Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2016 m. vasario 18 d. apie 12.30 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su motina O. V. metu, tyčia metaliniu valgomuoju šaukštu du kartus smogė nukentėjusiajai O. V. į dešinę koją ir nugarą, tokiu būdu nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais R. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo R. V. apklausos protokolo matyti, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje daugiau nesmurtauti. Paaiškino, kad 2010 m. gruodžio 10 d. išsiskyręs su žmona pradėjo gyventi savo motinos O. V. bute. 2016 m. vasario 18 d. rytą mieste susitiko su draugais ir kartu išgėrė du vieno litro talpos 7,5 procentų stiprumo butelius alaus. Apie 12.30 val. grįžęs namo nuėjo į virtuvę, kur tuo metu motina gamino valgį. Parodė, kad atsisėdo prie valgomojo stalo, ant kurio buvo padėti metaliniai dubenys, kuriuos dėl girtumo numetė. Mama tai pamačiusi liepė liautis taip elgtis. Tada jis ant O. V., kad jį auklėja, labai supyko ir nuo stalo paėmęs metalinį valgomąjį šaukštą, laikydamas jį rankoje tyčia smogė mamai du kartus į dešinę koją ir du kartus į nugarą. Būdamas piktas mamai pasakė keletą įžeidžiančių ir necenzūrinių žodžių. Po konflikto išėjęs iš virtuvės nuėjo į kambarį ir užmigo. Jį išbudino atvykę policijos pareigūnai, kurie atvyko pagal mamos iškvietimą, nuvežę į Prienų policijos komisariatą nustatė 3,25 promilių girtumą. Mama pyksta dėl to, kad jis paskutiniuoju metu piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, dėl šių aplinkybių tarp jų vyksta žodiniai konfliktai. Prieš savo mamą jis pirmą kartą panaudojo smurtą ir tokiu elgesiu sukėlė jai fizinį skausmą (b.l.9-40).

Iš nukentėjusiosios O. V. apklausos protokolo matyti, kad ji su sūnumi gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu jos sūnus pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, o, būdamas apsvaigęs, pradėjo prieš ją smurtauti. 2016 m. sausio 18 d. apie 12.30 val. jai ruošiant maistą virtuvėje atėjo R. V., kuris atsisėdęs prie valgomojo stalo, nuo jo numetė visus metalinius dubenis. Jai pareikalavus liautis taip elgtis, paėmė metalinį šaukštą ir juo du kartus smogė į koją bei nugarą. Paklaustas kodėl taip elgiasi, nieko nesugebėjo atsakyti, pradėjo ją įžeidinėti, iškeikė necenzūriniais žodžiais. Šiais savo veiksmais jos nesužalojo, tačiau sukėlė fizinį skausmą, pas medicinos ekspertus vykti atsisako (b.l.9).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. V. prisipažinimo, nukentėjusiosios O. V. parodymų, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2016 m vasario 18 d. O. V. pareikšime nurodyta, kad jos sūnus R. V., panaudodamas fizinį smurtą, valgomuoju šaukštu du kartus smogė jai į dešinę koją bei nugarą, tuo sukeldamas fizinį skausmą (b.l.2).

2016 m. vasario 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje. Ant virtuvinio stalo sudėti įvairūs dubenys bei šaukštai (b.l.5-6).

2016 m. vasario 18 d. 14.29 val. asmens blaivumo testas patvirtina, kad R. V. nustatytas 3,25 promilių girtumas (b.l 11).

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis be jokios dingsties, būdamas neblaivus, smurtavo artimoje aplinkoje, garbaus amžiaus motinai O. V., kurios namuose gyvena, metaliniu valgomuoju šaukštu tyčia du kartus smogdamas į koją ir nugarą, tokiais neteisėtais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už R. V. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis R. V. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l.52-54).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – motiną. Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo R. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. V. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, turi tris galiojančias nuobaudas. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau nedirba, psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas, sutinka su prokuroro pasiūlyta bausme – laisvės apribojimu, kuri, įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, pasekmes, nukentėjusiosios poziciją, teismo manymu, yra teisinga bausmės rūšis pirmą kartą teisiamam asmeniui, paskiriant teismo parinktus įpareigojimus (BK 48 straipsnis).

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.56-60).

Kaltinamasis R. V. BPK 140 straipsniu pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. vasario 18 d. 14.30 val. iki 2016 m. vasario 19 d. 10.05 val., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį:

per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje,

du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį:

per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje,

du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtosios bausmės laiką įskaityti R. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. vasario 19 d., prilyginant jį dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. V. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam R. V. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti R. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.