Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Protingi verslo sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei UAB „Protingi verslo sprendimai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.6. Atsakovei priklausanti administracinės paskirties patalpa yra administracinės paskirties pastate, tol netaikytini CK 4.83 ir 4.85 straipsniai. Aplinkybė, kad administraciniame pastate dalis patalpų buvo padalinta į 17 mažesnių vienetų ir jų paskirtis pakeista į gyvenamąją, nepakeitė administracinio pastato paskirties, nes trijų likusių administracinės paskirties patalpų plotas buvo gerokai didesnis negu 17 gyvenamųjų patalpų plotas, todėl dėl šios aplinkybės administraciniame pastate esančių gyvenamųjų patalpų savininkai neįgijo teisės tik balsų dauguma (o ne vienbalsiai) priimti sprendimų, kurie būtų privalomi ir už juos nebalsavusių patalpų savininkams (ne jungtinės veiklos sutartiems šalims).

12.12. Jungtinės veiklos sutarties registravimas Nekilnojamojo turto registre tėra techninis veiksmas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neatlieka sutarties sudarymo procedūrų teisėtumo patikrinimo ir netikrina jos teisėtumo, todėl ši aplinkybė neturi įtakos teisingam bylos išsprendimui.

12.13. Privalomas kaupiamųjų įmokų mokėjimas ir kaupiamųjų lėšų kaupimas įstatymuose nustatytas tik daugiabučių namų patalpų savininkams. Administracinio pastato savininkams nenustatyta privalomųjų kaupiamųjų įmokų. Tokių išlaidų kaupimas administraciniam pastatui ir atsakovei, kuriai, nuosavybės teise priklauso administracinė patalpa, bet ne butas, nenustatytas, todėl atsakovė neturi pareigos mokėti tokias įmokas. Atsakovė neprivalo mokėti jokių kaupiamųjų įmokų, dėl kurių ji nedavė sutikimo, net jeigu už tai balsavo dalis administracinio pastato patalpų savininkų.

13.3. Sutartis nenuginčyta ir galiojanti, ji yra privaloma visiems, pastate turintiems gyvenamosios ir kitos paskirties patalpų, savininkams, taip pat ir atsakovei.

13.5. Atsakovei priklausančių administracinės paskirties patalpų, savininkas prisijungė prie sutarties, kuria nutarta pastato administratore skirti ieškovę, todėl atsakovei įsigijus patalpas, perėjo ne tik nuosavybė, bet ir iš jos kylančios teisės bei pareigos. Pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę numatyta CK 4.83 straipsnio 3 dalyje.

13.6. Formaliai pastato paskirtis nurodyta administracinė, bet jis laikytinas mišriu, nes bendras pastato plotas 1 925,80 kv. m, pastato naudingas plotas – 687,99 kv. m, o gyvenamasis plotas – 536,33 kv. m, net 17 iš 20 pastato patalpų yra gyvenamosios patalpos. Pastato naudingasis plotas yra 687,99 kv. m, o gyvenamąjį plotą sudaro 536,33 kv. m. Daugiau negu pusė pastato naudingojo ploto sudaro gyvenamasis plotas, todėl jis laikytinas gyvenamuoju namu (DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 9 dalis).

13.8. Į bylą pateiktas įgaliojimas, kuriuo Ž. V. įgaliotas atstovauti patalpų Nr. 202 ir Nr. 203 savininkus pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. Atsakovės argumentas, jog pastate esančių patalpų Nr. 201, 202 ir 203 savininkai 2017 m. lapkričio 2 d. nebuvo šių patalpų savininkai, neteisingas. Susirinkimas įvyko 2017 m. lapkričio 2 d. Pastate esančią patalpą Nr. 201 jos savininkas įsigijo tą pačią dieną. Patalpas Nr. 202 ir Nr. 203 savininkai įsigijo 2016 m. lapkričio 10 d.

13.9. Vyriausybės nutarime „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – nutarimas) nustatyta, kad lėšos skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal šį nutarimą kaupiamųjų lėšų mokėjimas taikomas ne tik daugiabučiams namams, bet taip pat ir visiems namams (statiniams). Be to, sutartyje sulygta, kad mėnesinės įmokos į kaupiamąjį fondą pastatui atnaujinti mokamos pagal įgaliotinio Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą įmokos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

14. Nagrinėjamoje byloje keliami administracinių patalpų savininko pareigos sumokėti už administracinės paskirties pastato administratoriaus teikiamas paslaugas, taip pat bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į pradinį ieškinį klausimai.

15. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16. Byloje nustatyta, kad pastatas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra administracinės paskirties (negyvenamoji patalpas) (Nekilnojamojo turto registro 2020 m. sausio 29 d. duomenų bazės išrašas). Jis pastatytas 1981 metais. Dalis pastato yra gyvenamosios paskirties patalpos ir nurodytoje pastato dalyje įrengti gyvenamieji butai (VĮ Registrų centro 2017 m. lapkričio 14 d. butų (patalpų) sąrašas pastate) (dubliko priedas). Visi butai turi dvi bendro naudojimo patalpas (jų plotas 51,84 ir 53,73 kv. m).

17. VĮ Registrų centro 2017 m. lapkričio 14 d. butų (patalpų), esančių pastate, sąraše prie kiekvieno buto įrašyta pastabos, kad dalis butų yra su bendro naudojimo patalpa, plane pažymėta 2-1 (51,84 kv. m), o kita dalis butų yra su antra bendro naudojimo patalpa, plane pažymėta 4-1 (53,73 kv. m).

18. Aptariamame butų (patalpų), esančių pastate, sąraše prie trijų administracinių patalpų, suformuotų kaip atskiri turtiniai vienetai, įrašytos pastabos, kad jos pažymėtos plane indeksais, kurių pirmieji žymenys yra R, 1 ir 3 (pavyzdžiui, R-1, 1-1, 3-1 ir kt.).

19. Ieškovei nuo 2019 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso negyvenamoji patalpa (administracinės patalpos). Nurodyta patalpa suformuota padalijus daiktą (2007 m. gruodžio 21 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Ieškovės patalpų bendras plotas – 789,01 kv. m, pagrindinis – 457,33 kv. m.

20. 2017 m. lapkričio 2 d. įvyko administracinio pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Jo metu pritarta namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdui, sudarant jungtinės veiklos sutartį, jungtinės veiklos įgaliotu asmeniu išrinktas H. B., pritarta, kad būtų sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Naujamiesčio būstas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Mano Būstas Vilnius“).

21. Nurodytame susirinkime dalyvavo 11 butų ir kitų patalpų savininkų (susirinkimo protokolo 2 punktas). Taip pat susirinkimo protokole nurodyta, kad 11 savininkų turi 11 balsų ir tai atitinka 57,89 proc. visų butų ir kitų patalpų skaičių. ir susirinkimo protokolą pasirašė 15 pastato būtų ar kitų patalpų savininkų (ar jų atstovų). Susirinkimo protokolą pasirašė 14 būtų ir kitų patalpų savininkai (patalpų nuo 201 iki 208 ir nuo 401 iki 406 savininkai).

22. Administracinio pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2017 m. lapkričio 2 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį (dubliko priedas). Ji 2018 m. sausio 25 d. įregistruota VĮ Registrų centre. Sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta vadovaujantis patalpų savininkų 2017 m. spalio 5 d. susirinkimo protokolo sprendimu, kuris priimtas vadovaujantis CK 4.85 straipsniu. Sutartį pasirašė 14 būtų ir kitų patalpų savininkai (patalpų nuo 201 iki 208 ir nuo 401 iki 406 savininkai).

23. Administracinio pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkų įgaliotas asmuo H. B. ir ieškovė (ankstesnis pavadinimas UAB „Naujamiesčio būstas“) 2017 m. lapkričio 29 d. sudarė su ieškove paslaugų teikimo sutartį dėl pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų administravimo, techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų (priedas prie dubliko).

24. Nurodytos sutarties specialiosios dalies 1.2 punkte įrašyta, kad pastato paskirtis administracinė, jame yra 16 butų, jų naudingas plotas – 553,41 kv. m, taip pat name yra trys komercinės patalpos, jų naudingas plotas – 1 237,81 kv. m, bendras pastato plotas – 1 933,80 kv. m. Sutartyje pastatas vadinamas gyvenamuoju namu. Sutarties specialiojoje dalyje taip pat nustatyti administravimo, techninės priežiūros (bendro naudojimo patalpų elektros tinklų ir įrenginių priežiūros ir profilaktinio remonto darbų; vandentiekio ir kanalizacijos sistemų priežiūros; durų, langų ir baldų priežiūros bei funkcionavimo užtikrinimo bendro naudojimo patalpose; kaupiamųjų lėšų, priešgaisrinės sistemos priežiūros) ir komunalinių paslaugų (bendrų vidaus patalpų valymo; buitinių atliekų išvežimo (proporcingai naudingam plotui) tarifai, 2 proc. mokestis už kaupiamųjų lėšų rinkimo ir apskaitos paslaugas.

