- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-11
- Bylos Nr.
- ATP-86-557/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00672-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimo, kuriuo A. J. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. 2012-11-30 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 29 d. 12.30 val. Šilalės r. sav. Bijotų k., Muziejaus g. 1, vairuodamas automobilį „Audi A4”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi A3”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo. A. J., neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 5 p., 9 p., 119 p., 231 p., 234 p. reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1d.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimu A. J. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jam 100 Lt baudą; pripažino kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. J. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarimą pritaikant ATPK 30¹ str. nuostatas. Nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nėra įvardintas teisės aktas, kurio reikalavimai pažeisti. Jis buvo kaltinamas ATPK 127 str. 2 d., 130 str. pažeidimu. Protokolas yra oficialus dokumentas, kurio visi egzemplioriai turi vienodą juridinę galią. Jam išduoto protokolo egzemplioriuje nėra užpildytos grafos, kas liudija pažeidimo faktą, nenurodyti nukentėjusio asmens duomenys, prie protokolo nieko nepridedama. Kai atvyko į teismą, į jo administracinės bylos nagrinėjimą paaiškėjo, kad ATPK 260 str. reikalavimų dėl protokolo turinio nebuvo laikytasi. ATPK 260 str. - Administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys: Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Jeigu yra šio kodekso 260¹ str. nurodyti pagrindai, pareigūnas į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašo administracinį nurodymą, kuriame turi būti: 1) nurodyta, kokio dydžio baudą siūloma sumokėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui; 2) nurodyta, per kiek laiko, į kokią sąskaitą turi būti sumokėta šios dalies 1 punkte nurodyta bauda ir šios įmokos kodas; 3) išaiškinimas, kad per šios dalies 2 punkte nurodytą terminą nesumokėjus baudos šis administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio teisės pažeidimo protokolas bus siunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą; 4) nurodyti šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnio sankcijoje už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą numatytos baudos minimalus ir maksimalus dydžiai, taip pat informacija apie tai, ar už padarytą pažeidimą gali būti taikomas įspėjimas. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 259 str. 1 d. numatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; jeigu yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti taip pat ir šie asmenys. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako suteikti žinias apie save arba pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus. Surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos jo teisės ir pareigos, numatytos šio kodekso 272 str., ir tai pažymima protokole. Kai protokolas surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, paaiškinimą dėl padaryto pažeidimo, taip pat pastabas dėl protokolo turinio šis asmuo turi teisę pateikti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu. Kitos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, numatytos šio kodekso 272 str., išdėstomos protokole. Jo atžvilgiu šių nuostatų nebuvo laikytasi, todėl teismui nesiėmus priemonių ydingo protokolo ištaisymui, jis buvo priverstas dalyvauti bylos nagrinėjime neturėjęs jokių galimybių iš anksto susipažinti su savo teisėmis, numatytomis ATPK 272 str., neturėjo galimybių pasirūpinti įrodymais, reikalingais pateikti teismui, pasitarti su advokatu dėl teisinių dalykų. Sutinkamai su ATPK 248 str., 257 str., 284 str. nuostatomis, teismo nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir pažeidėjo paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Tačiau visi šie įrodymai turi atsispindėti administracinio teisės pažeidimo protokole ne šiaip sau, o todėl, kad kiekvienas asmuo, galimai padaręs administracinio teisės pažeidimą, turėtų įstatymo numatytas garantijas ir protingą laiko tarpą pasiruošti administracinės bylos nagrinėjimui.
Sprendžiant asmens atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 str. l d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis byloje Nr. N575-310/2012, Nr. N575-718/2012 ir kt.). Kad būtų administracinio teisės pažeidimo sudėtis, numatyta ATPK 130 str. l d., teismas turėjo nustatyti ne tik objektą, objektyviąją pusę, subjektą, bet ir subjektyviąją pusę pasitraukiant iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs.
2012-11-29 12.30 val. įvykio vietoje buvo labai prastas oras: smarkiai lijo, ūžavo vėjas, buvo blogas matomumas. Jis pajudėdamas iš aikštelės turėjo automobilį patraukti truputį atgalios, kad galėtų išvažiuoti. Jis pro šoninius veidrodėlius nematė jokios mašinos, todėl atsargiai savo mašiną patraukė atgal. Trinktelėjo į bordiūrą, bet į tai nekreipė dėmesio, nes dažnai tai pasitaiko stovėjimo aikštelėse. Tai, kad jis atsitrenkė ne į bordiūrą, sužinojo tik kitą dieną, kai atvyko pareigūnai. Tada pamatė, kad jo automobilio galinis žibintas išdaužtas. Jis viską nuoširdžiai paaiškino ir neslėpė. Jis tikrai būtų užpildęs eismo įvykio deklaraciją, jei būtų pamatęs sužalotą nukentėjusiojo automobilį. A. M. teisme pripažino, kad matomumas įvykio dieną buvo labai blogas, kad jis galėjo ir nepamatyti jo, ką tik atvažiavusio už jo automobilio galo, kad jis iš aikštelės išvažiavo niekur neskubėdamas. Mano, teismas šias aplinkybes turėjo aptarti nutarime ir pasisakyti, kodėl netiki jo ir nukentėjusiojo asmens paaiškinimais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Jis pripažino, kad jo automobilis sužalojo nukentėjusiojo automobilį, atlygino nukentėjusiam žalą. Tačiau jis iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nepastebėjęs paties eismo įvykio dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių.
