Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo T. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija pateikė nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad neprieštarauja, jog vaiko K. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos tėvu T. J.. Nurodė, kad šiuo metu A. M. gyvenime trūksta stabilumo, mamai su dukromis organizuota laikinoji priežiūra, kadangi mama pagal savo galimybes stengiasi rūpintis dukromis, tačiau šeima neturi pastovaus gyvenamojo būsto. A. M. yra pateikusi prašymą socialiniam būstui gauti, tačiau reikia laukti eilėje, o susirasti nuomojamą būstą atsakovei iki šiol nepavyko. Vaikams su mama apsigyvenus socialinę priežiūrą teikiančioje įstaigoje, suteiktos gyvenimo sąlygos yra geros. Atsakovės šeimai skirti du kambariai, vonios kambarys, tualetas bei virtuvė kartu su svetaine. Vaikams užtikrinamas saugumas ir ramybė. K. turi galimybę lankyti ir lanko tą patį (duomenys neskelbtini), į kurį yra nuvežama ir parvežama darželio transporto priemone. A. M. sunku vienai, be specialistų pagalbos, spręsti iškilusias šeimos problemas: susirasti nuolatinį gyvenamąjį būstą, susirasti darbą, moteris nuolat konfliktuoja su savo tėvais, taip pat nesutaria ir su pareiškėju.

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių rūšių sąrašas, 13 punkte nurodant, kad kituose įstatymuose gali būti numatytos (arba teismas gali savo iniciatyva pritaikyti) ir kitos laikinosios apsaugos priemonės (kitas laikinąsias apsaugos priemones). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato teismo galimybę taikyti laikinąją vaiko apsaugos priemonę – kol bus išnagrinėta byla nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

Lietuvos apeliacinio teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Todėl, nagrinėjant tokio pobūdžio klausimą įvertinti būsimo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą visa apimtimi, teismas neturi objektyvios galimybės, o apie tai, ar būsimo ieškinio reikalavimas bus tikėtinai pagrįstas galima spręsti tik iš pareikšto prašymo turinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-839/2009; 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-874/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-491-157/2015; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-653-614/2019, kt.). Taigi, minėta, asmuo, teikdamas prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, pirmiausia, privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas, susipažinęs su pateiktu prašymu, sprendžia, jog pareiškėjas prašyme nenurodė konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu. Pareiškėjas tik nurodė, kad taikoma mediacija gali ilgai užsitęsti, todėl yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau pareiškėjas nepagrindė, jog laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso.

Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas iki bus priimtas sprendimas byloje – yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams iš vieno iš tėvų pusės. Duomenų apie tai, jog vaiko motinos A. M. elgesys, gyvenimo būdas, kitos aplinkybės prašymo nagrinėjimo metu darytų neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko interesams ir kokios neigiamos pasekmės būtų, jei laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų imtasi, pareiškėjas teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjas prašyme nurodo, kad vaikas šiuo metu neturi pastovios gyvenamosios vietos ir su mama bei kitomis sesėmis gyvena krizių centre, todėl yra būtina pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su pareiškėju. Akcentuotina tai, jog iš išvadą byloje teikiančios institucijos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad vaikui šiuo metu suteiktos gyvenimo sąlygos yra geros – K. J. šiuo metu su mama apsigyveno socialinę priežiūrą teikiančioje įstaigoje, suteiktos gyvenimo sąlygos yra geros, šeimai skirti du kambariai, vonios kambarys, tualetas bei virtuvė kartu su svetaine, vaikui užtikrinamas saugumas ir ramybė. Byloje nėra duomenų, kad vaiko mamos elgesys būtų žalojantis vaiką ar darantis neigiamą įtaką vaikui. Be to, išvadą teikiančios institucijos pateiktais duomenimis, mama pagal savo galimybes stengiasi rūpintis dukromis. Akcentuotina ir tai, jog K. turi galimybę lankyti ir lanko tą patį (duomenys neskelbtini) – darželį, į kurį yra nuvežama ir parvežama darželio transporto priemone. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, daroma išvada, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių egzistuojančią realią grėsmę vaiko K. J. interesams, neginčijamą būtinumą nustatyti laikinąją apsaugos priemonę (nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su pareiškėju) iki bus priimtas sprendimas byloje, nepagrindė ypatingos laikinosios apsaugos priemonės taikymo skubos, t. y. būtinybės ją taikyti dar nepareiškus ieškinio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pareiškėjo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui neatitinka CPK 147 straipsnio 3 dalies sąlygų, todėl prašymas netenkinamas.

Išaiškinama pareiškėjui, kad šis atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo, neuždraudžia pareiškėjui pareikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui kartu su pateiktu ieškiniu, suformulavus aiškų ir konkretų ieškinio pagrindą ir dalyką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalimi, 151 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo T. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.