25. Ieškovė reikalauja iš atsakovės 399 Eur skolos už suteiktas bendrųjų patalpų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovė pateikė skolų valdymo ataskaitą, kurioje detalizavo skolą: administravimo mokestis; kaupiamosios lėšos; kitų sistemų priežiūra; priežiūra (eksploatacija), remontas, keitimas, montavimas; palūkanos už pradelstą mokėjimą.

26. Ieškovės išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose mokestis už suteiktas paslaugas paskaičiuotas pagal tarifus proporcingai patalpų, kurios priklauso ieškovei, plotą, t. y. proporcingai 789,01 kv. m plotui (prie dubliko ir patikslinto ieškinio pridėtos PVM sąskaitos-faktūros).

Dėl administracinio pastato, kuriame yra ir administracinių patalpų ir butų, bendraturčių teisės įgyvendinimo

27. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.

28. Pagal CK 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo atlyginimą.

29. Pirmiau nurodytos daiktinės teisės normos yra bendrosios normos, kuriose reglamentuotas bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimas, taip pat bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant. CK 4.82–4.85 straipsniuose nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklės. Nurodytos daiktinės teisės normos yra specialiosios normos. Bendrosios normos taikomos tada, kai nėra specialiųjų normų arba pastarosios negali būti taikomos, nes jomis nereglamentuoti teisiniai santykiai.

30. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

31. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

32. Vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.

33. CK 4.84 straipsnyje reglamentuota butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties. CK 4.85 straipsnyje aptartas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas.

34. CK neįtvirtinta buto, namo ir kitų patalpų sampratos. Tai nustatyta DGNKPPSBĮ. Pagal nurodyto įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas.

35. Iš pirmiau nurodytų DGNKPPSBĮ 1 straipsnio matyti, kad nurodytame įstatyme detalizuojamos CK 4.82–4.85 straipsnių nuostatos, kuriose reglamentuotos butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklės.

36. Nurodyto įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įrašyta, kad butas – tai daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.

37. Pagal DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 8 dalį, daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų.

38. Vadovaujantis DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 9 dalimi, gyvenamasis namas – pastatas, kuriame ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos.

39. DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad kitos patalpos – daugiabučiame name esančios negyvenamosios paskirties patalpos (administracinės, komercinės ir kitos), suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, taip pat atskirame atitinkamos paskirties pastate esančios asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties patalpos, suformuotos ir Nekilnojamo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas.

40. Įvertinęs išvardytas DGNKPPSBĮ nuostatas sistemiškai su aptartomis CK ketvirtos knygos nuostatomis, teismas daro išvadą, kad CK 4.82–4.85 straipsniai taikomi daugiabučiams namams, kurie yra gyvenamieji namai. Juose gali būti taip pat ir negyvenamųjų patalpų, bet daugiabutis namas turi išlikti gyvenamosios paskirties, t. y. jame turi būti ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto – gyvenamosios paskirties patalpų.

41. Iš į nagrinėjamą bylą pateiktų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pastatas, kurį visą administruoja ieškovė ir kuriame yra atsakovės patalpos, yra administracinis, t. y. negyvenamasis. Iš į bylą pateiktos paslaugų sutarties specialiosios dalies, taip pat VĮ Registrų centro 2017 m. lapkričio 14 d. butų (patalpų), esančių pastate, sąrašo matyti, kad pastato pastate yra 16 butų ir trys administracinės patalpos. Butų naudingas plotas – 553,41 kv. m, administracinių patalpų – 1 237,81 kv. m, bendras pastato plotas – 1 933,80 kv. m. Taigi administracinių patalpų plotas daugiau negu du kartus viršija gyvenamųjų patalpų plotą. Dėl to pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei įgyvendinti turi būti taikomas CK 4.75 straipsnis.

42. Apeliantė teisingai nurodo, kad įstatymų leidėjas nustatė, kad, pagal CK 4.75 straipsnį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių sutarimu. Aptariamas sutarimas reiškia, kad turi būti gautas visų patalpų savininkų sutikimas dėl administracinio pastato, kuriame šio tipo patalpos užima didesnį plotą negu gyvenamosios, administravimo ir techninės priežiūros.

43. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad pastato patalpų savininkų susirinkime, kuriame išrinktas savininkų įgaliotinis, jam pavesta sudaryti paslaugų sutartį dėl pastato bendro naudojimo objektų priežiūros ir administravimo, taip pat nutarta sudaryti savininkų jungtinės veiklos sutartį, dalyvavo tik butų savininkai ar jų atstovai. Taip pat tik jie sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu vėliau su ieškove sudaryta paslaugų sutartis. Prie susirinkimo protokolo pridėtame pasirašiusių patalpų savininkų sąraše, taip pat jungtinę sutartį pasirašiųsių savininkų sąraše įrašyti patalpų numeriai, kurie prasideda skaičiais 2 ir 4. Tokiais pat skaičiais prasideda taip pat ir VĮ Registrų centro 2017 m. lapkričio 14 d. butų (patalpų), esančių pastate, sąraše pastabose prie kiekvieno buto įrašytų bendro naudojimo patalpų indeksai. Į bylą nepateikta duomenų apie tai, kokių konkrečių patalpų savininkai (ar jų atstovai) dalyvavo susirinkime ir sudarė jungtinės veiklos sutartį, bet į bylą pateiktų įrodymų pakanka daryti išvadą, kad nurodytus veiksmus atliko tik butų savininkai. Dėl to teismas sprendžia, kad ankstesnis patalpų, kurios nuo 2019 metų nuosavybės teise priklauso atsakovei, savininkas nedalyvavo 2017 m. lapkričio 2 d. įvyko administracinio pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime bei nesudarė 2017 m. lapkričio 12 d. jungtinės veiklos sutarties.

44. Kai atsakovė įgijo nuosavybės teisę į administracines patalpas, esančias pastate Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ji į perduotą daiktą įgijo tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas (CK 4.48 straipsnio 2 dalis). Dėl to teismas konstatuoja, kad atsakovė, įsigijusi administracines patalpas iš ankstesnio patalpų susirinkime nedalyvavusio ir prie jungtinės veiklos sutarties neprisijungusio savininko, neįgijo taip pat ir pareigos vykdyti ieškovės ir butų savininkų įgalioto asmens 2017 m. lapkričio 2 d. jungtinės veiklos sutarties. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad pastato patalpų savininkų susirinkimo protokole nurodyta, kas susirinkimas įvyko 2017 m. lapkričio 2 d. 2017 m. lapkričio 2 d. jungtinės veiklos sutartyje nurodyta kita susirinkimo protokolo data – 2017 m. spalio 5 d. Su ieškove sudarytoje 2017 m. lapkričio 29 d. paslaugų sutartyje įrašyta taip pat kita ir jungtinės veiklos sutarties data – 2017 m. lapkričio 12 d. Tiek 2017 m. lapkričio 2 d. butų, esančių pastate Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo sprendimai, tiek jų 2017 m. lapkričio 2 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis, tiek ir šių patalpų savininkų ir ieškovės 2017 m. lapkričio 29 d. sudaryta paslaugų sutartis galioje ne viso pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų priežiūrai ir administravimui, bet tik nurodytame pastate esančių butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų priežiūrai ir administravimui (CK 4.75 straipsnis). Dėl to atsakovė neturi pareigos mokėti skolos, kurios reikalauja ieškovė.

45. Dėl visų pirmiau išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai išaiškinus ir pritaikius daiktinės teisės normas, kuriose reglamentuota bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo tvarka. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas.

46. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šiame sprendime aptartųjų, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

47. Byloje turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateikė įrodymų, kad advokatui sumokėjo 363 Eur už atsiliepimą į ieškinį. Taip pat atsakovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsakovės procesinių dokumentų turinį, teisinių paslaugų pobūdį, ginčijamos sumos dydį, atsižvelgęs į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 punktai), teismas daro išvadą, kad atsakovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas, todėl priteistinas (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Netenkinti atsakovės UAB „Protingi verslo sprendimai“ prašymo išreikalauti įrodymus.

Patenkinti apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atmesti ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei UAB „Protingi verslo sprendimai“ dėl skolos priteisimo.

Priteisti atsakovei UAB „Protingi verslo sprendimai“ (kodas 302904188) iš ieškovės „Mano Būstas Vilnius“ (kodas 121452091) 378 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.