Prašo patikrinti teisiniu aspektu Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimo pagrįstumą dėl jam inkriminuojamų pažeidimų ir galimybės jam taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir A. J. procesinių teisių
Apeliacinis teismas negali sutikti su apelianto nuomone, kad jo atžvilgiu buvo netinkamai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pažymėtina, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių. Tačiau kartu pažymėtina, jog bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali. Ši išvada daroma vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais.
Apeliantas teisingai pažymėjo, jog jo atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, esančiame byloje (b.l. 4-5), bei apeliantui įteiktoje protokolo kopijoje (b.l. 27) nėra nurodyta, koks teisės aktas buvo pažeistas, nurodyti tik punktai, nėra užpildytos grafos apie tai, kas liudija pažeidimo faktą, nenurodyti nukentėjusio asmens duomenys, nepažymėta, kad prie protokolo kas nors pridedama. Tačiau visa kita, kas pagal ATPK 260 str. privalo būti nurodyta protokole, nurodyta, t.y.: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; kodekso straipsnis, straipsnio dalis. A. J. pasiaiškinimas surašytas ant atskiro lapo (b.l. 9). Protokolas pasirašytas jį surašiusio asmens ir A. J.. Apeliacinio teismo vertinimu, nustatyti protokolo trūkumai nebuvo esminiai ir tokie, kurių pats apylinkės teismas ištaisyti negalėjo ar būtų sukliudę teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymėtina ir tai, jog A. J. atžvilgiu pagrįstai nebuvo taikytas administracinio nurodymo institutas, kadangi nebuvo įvykdytos ATPK 260¹ str. nustatytos sąlygos, t.y. už A. J. padarytą ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą sankcijoje numatyta didesnė negu 3000 Lt maksimali bauda, be to, sankcijoje kaip pagrindinė bei papildoma administracinė nuobauda numatyta kitos rūšies negu bauda administracinė nuobauda – administracinis areštas bei specialiosios teisės atėmimas. Tokiu atveju administracinis nurodymas negali būti surašomas.
Apeliacinis teismas taip pat negali sutikti, kad tiriant ir nagrinėjant A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą buvo pažeistos jo procesinės teisės. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 4-5) matyti, jog A. J. savo parašu patvirtino, kad su protokolu susipažino, protokolo kopiją (nuorašą) gavo, teisės ir pareigos, nurodytos ATPK 272 str., jam išaiškintos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis teismas laiko, jog A. J. buvo žinoma, kad jis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, reikšti prašymus, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba ir pan. Iš byloje esančio rašto (b.l. 19) taip pat matyti, jog bylą nagrinėjant teisme 2012-12-17 A. J. taip pat buvo supažindintas su ATPK 272 str. numatytomis jo teisėmis, tai jis patvirtino savo parašu.
Dėl A. J. nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. pagrįstumo
Apeliantas A. J. skundžiamu nutarimu nubaustas už ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas savo kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., neneigia, pripažįsta apgadinęs nukentėjusiojo automobilį, jis ginčija jo nubaudimą pagal ATPK 130 str. 1 d., teigia, kad iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nepastebėjęs paties eismo įvykio. Laikantis apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik dalyje dėl A. J. nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d.
