Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Finverta” ieškinį atsakovui D.B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui D.B. adresuoti ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas siųsti ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresais (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti su atžymomis, kad atsakovas procesinių dokumentų neatsiėmė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas niekur nedirba, todėl įteikti procesinių dokumentų jo darbovietės adresu nebuvo galimybės. Gyventojų registro duomenimis atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs tuo pačiu adresu, kuris nurodytas ieškinyje. Nepavykus dokumentų įteikti atsakovui aukščiau nurodytais būdais, atsakovui adresuoti ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas 2016-12-12 įteikti viešo paskelbimo būdu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-12 nutarties pagrindu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbus atitinkamo turinio pranešimą. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas atsakovui, remiantis CPK 130 str., laikomas tinkamu. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 d. terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2014-07-03 ieškovas su atsakovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 45507, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 1 000,00 Lt (289,62 EUR) kredito sumą 60 kalendorinių dienų terminui, o atsakovas kreditą, kartu su 197,00 Lt (57,06 EUR) kredito mokesčiu, t.y. iš viso 1 197,00 Lt (346,68 EUR) sumą įsipareigojo grąžinti iki 2014-09-01. Ieškovas suteikė atsakovui sutarto dydžio kreditą, tačiau atsakovas neįvykdė savo prievolės t.y. negrąžino kredito su kredito suteikimo mokesčiu nustatytu terminu ir liko skolingas ieškovui 289,62 EUR negrąžinto kredito ir 57,06 EUR kredito mokesčio. Duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui skolą, nėra (CPK 178 str.).

CK 6.881 str. 1 d. numatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Atsakovas sutarties nevykdė, todėl remiantis CK 6.873 str. 1 d., iš jo priteistina 289,62 EUR negrąžinto kredito ir 57,06 EUR kredito mokesčio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Nagrinėjamu atveju kreditorius prašo priteisti iš atsakovo 289,62 EUR negrąžinto kredito ir 166,41 EUR sutartinių palūkanų, taikant 119,84 proc. dydžio metinę palūkanų normą, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 198,59 proc. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovas (vartotojas) yra fizinis asmuo, prašomos priteisti palūkanos sudaro daugiau nei beveik pusę pagrindinės skolos sumos, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad prašomos priteisti palūkanos laikytinos aiškiai per didelėmis (CK 1.5 str.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d., Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Kredito sutartyje numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 36,5 proc. metinių palūkanų (CK 6.258 str. 3 d.). Ieškovui iš atsakovo priteistina 50,68 EUR palūkanų, o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestina.

Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė savo prievolės laiku ir visiškai atsiskaityti su ieškovu, reikalavimas priteisti sutarties pagrindu paskaičiuotus 0,05 proc. dydžio delspinigius už pradelstą terminą sumokėti kitas nei kreditas pagal sutartį numatytas sumas – 5,14 EUR, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 str., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.).

CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 402,50 EUR sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2016-11-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 15,00 EUR dydžio žyminį mokestį ir patyrė 140,00 EUR išlaidų advokato padėjėjo pagalbai, kurias prašo priteisti iš atsakovo. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 1-2 d.). Teismas pažymi, kad vien tai, kad išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą neviršija maksimalaus nurodytose rekomendacijose nurodyto dydžio, savaime nereiškia, kad jos yra būtinos yra turi būti priteistos pilna apimtimi. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 140,00 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos teisines paslaugas. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, bylos sudėtingumą, nagrinėjamų klausimų naujumą, ieškinio turinį, advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisines paslaugas laikytinos aiškiai per didelėmis (CK 1.5 str.). Remiantis išdėstytu, ieškovo patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai mažintinos iki 70,00 EUR. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinti 77,67 procentai reikalavimų) priteistina 66,02 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D.B., a.k. (duomenys neskelbtini) 289,62 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 62 ct) negrąžinto kredito, 57,06 EUR (penkiasdešimt septynis eurus, 06 ct) kredito mokesčio, 50,68 EUR (penkiasdešimt eurų, 68 ct) palūkanų, 5,14 EUR (penkis eurus, 14 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 402,50 EUR sumą nuo civilinės bylos iškėlimo 2016-11-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 66,02 EUR (šešiasdešimt šešis eurus, 02 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Finverta”, į.k. 135056561, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismui gali pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo teismo nustatytu terminu priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovas turi teisę šį teismo sprendimą per 30 d. apeliaciniu skundu skųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas neturi teisės šį teismo sprendimą skųsti apeliacine ir kasacine tvarka.