudžiamasis procesas nebuvo vilkinamas ar nepagrįstai uždelstas. Vis dėlto teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl šio L. B. reikalavimo buvo pradėtos bylos civilnio proceso tvarka, be to Lietuvos teismų inforrmacinės sistemos -LITEKO duomenimis, Lietuvos apeliacinis teismas 2015-07-02 nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas šioje baudžiamojoje byloje. Todėl teismas neabejoja, kad dėl užsitęsusių teisiminių ginčų, nukentėjusioji E. Š. patyrė nepatogumus ir išgyveno dėl šio įvykio pasekmių. Tačiau akivaizdu ir tai, kad nukentėjusiosios reikalaujama 10 000 Eur neturtinės žalos suma neatitinka teisingumo ir protingumo reikalavimų, todėl atsižvelgiant į pasikėsinto įgyti turtinės teisės vertę – 100 000 Lt (28962 Eur), į teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, reikalaujama neturtinės žalos suma mažintina iki 2 500 Eur.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas atstovavimo išlaidas. Pagal BPK 55 str. 2 d. įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Nukentėjusioji E. Š. 2015-02-20 sudarė pavedimo sutartį su individualią veiklą vykdančiu ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčiu L. M. (t. 3 b. l. 33-34). Byloje yra pateiktos sąskaitos-faktūros, pagrindžiančios suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusiajai (t. 3 b. l. 31, 32). Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis BK 106 str. 2 d. E. Š. reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstas, todėl tenkintintas.

Vadovaujantis BPK 103 str. 1 d. 1 p. specialistei R. P. apmokėtos kelionės ir nakvynės viešbutyje išlaidos – 87,70 Eur (aštuoniasdešimt septyni eurai ir 70 ct) pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš L. B. (t. 3 b. l. 62).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. B. pripažinti kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai bausmę:

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto;pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant L. B. atsiprašyti nukentėjusiojo asmens – E. Š., bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 1 ir 8 p.). Taip pat vadovaujantis BK 71 str., paskirti L. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios E. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. B. 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei 400 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaujantis BPK 103 str. 1 d. 1 p., išieškoti iš L. B. 87,70 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus ir 70 ct) proceso išlaidas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.