ATPK 130 str. 1 d. yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. J. atbuline eiga vairuojamas automobilis „Audi A4“ atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi A3“ ir jį apgadino. Šio fakto neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Nagrinėjamu atveju A. J. sukeltas įvykis atitinka Kelių eismo taisyklių 3 p. pateikiamą eismo įvykio apibrėžimą, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad apeliantas yra su šiuo eismo įvykiu susijęs. Tačiau apeliantas teigia, kad yra nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi jis iš įvykio vietos pasišalino nepastebėjęs, kad jo automobilis apgadino svetimą automobilį.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. J. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Pirminiame A. J. paaiškinime (b.l. 9) nurodyta, jog įsėdęs į savo automobilį pradėjo važiuoti atbuline eiga ir staiga pajuto į savo automobilio galą smūgį. Sustojęs ir apsižvalgęs per šoninius savo automobilio langus nepastebėjo jokio automobilio, ir pagalvojęs, kad atsitrenkė į bordiūrus, nuvažiavo, per galinį langą nežiūrėjo. Parvažiavęs į namus ir išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad yra išdaužtas dešinės pusės galinis žibintas bei apibraižyta galinio bamperio dešinė pusė, o prieš tai jo automobilis apgadintas nebuvo. Kitą dieną po pietų pas jį į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir pasakė, kad jis įpuolė į kitą automobilį ir jį apgadino. Iš skundžiamo nutarimo (b.l. 21-22) matyti, jog posėdžio metu A. J. davė analogiškus parodymus. Apeliaciniame skunde taip pat dėsto tokią pačią įvykio versiją. Transporto priemonės techninės apžiūros akte (b.l. 13) užfiksuota, jog kitą dieną po eismo įvykio, t.y. 2012-11-30 apžiūrėjus A. J. priklausantį automobilį „Audi A4“, buvo nustatyti šie automobilio apgadinimai: nubrozdinta galinė bamperio dešinė pusė, išdaužtas dešinės pusės galinis žibintas. Kaip minėta, A. J. nurodė, jog iki įvykio jo automobilis nebuvo apgadintas. Bylos medžiagoje esančioje vaizdo lentelėje (b.l. 12) užfiksuotos po eismo įvykio eismo įvykio vietoje pabirusios automobilio galinio žibinto šukės. Vaizdo lentelėje (b.l. 11) bei eismo įvykio vietos chemoje (b.l. 10) užfiksuoti automobilio „Audi A3“ žymūs apgadinimai dešinės pusės durelėse bei dešinės pusės galiniame sparne. Aptarti duomenys bei tai, kad atsitrenkimo metu sudužo A. J. automobilio galinis žibintas ir buvo nubrozdintas bamperis, o taip pat žymiai apgadintos automobilio „Audi A3“ durelės bei sparnas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. J. juto, kad smūgis buvo stiprus. Tai, kad įvykio metu buvo prastas oras ir blogas matomumas, nepaneigia aplinkybės, kad A. J. juto ir suprato atsitrenkęs į svetimą turtą. Net jei ir tikėti apelianto versija, kad jis nematė, jog atsitrenkė į kitą automobilį, o manė, kad atsitrenkė į kelio bortelį, jis, pajutęs stiprų smūgį, privalėjo sustoti ir išlipęs įsitikinti, ar nesugadino/neapgadino kitiems asmenims priklausančio turto (pavyzdžiui, kelio bortelių), kadangi Kelių eismo taisyklių 231.1. p. imperatyviai nurodyta, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti. Tačiau suprasdamas, kad važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitam asmeniui priklausantį turtą ir galėjo jį apgadinti/sugadinti, jis, siekdamas išvengti atsakomybės ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Aplinkybę, kad A. J. siekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, įrodo ir tai, kad grįžęs namo jis iš karto pastebėjo, kad jo automobilis yra apgadintas, tačiau atgal į įvykio vietą nesugrįžo ir policijos pareigūnams apie įvykį nepranešė. Tik tada, kai policijos pareigūnai išsiaiškino, kas sukėlė eismo įvykį ir kitą dieną atvyko pas A. J. į namus, pastarasis pripažino savo kaltę. Visos šios aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad A. J. žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, sąmoningai ir tyčia, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos apie eismo įvykį nepranešęs policijai, nors Kelių eismo taisyklių 234 p. imperatyviai nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Kadangi A. J. iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 234 p., pripažįstama, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles, tokiais savo veiksmais padarydamas ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Remiantis išdėstytu, apeliacinis teismas konstatuoja, kad A. J. veikoje yra visi ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, apeliacinio skundo argumentai A. J. kaltės klausimu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.
Dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo
Apeliantas A. J. prašo, esant galimybei, jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apylinkės teismas A. J. skirdamas bausmę pažymėjo, kad apelianto atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas nėra pagrindo. Su tokia apylinkės teismo išvada apeliacinis teismas sutinka.
Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė aplinkybių, kurios, jo nuomone, būtų pagrindas jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, tačiau pateikė jo asmenį charakterizuojančius, darbinę veiklą ir šeiminę padėtį apibūdinančius dokumentus (b.l. 28-37). Nustatyta, jog A. J. yra ūkininkas, su žmona, kuri turi neįgalumą, augina dvi dukras (moksleivę ir studentę), (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai. Tačiau apeliacinis teismas laiko, jog šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis, kurios A. J. atžvilgiu leistų taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
Įstatymas, įtvirtindamas draudžiamas veikas bei nustatydamas už jas konkrečias sankcijas, iš anksto informuoja asmenis apie neigiamus padarinius už pažeidimų darymą. Asmuo, prieš darydamas teisės pažeidimą, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Akivaizdu, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones A. J. yra reikalinga ūkininkaujant bei rūpinantis šeima, apeliantui buvo žinoma ir anksčiau, tačiau jis to nepaisė ir padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį įstatymas numato griežtą administracinę nuobaudą - baudą nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų), į tai, kad galiojančių nuobaudų neturi, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, skyrė jam ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose nustatytas minimalias baudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam, ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje nustatytam terminui. Apeliacinis teismas sprendžia, jog A. J. skirta nuobauda nėra per griežta, ji individualizuota tinkamai.
Esant nustatytoms aplinkybėms, Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimas A. J. apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.